Po to, kai Pchenjanas išbandė savo branduolinį ginklą sekmadienį, JAV gynybos ministras Jamesas Mattisas pareiškė, kad JAV turi „daug karinių galimybių“ Šiaurės Korėjoje ir pagąsdino Pchenjaną „galingu kariniu atsaku“, jeigu JAV ar šios šalies sąjungininkių teritorija atsidurs taikiklyje.
Tačiau, analitikų teigimu, JAV kariuomenės veiksmai sukeltų milžinišką pavojų pietų korėjiečiams, ir jų sostinei Seului, todėl kariniai veiksmai yra mažai tikėtini.
„Mes visada turime karinių galimybių, tačiau jos yra labai bjaurios“, – pareiškė JAV atsargos generolas ir CNN karybos apžvalgininkas Markas Hertlingas.
Nukreipti į Seulą ginklai
Metų metus JAV persekioja viena pagrindinė problema svarstant, kaip karinėmis priemonėmis užgožti Šiaurės Korėjos branduolinę programą – tai artilerijos pabūklų prifarširuotas pasienis, tiesiogiai grasinantis 25 mln. gyventojų turinčiam Seului ir jo apylinkėms.
Ekspertų teigimų, Šiaurės Korėja gali nužudyti dešimtis tūkstančių civilių, jeigu ne daug daugiau, jeigu JAV nuspręstų smogti Šiaurės Korėjai.
Anot jų, tai, kad Pchenjanas sekmadienį išbandė galingiausią užtaisą per visą istoriją, nieko nekeičia. Kai kurie ekspertai pažymi, kad lygiai taip pat Šiaurės Korėja nepradėjo dėl to kelti daugiau grėsmės JAV ar sąjungininkėms, negu anksčiau.
M. Hertlingas pažymėjo, kad JAV nėra skubos elgtis drastiškai atsakant į šią Šiaurės Korėjos grėsmę. „Ar Šiaurės Korėja dabar gresia JAV ar kitų mūsų sąjungininkių egzistavimui? Ne, jie to nedaro“, – aiškino jis.
Technologiniai iššūkiai
Kol Šiaurės Korėja sprogdino po žeme savo užtaisus, o vasarą pademonstravo tai, ką ekspertai įvardijo kaip balistines raketas, galinčias pasiekti JAV teritoriją, kol kas ji dar neįrodė galinti suderinti šiuos du dalykus.
„Sėkmingas testas reiškia, kad jie gali pasigaminti ginklą, o ne tai, kad jie yra pasirengę nedelsiant jį panaudoti“, – aiškino ekspertas Carlas Schusteris.
Tačiau kiti ekspertai perspėjo, kad Kim Jong Uno režimo žodžius reikia vertinti rimtai, nes nė vienas negali būti užtikrintas, kad jų branduoline galvute apginkluota tarpkontinentinė raketa iš tiesų veikia tol, kol tie jos iš tiesų nepaleis. „Jeigu jūs pulsite juos jau jiems paleidus raketas, tai nebus prevencinis karas. Tai tik paprasčiausias senovinis branduolinis karas“, – teigė kitas ekspertas Jeffrey Lewisas.
Šiaurės Korėjos klausimais besispecializuojantis Bruce’as Bennettas pareiškė, kad leidus Pchenjanui pasigaminti funkcionuojančią branduolinę tarpkontinentinę raketą paverstų JAV pažeidžiamą šantažui.
„Šiaurės Korėja gali liepti JAV nesiųsti konvencinių pajėgų į Pietų Korėją, grasindama panaudoti branduolinį ginklą prieš JAV miestus“, – teigė B. Bennettas.
Ko prireiktų smūgiui
Net jeigu tai būtų svarstoma kaip galimybė, analitikų teigimu, JAV šiuo metu nėra pasirengusi tokiai karinei kampanijai, kuri atneštų sėkmę Korėjos pusiasalyje. Prireiktų savaičių, jeigu ne mėnesių, kurių metų į regioną būtų atgabenta reikiama technika ir žmogiškieji ištekliai. Prireiktų bombonešių „B-2“ ir B-52“, kurie galėtų dalyvauti misijoje iš Guamo salos. Be jokios abejonės, pirmuosiuose smūgiuose dalyvautų „F-22“ naikintuvų eskadrilė.
Tuomet prireiktų ir daug didesnių antžeminių pajėgų, negu yra dabar, kad perimtų tų branduolinių raketų paleidimo vietų Šiaurės Korėjoje kontrolę, kurios išgyventų pirmąjį smūgį.
Kol kas jokios papildomos pajėgos nėra pritraukiamos.
Tačiau šiuo metu JAV turi THAAD ir „Aegis“ sistemas, kurios leistų apsaugoti Pietų Korėją ir Japoniją nuo pirminio priešo smūgio, o tai leidžia tikėtis, kad kol kas pavyks kalbėti diplomatijos kalba.
