Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:51 | Sprogimai Sumų srityje
Trečiadienio naktį kai kuriuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus, praneša UNIAN.
Sumų srityje nugriaudėjo sprogimai.
23:48 | Maliar: rusai nebegali nuslėpti nuostolių Bachmute
Bachmutas Rusijai kainavo didžiausius karių nuostolius, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar. Apie tai ji kalbėjo interviu kanalui „Rada“, rašo UNAIN.
Anot jos, Rusijos valdžia bijo didelių nuostolių mūšio lauke. Tačiau nuostoliai Bachmute yra tokie, kad jų nuslėpti nebeįmanoma.
„Rusijos valdžia visais įmanomais būdais slėpė žuvusiųjų skaičių, tačiau dabar to nuslėpti nebeįmanoma. Bachmuto kampanija jiems brangiausiai kainuoja ne tik ginkluotės ir karinės technikos prasme, bet ir žmonių aukų prasme. Sunku įsivaizduoti, kiek žmonių jie ten prarado. Sunku įsivaizduoti, kad XXI amžiuje valstybė gali taip nesugebėti pasirūpinti savo žmonėmis“, – cituojama ji.
Bachmutas jau kelis mėnesius yra laikomas vienu iš karščiausių fronto taškų.
23:20 | Zelenskis: Ukrainos gynyba tobulėja greičiau nei rusai sugeba keisti taktiką
Ukrainos pajėgos numušė 900 iš 1 160 į Ukrainą rusų paleistų dronų-kamikadzių „Shahed“, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, ukrainiečių gynyba tobulėja kur kas greičiau nei rusai sugeba keisti savo taktiką.
Apie tai jis trečiadienį kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“.
„Dabar Rusija vis dažniau griebiasi vadinamųjų kombinuotų smūgių – įvairių tipų raketų, įvairių tipų dronų. Esu dėkingas mūsų karinėms oro pajėgoms, visiems mūsų dangaus gynėjams, mūsų žvalgybai už tai, kad mūsų gynyba tobulėja greičiau, nei Rusija sugeba keisti savo teroro taktiką.
Jei, pavyzdžiui, paimsime tik vieną Rusijos teroro ginklą – Irano „Shahed“ – mūsų kariai iki šiol numušė beveik 900 tokių dronų. Iš viso prieš Ukrainą buvo panaudota apie 1 160 „Shahed“. Daugumą jų numušėme“, – sako V. Zelenskis.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusija neteko 204 760 karių, 3 792 tankų, 7 424 šarvuočių, 309 lėktuvų, 296 sraigtasparnių, 2 871 drono, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
22:05 | Norvegija mokys ukrainiečius naudotis F-16
Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas pareiškė, kad Norvegija dalyvaus mokant Ukrainos pilotus dirbti su JAV naikintuvais F-16, skelbia UNIAN.
„Vyriausybė remia šią iniciatyvą ir svarsto, kaip Norvegija gali padėti kartu su mūsų sąjungininkais ir partneriais“, – cituojamas jis.
Norvegijos valdžios institucijos dar nenusprendė, ar tieks F-16 naikintuvus Ukrainai.
21:30 | Baltieji rūmai: Bachmutas tapo mėsmale rusams
Bachmutas Rusijos pajėgoms tapo mėsmale, sako Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby, rašo „Ukrinform“.
Anot jo, kovos dėl Bachmuto rusams kainuoja ypatingai daug.
„Šis puolimas iš tikrųjų Rusijai kainavo labai daug. Ir, kaip jau sakiau, tam tikra prasme tai tapo jiems mėsmalė“, – cituojamas J. Kirby.
Bachmutas jau kelis mėnesius išlieka vienu karščiausių fronto taškų, dėl jo vyksta įnirtingos kovos.
Ukrainiečiai skelbia, kad miestas nėra visiškai užimtas rusų.
