„Sąjungininkai priėmė pagrindinius sprendimus, susijusius su mūsų saugumu lemiamu laikotarpiu. Sutarėmė dėl paketo, kuris padėtų sustiprinti Ukrainą ir suteiktų aiškų kelią link NATO.
Mes taip pat priėmėme vieną išsamiausių gynybos planų nuo pat Šaltojo karo laikų, pagal kurį grindžiami ilgalaikiai įsipareigojimai daugiau investuoti į gynybą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė J. Stoltenbergas.
5 svarbiausi NATO lyderių sprendimai
Galutinių NATO deklaracijos formuluočių diplomatai buvo priversti ieškoti jau prasidėjus Aljanso viršūnių susitikimui Vilniuje, nors įprastai NATO formate dėl teksto būna sutariama dar prieš prasidedant renginiui.
Tai atspindi, kiek sunkios šįkart buvo NATO šalių derybos, o ypač – dėl Ukrainos, siekusios aiškios narystės Aljanse perspektyvos.
Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas viršūnių susitikimą pavadino istoriniu dar jam neprasidėjus.
Ukrainos perspektyva NATO. Tai – daugiausia iššūkių sąjungininkams kėlęs klausimas, privertęs diplomatus ieškoti tokių formuluočių, kurios suteiktų daugiau motyvacijos Ukrainai, bet neprižadėtų jai per daug, kol šalyje tęsiasi Rusijos invazija. Aljanso lyderiai galop sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
Tokia formuluotė atrodo kompromisinė. Lietuvos ir kitų rytinių NATO šalių pareigūnai siekė, jog deklaracijoje būtų žodis apie Ukrainos „pakvietimą“ į Aljansą, tačiau Kyjivo narystė netapo apibrėžta laike, iki galo neaiškios liko ir sąlygos, kurioms išsipildžius šalis būtų pakviesta.
V. Zelenskis dar prieš paviešinant sprendimą kritikavo svarstomas formuluotes, kurios galiausiai ir buvo patvirtintos. Jis pažymėjo, kad tai yra „beprecedentis ir absurdiškas dalykas, kai nenustatytas nei kvietimo, nei Ukrainos narystės laikas“.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius teigė, kad Ukrainai nusiųsta „stipri ir pozityvi žinutė“.
Aljansas taip pat sutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, sutrumpinant kelią narystės NATO link „nuo dviejų žingsnių iki vieno žingsnio“, nutarė įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą bei patvirtino ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planą.
Išspręstas Švedijos rebusas. Pirmadienį vakare Vilniuje NATO, Švedijos ir Turkijos delegacijoms pavyko rasti sutarimą dėl Stokholmo narystės Aljanse — Ankakra nebeblokuos šio proceso. Neilgai trukus poziciją pakeitė ir Vengrija, pareiškusi, kad „ratifikavimo proceso užbaigimas dabar yra tik techninis klausimas“.
Turkija pastarosiomis dienomis dar buvo padidinusi spaudimą partneriams, susiejusi Švedijos narystę su įstrigusių Ankaros derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) atnaujinimu.
Dėl to pirmadienį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu susitiko ne tik NATO lyderiai, bet ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. Po susitikimo pareigūnas paskelbė, kad jie sutarė įpūsti naujos gyvybės ES ir Turkijos santykiams.
R. T. Erdoganas su Švedija sutarė, kad mainais į paramą jos narystei Stokholmas parems Turkijos eurointegracijos pastangas ir tęs įsipareigojimus dėl kovos su terorizmu.
Stokholmas pirmadienį pavadino „gera diena Švedijai“. Ši šalis taps 32-ąja NATO nare.
Regioniniai gynybos planai. Viršūnių susitikimo išvakarėse Aljansui pavyko sutarti ir dėl naujų regioninių gynybos planų, kuriems ypač daug dėmesio skyrė Lietuva.
Anksčiau NATO buvo laikomasi požiūrio, kad rusams užpuolus, Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyks į pagalbą. Naujieji planai numato, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.
Patys planai nėra viešinami. Ginant Lietuvą didžiausias dėmesys skiriamas Vokietijai.
Gynybos finansavimas. Siekiant įgyvendinti minėtus planus, NATO šalys sutarė ir dėl gynybos finansavimo grindų – valstybėms skirti ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
NATO viršūnių komunikate rašoma, kad šių lėšų reikia „tvariai vykdyti savo, kaip NATO sąjungininkių, įsipareigojimus“.
Lėšos turėtų būti naudojamos naujos įrangos įsigijimams, taip pat kitoms karinėms reikmėms, susijusioms su naujais regioninias gynybos planais.
Numatoma, kad kiekviena sąjungininkė bent 20 proc. gynybos biudžeto turi investuoti „į pagrindinę įrangą, įskaitant susijusius mokslinius tyrimus ir plėtrą“.
NATO duomenimis, šiuo metu 11 NATO narių jau pasiekė arba viršija 2 proc. BVP finansavimą gynybai.
Vokiečių brigada. Lietuva NATO viršūnių susitikime norėjo sutarti, kad deklracijoje vienokiu ir kitokiu būdu būtų įtvirtintas ir Vokietijos pasiryžimas Lietuvoje dislokuoti karių brigadą.
Tokio sprendimo Vilnius siekė, norint užsitikrinti, jog Vokietija neatsitrauktų nuo kiek anksčiau birželį duoto pažado nuolatos dislokuoti vienetą Lietuvoje, jeigu Lietuva tam bus įrengusi infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
Vis dėlto NATO vadovai Vilniuje pakartojo Madrido viršūnių susitikimo deklaracijoje pernai įtvirtintą formuluotę, jog rytiniame Aljanso pakraštyje dislokuotos priešakinės bataliono dydžio pajėgos „prireikus gali būti padidintos iki brigados dydžio vienetų“.
Vilniaus viršūnių susitikimo paraštėse Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Berlynas iki metų pabaigos turėtų parengti planą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo.
Ministras pabrėžė, kad sutarimas dėl brigados „yra suderintas su NATO planais“, tačiau tai nėra jų dalis.