20:49 | Rusija teigia Turkijos vandenyse sužlugdžiusi Ukrainos išpuolį prieš karinį laivą
Rusija trečiadienį pranešė, kad laivais be įgulos atrėmė Ukrainos ataką prieš vieną iš jos karinių laivų Turkijos vandenyse – tai naujausias bandymas įvykdyti sabotažą, dėl kurio Maskva kaltina Kyjivą.
„Šiandien 5 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos) laiku Ukrainos ginkluotosios pajėgos trimis bepiločiais greitaeigiais kateriais nesėkmingai bandė atakuoti Juodosios jūros laivyno laivą „Ivan Churs“, – nurodė gynybos ministerija ir pridūrė, kad Rusijos laivui buvo pavesta saugoti vamzdynų infrastruktūrą Turkijos vandenyse.
20:30 | NATO vadovas pripažįsta nesant bendro sutarimo dėl Ukrainos narystės siekio
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso narės nesutaria, ką daryti per artėjantį viršūnių susitikimą dėl Ukrainos siekio prisijungti prie aljanso.
„Šiuo klausimu Aljanse yra įvairių nuomonių ir, žinoma, vienintelis būdas priimti sprendimus NATO yra bendras sutarimas“, – sakė J. Stoltenbergas konferencijoje Briuselyje.
Ukraina, kurią remia NATO Rytų Europos šalys, liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame Aljanso vadovų aukščiausiojo lygio susitikime ragina duoti aiškią žinią, kad ji įstos į Aljansą pasibaigus Rusijos karui.
Kyjivas pripažįsta, kad netaps Europos Sąjungos nariu, kol jo teritorijoje vyksta kovos. Tačiau jis siekia, kad aljansas neapsiribotų miglotu 2008 metų pažadu, kad vieną dieną jis prisijungs prie NATO.
„Niekas negali tiksliai pasakyti, koks bus galutinis sprendimas Vilniaus viršūnių susitikime šiuo klausimu“, – teigė J. Stoltenbergas.
NATO šalių diplomatai sakė, kad dominuojanti karinė galia – Jungtinės Valstijos – nenori žengti toliau nei prieš 15 metų Ukrainai duotas pažadas dėl narystės.
Prisijungimas prie NATO reikštų, kad Ukrainai būtų taikoma Aljanso kolektyvinės gynybos Penktojo straipsnio nuostata, pagal kurią visos sąjungininkės privalo padėti ginti Ukrainą, jei ji būtų užpulta.
Ukrainos Vakarų sąjungininkės svarsto, ar galima Ukrainai pasiūlyti kitokių saugumo garantijų, kurios nuramintų Kyjivą kaip tarpinis žingsnis prieš jam tampant NATO nariu.
Prancūzija antradienį pareiškė, kad yra pasirengusi susitarti su Ukraina dėl „saugumo garantijų, kurios padėtų jai ilgainiui apsiginti“.
„Galutinė saugumo garantija bus narystė NATO, bet... tai neatsitiks karo metu, – teigė J. Stoltenbergas. – Kyla klausimas, ką nuspręsime ir kaip spręsime narystės klausimą Vilniaus viršūnių susitikime? Ir, kaip jau sakiau, kol kas dar per anksti tikėtis atsakymo.“
J. Stoltenbergas sakė, kad, pasibaigus karui Ukrainoje, „turime pasirūpinti, kad turėtume priemones, kurios atgrasytų nuo tolesnės Rusijos agresijos“.
„Iš dalies tai daroma teikiant karinę paramą Ukrainai, siekiant padėti jai atgrasyti ir apsiginti, – teigė jis. – Tačiau tai taip pat paskatins diskusijas dėl kitokių saugumo priemonių.“
J. Stoltenbergas sakė, kad tikisi, jog aukščiausiojo lygio susitikime NATO lyderiai bent jau susitars dėl daugiametės programos, kurios tikslas – padėti Ukrainos kariuomenei pereiti prie vakarietiškos technikos naudojimo.
Rusijos karas jau paskatino Ukrainą atsigręžti į NATO standartus atitinkančią ginkluotę, kol tarptautiniai rėmėjai Kyjivui tiekia vis pažangesnę ginkluotę.
19:27 | Ukraina vardija naujausius okupantų nuostolius
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pastarąją parą smogė keturiems okupantų amunicijos sandėliams ir kelioms teritorijoms, kuriose susitelkę rusų kariai, rašo UNIAN.
Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, rusai per dieną surengė 17 oro smūgių ir apie 20 raketų atakų prieš ukrainiečių pozicijas ir gyvenvietes.
Tuo pat metu Ukrainos pajėgų aviacija per dieną sudavė septynis smūgius į rusų okupantų personalo ir karinės technikos susitelkimo vietas.
„Šiomis dienomis mūsų gynėjai sunaikino du priešo smogiamuosius „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir vieną žvalgybinį „Orlan-10“ tipo bepilotį orlaivį“, – cituojamas štabas.
Ukrainiečiai taip pat smogė keturiems šaudmenų sandėliams, elektronikos stočiai, keturioms artilerijos dalinių pozicijoms ir kitiems svarbiems priešo taikiniams.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusija neteko 204 760 karių, 3 792 tankų, 7 424 šarvuočių, 309 lėktuvų, 296 sraigtasparnių, 2 871 drono, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
19:13 | Ukrainiečiai parodė, kaip dronais-kamikadzėmis naikina rusų techniką
Ukrainos saugumo tarnyba parodė, kaip ukrainiečiai dronais-kamikadzėmis naikina sunkiąją rusų techniką, rašo „Ukrinform“.
Ukrainiečių atakų vaizdo įrašais tarnyba pasidalijo „Facebook“.
„Ukrainos saugumo tarnybos Specialiųjų operacijų centro „A“ specialistai surengė dar vieną smūgių seriją okupantams, naudodami dronus kamikadzes“, – sakoma pranešime.
Anot tarnybos, smūgių metu rusai neteko šarvuočių, sunkvežimių su pėstininkais ir amunicija, taip pat drono.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusija neteko 204 760 karių, 3 792 tankų, 7 424 šarvuočių, 309 lėktuvų, 296 sraigtasparnių, 2 871 drono, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
18:30 | Ukraina įvardijo savo taikinį nr. 1: „Putinas pastebi, kad mes vis labiau prie jo artėjame“
18:05 | Ukraina neigia rusų propagandistų teiginius apie Zalužno sveikatą
Rusijos propagandistai jau daugiau nei dvi savaites skleidžia melagienas apie Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno sveikatą, rašo UNIAN.
Trečiadienį buvo imta skleisti nauja informacija apie tariamus V. Zalužno sužalojimus. Propagandistai teigia, kad ukrainiečių pajėgų vadas neva rusų apšaudymo metu buvo stipriai sužalotas, esą pažeista jo kaukolė.
Vis dėlto Ukraina kategoriškai neigia tokius rusų propagandistų teiginius. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas tikina, kad trečiadienį V. Zalužnas skaitė pranešimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
„Ukrainos prezidentas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Volodymyras Zelenskis išklausė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno ir kitų Stavkos narių pranešimus 2023-05-24 10 val.“ – sako O. Danilovas.
17:45 | Reznikovas patvirtino, kad mūšio lauke jau naudojamos „Storm Shadow“
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pirmą kartą patvirtino, kad mūšio lauke jau panaudotos Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje pagamintos ilgojo nuotolio raketos „Storm Shadow“, rašo UNIAN.
Trečiadienį per spaudos konferenciją Kyjive Junktinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace pabrėžė, kad sprendimas Ukrainai šiuos ginklus buvo priimtas dėl to, kad Rusija ne kartą naudojo tokius ginklus prieš Ukrainos gyventojus.
„Dabar Rusija pradėjo suprasti, kad Ukrainos sąjungininkai palaikys jos teisę į savigyną. Ir jie padės Ukrainai visais įmanomais ginklais, pradedant prieštankinėmis raketomis, „Storm Shadow“, o dabar ir F-16“, – cituojamas jis.
O. Reznikovas pabrėžė, kad raketos jau yra naudojamos mūšio lauke.
„Turėjome galimybę paspausti ranką pilotams, kurie buvo apmokyti Jungtinėje Karalystėje ir jau sėkmingai naudoja ginklus, vadinamus „Storm Shadow“, – sako jis.
17:17 | ERPB ketina Ukrainos ekonomikos paramai papildomai skirti 1,5 mlrd. eurų
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) planuoja ateinančiais metais Ukrainos ekonomikos ir infrastruktūros paramai papildomai skirti 1,5 mlrd. eurų, praneša britų leidinys „The Guardian“, remdamasis šaltiniu banko aukščiausio lygio vadovybėje.
Šias lėšas ERPB Ukrainai skirtų prie 3 mlrd. eurų, kurie jau numatyti 2022-2023 metams, kad šalies kad ekonomika atsigautų po Rusijos pernai vasarį pradėtos invazijos.
Pernai ERPB skyrė 1,7 mlrd. eurų Ukrainos dujotiekių ir geležinkelių tinklų atstatymui. Be to, šis tarptautinis bankas finansuoja Ukrainos smulkųjį ir vidutinį verslą, padeda šaliai mokėti atlyginimus valstybės tarnautojams.
„Ukrainos ekonomika pasirodė esanti labai atspari. Viskas veikia. Bankai veikia, nė vienas jų dėl karo nebankrutavo. Pradžioje buvo didžiulis šokas – bendrasis vidaus produktas sunyko 30 procentų. Tačiau padėtis nebuvo destabilizuota. Tokį atsparumą lėmė neįtikėtinas visuomenės stiprumas, jos gebėjimas rasti sprendimus ir toliau užsiimti verslu, persikelti ir panašiai. Tai labai, labai įspūdinga“, – sakė ERPB vadovė Odile Renaud-Basso.
Pasaulio banko skaičiavimais, šiemet Ukrainai prireiks bent 11 mlrd. eurų vertės investicijų vien tik svarbiausių ekonomikos sektorių prioritetiniam atstatymui.
16:50 | Ukraina netrukus gaus 110 tankų „Leopard 1“
Ukraina netrukus turėtų gauti 110 vokiškų tankų „Leopard 1“, paskelbė Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas, rašo UNIAN.
Diplomatas „Twitter“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti vienas iš tankų.
„110 „Leopard 1A5“ tankų. Jau netrukus“, – rašo jis.
Diplomatas nenurodė, kada tankai turėtų būti pristatyti Ukrainai.
110 🐆1A5. Schon bald. #NeueDeutscheHärte #FFG pic.twitter.com/L9Rnf9SIZX
— Oleksii MAKEIEV 🇺🇦 (@Makeiev) May 24, 2023
16:26 | Stoltenbergas: Ukraina negalės tapti NATO nare kol vyksta karas
Ukraina negalės prisijungti prie NATO kol šalyje vyksta karas, trečiadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, rašo „The Guardian“.
„Manau, kad visi suprato, jog tapimas NATO nare vykstant karui nėra darbotvarkėje“, – cituojamas jis.
„Klausimas yra tai, kas bus, kai karas baigsis“, – priduria J. Stoltenbergas.
16:17 | Rusija dėl su terorizmu susijusių kaltinimų teis Ukrainos pusėje kovojančius užsieniečius
Rusija trečiadienį paskelbė, kad penki užsieniečiai, kovoję Ukrainos pajėgų pusėje, gegužės 31 dieną bus teisiami dėl su terorizmu susijusių kaltinimų.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad trys britai, Švedijos pilietis ir kroatas kaltinami kovoję kartu su Ukrainos pajėgomis, įskaitant Azovo pulką, kuris kovojo su rusais pietinio Mariupolio uostamiesčio apgulties metu.
15:51 | J. Prigožinas: mūšyje dėl Bachmuto žuvo daugiau nei 20 000 „Wagner“ narių
Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas teigia, kad per užsitęsusį mūšį dėl Bachmuto Rytų Ukrainoje jo pajėgos neteko daugiau kaip 20 000 kovotojų.
Be kita ko, J. Prigožino teigimu, žuvo maždaug 20 proc. iš 50 000 rusų nuteistųjų, kuriuos jis užverbavo kovoti jau 15 mėnesių trunkančiame kare.
Šis skaičius smarkiai skiriasi nuo Maskvos teiginių, kad ji kare prarado kiek daugiau nei 6 000 karių, ir yra didesnis nei oficialiai skelbiami sovietų nuostoliai Afganistano kare 1979–1989 metais – 15 000 karių. Ukraina nepranešė, kiek jos karių žuvo nuo Rusijos pradėtos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį.
Analitikai mano, kad vien devynis mėnesius trukusi kova dėl Bachmuto nusinešė dešimčių tūkstančių karių gyvybes, tarp jų ir nuteistųjų, kurie, kaip pranešama, prieš siunčiant į frontą buvo menkai apmokyti.
14:52 | Virš Krymo tilto pastebėti dūmai
Trečiadienio rytą „Telegram“ ėmė plisti nuotraukos, kuriose užfiksuoti nuo Krymo tilto kylantys dūmai.
Krymo okupacinės valdžios atstovas Sergejus Aksionovas „Telegram“ pranešė, kad „Krymo tiltas uždarytas dėl toje vietovėje vykstančių pratybų“.
Vėliau pranešta, kad eismas Krymo tiltu atnaujintas 11.00 val. Pratybos esą buvo baigtos, dūmai pašalinti.
Kokio pobūdžio buvo šios pratybos ir kodėl gyventojai nebuvo iš anksto įspėti, nepranešama.
14:11 | Rusai užgrobė ištaigingą Zelenskos butą Kryme – paskelbė, kad jį „nacionalizavo“
Krymo okupacinės administracijos vadovas Sergejus Aksionovas pareiškė, kad pirmajai Ukrainos poniai Olenai Zelenskai priklausantis butas Jaltoje, Kryme, bus „nacionalizuotas“. Apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale.
Jo teigimu, turto areštas bus taikomas ir kitam nekilnojamajam turtui, ypač pastatui Simferopolyje, priklausančiam Krymo totorių tautos Medžlisui, kuris Rusijos Federacijoje laikomas ekstremistine organizacija.
13:27 | Naujausios detalės apie smūgius Rusijai – juos organizavo visai ne ukrainiečiai
Anonimiškumo pageidavęs aukštas Ukrainos pareigūnas teigia, kad per šią savaitę surengtas atakas į Rusijos teritoriją nepateko nė vienas Ukrainos karys. Jo teigimu, Ukrainos kariuomenė atlieka daugiausia pagalbinį vaidmenį, Belgorodo srityje saugodama Ukrainos sieną Rusijos kontratakos atveju.
12:53 | PSO valstybės narės pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) valstybės narės trečiadienį didele balsų dauguma pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas, taip dar kartą parodydamos paramą Kyjivui.
Ženevoje susirinkusios PSO valstybės narės 80 balsų „griežčiausiai pasmerkė besitęsiančią Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat plataus masto išpuolius prieš civilius gyventojus ir svarbią civilinę infrastruktūrą“.
Prieš tokį pareiškimą balsavo devynios narės, dar 52 susilaikė.
12:32 | Oro pavojus Ukrainoje
Trečiadienio popietę didelėje dalyje Ukrainos teritorijos aidi oro pavojaus sirenos.
11:53 | Lukašenka atvyko į Maskvą
Trečiadienio popietę pranešta, kad autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka atskrido į Maskvą.
11:26 | Britų žvalgyba: Rusijos kariuomenė susiduria su rimta drausmės problema
Patikimi nepriklausomų Rusijos žurnalistų tyrimai rodo, kad 2023 m. sausio–gegužės mėnesiais Rusijos karo teismai išnagrinėjo 1 053 atvejus, kai karinis personalas pasišalino be atostogų – daugiau nei per visus 2022 m. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba.
„Rusijos kariuomenė per savo operacijas Ukrainoje stengėsi užtikrinti drausmę savo gretose, tačiau labai tikėtina, kad jos problemos pablogėjo po priverstinės rezervistų mobilizacijos nuo 2022 m. spalio“, – rašo britų žvalgai.
Jų teigimu, teismo duomenys rodo, kad dauguma asmenų, pripažintų kaltais dėl pasišalinimo be atostogų, dabar yra nubausti lygtinėmis bausmėmis, tai reiškia, kad jie gali būti grąžinti atgal į karą Ukrainoje.
„Rusijos pastangos gerinti drausmę buvo sutelktos į įsipareigojimų nevykdančių asmenų pavyzdžius ir patriotinio uolumo skatinimą, o ne šalinant pagrindines karių nusivylimo priežastis“, – pažymi britų žvalgai.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 24 May 2023.
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) May 24, 2023
Find out more about Defence Intelligence's use of language: https://t.co/3FQPPhWTjK
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/dCyKAP8ANi
10:43 | Kinijos premjeras derybose su Rusijos premjeru giria glaudžius dvišalius ryšius
Kinijos premjeras, trečiadienį priimdamas Rusijos ministrą pirmininką, pasidžiaugė Pekino ir Maskvos „strategine bendradarbiavimo partneryste“, tikintis, kad abi šalys pasirašys ekonominių ir infrastruktūros susitarimų.
Pastaraisiais metais abi šalys sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o po invazijos į Ukrainą jų strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė, nors Kinija tvirtina, kad karo Ukrainoje klausimu yra neutrali.
Ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pirmadienį atvyko į Kiniją, antradienį dalyvavo verslo forume Šanchajuje, o po to išvyko į Pekiną susitikti su premjeru Li Qiangu ir prezidentu Xi Jinpingu.
„Strategiškai vadovaujant abiejų valstybių vadovams, Kinijos ir Rusijos visapusiška strateginio bendradarbiavimo partnerystė naujaisiais laikais visada buvo aukšto lygio“, – sakė Li Qiangas M. Mišustinui po iškilmingos pasveikinimo ceremonijos, vykusios trečiadienį prie Pekino Didžiosios liaudies salės.
„Tikiu, kad jūsų kelionė į Kiniją šį kartą tikrai paliks gilų įspūdį“, – pridūrė jis.
M. Mišustinas savo ruožtu sakė, kad Vakarų spaudimas stiprina Rusijos ryšius su Kinija.
09:59 | Prigožinas: Kremliaus planai patiria fiasko, tai gali baigtis Rusijos griūtimi
09:20 | Ukrainos pareigūnas: rusai negali jaustis saugūs, kol jų šalis kariauja
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas užsiminė, kad įsiveržimų į Rusiją gali būti ir kitose jos srityse, ne tik Belgorodo regione, į kurį, kaip teigė rusų pareigūnai, pirmadienį iš Ukrainos teritorijos įsiveržė ginkluota grupuotė.
Pasak O. Danilovo, rusai negali jaustis saugūs, kol jų šalis kariauja nusikalstamą karą, o įsiveržimų bus ir kituose Rusijos pasienio regionuose, kol Vladimiro Putino režimas neužbaigs karo prieš Ukrainą.
„Briansko, Kursko, Voronežo sritys ir kiti kraštai – jie negali būti saugūs atsižvelgiant į tai, kad... Rusijos piliečiai, nepritariantys tam režimui, žinoma, gali bet kuriame Rusijos taške pradėti protestuoti. Dar daugiau, esu tikras, kad tai bus nuolatinis procesas“, – per telemaratoną sakė O. Danilovas.
08:53 | Belgorodas skelbia apie dar vieną ataką
Trečiadienį Rusijos mieste Belgorode buvo užfiksuoti sprogimai. Apie 23.30 val. vietiniai „Telegram“ kanalai platino nuotraukas, kuriose matyti dūmų stulpelis. Pranešama, kad sprogimas nuaidėjo prie geležinkelio stoties. Vėliau imta skelbti apie bepiločio orlaivio ataką.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ rašė, kad ant kelio važiuojamosios dalies iš drono buvo numestas sprogmuo.
„Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Apgadintas automobilis. Vietoje dirba išminavimo ir operatyvinės tarnybos“, – rašė jis.
Primename, kad pastaruoju metu Belgorodas tapo Rusijos neramumų epicentru. Šią savaitę į šį pasienio su Ukraina miestą įsiveržė „Rusų savanorių korpuso“ kovotojai, paskelbę, kad nori „išlaisvinti“ Belgorodo gyvenvietes.
08:18 | ES teigia, kad pagal amunicijos planą Ukrainai išsiųsta 200 000 šovinių
Bloko užsienio politikos vadovas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga pagal planą, kuriuo siekiama skubiai pristatyti Kyivui labai reikalingus šaudmenis, suteikė Ukrainai daugiau kaip 200 000 artilerijos sviedinių ir 1 000 raketų.
Europos Sąjunga sutiko skirti du milijardus eurų iš savo bendrųjų lėšų, kad per per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai perduotų milijoną šaudmenų.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad iki šiol pagal šią programą Kyjivui suteikta „220 000 įvairaus kalibro artilerijos šaudmenų ir 1 300 raketų“.
07:39 | Ukrainiečiai numušė rusų sraigtasparnį „Ka-52“ – rusams tai kainavo 16 mln. eurų
Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino Rusijos atakos sraigtasparnį „Ka-52“. Apie tai naujausioje savo suvestinėje skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Per pastarąją dieną mūsų kariai sunaikino priešo atakos sraigtasparnį „Ka-52“. Taigi Rusijos biudžetas prarado dar maždaug 16 mln. dolerių“, – „Facebook“ skelbia generalinis štabas.
„Ka-52“ atakos sraigtasparniai geriau žinomi „Aligatoriaus“ pavadinimu. Skaičiuojama, kad viena tokia kovos mašina kainuoja apie 16 mln. eurų.
07:01 | Rusija perėmė du JAV karinius lėktuvus virš Baltijos jūros
Rusija antradienį pranešė, kad pakėlė naikintuvą Su-27, kad „užkirstų kelią dviejų JAV karinių oro pajėgų strateginių bombonešių, skrendančių virš Baltijos jūros, valstybės sienos pažeidimams“.
„Pašalinęs užsienio karinį orlaivį nuo Rusijos valstybinės sienos, Rusijos naikintuvas grįžo į savo aviacijos bazę“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Kariuomenė užkirto kelią sienos pažeidimui, sakoma pareiškime ir priduriama, kad „Rusijos naikintuvas skrido griežtai laikydamasis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių“.
Pentagono spaudos sekretorius Patas Ryderis patvirtino, jog Rusija perėmė JAV orlaivius, sakydamas, kad bombonešiai B-1 dalyvavo „seniai suplanuotose pratybose Europoje“.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Rusijos teismas antradienį trims mėnesiams pratęsė amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovicho, kovą sulaikyto dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis pats neigia, suėmimą.
► Europos Komisija antradienį pranešė, kad Ukrainai išmokėta dar viena Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų iš 2023 metais numatyto 18 mlrd. eurų sumos paramos paketo.
► Maskva antradienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl antrą dieną vykstančių susirėmimų Belgorodo regione, sprogimams verčiant bėgti civilius gyventojus.
► Lenkijoje pradėtas Ukrainos pilotų mokymas valdyti naikintuvus F-16, antradienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
► Rusijos Belgorodo regionui, esančiam prie Ukrainos sienos, antradienio naktį smogė keli dronai, pranešė vietos gubernatorius.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį aplankė jūrų pėstininkų pajėgas fronto linijoje minint Ukrainos jūrų pėstininkų dieną.
