Pareiškime, paskelbtame anksti penktadienį pasibaigus diskusijoms, lyderiai dar kartą patvirtino savo pasiryžimą „teikti tvarią karinę paramą Ukrainai tiek laiko, kiek reikės“.
V. Zelenskis į susirinkusiuosius kreipėsi vaizdo ryšiu, o J. Stoltenbergas dalyvavo ankstyvuose lyderių pietuose. Tačiau didžiausias dėmesys buvo skirtas klausimui, kurio net nėra oficialioje susitikimo darbotvarkėje: stulbinančio savaitgalio maišto Rusijoje padariniams ir jo poveikiui prezidento Vladimiro Putino valdymui.
„Savaitgalį įvykęs maištas rodo, kad Rusijos sistemoje yra įtrūkimų ir nesutarimų. Kartu svarbu pabrėžti, kad tai yra Rusijos vidaus reikalai“, – sakė J. Stoltenbergas.
V. Zelenskis buvo atviresnis ir prieštaravo tiems, kas teigia, kad sužeistas V. Putinas taptų nenuspėjamesnis ir pavojingesnis.
„Matome jų silpnumą, kurio mums taip reikia“, – sakė jis vaizdo ryšiu.
„Kuo silpnesnė bus Rusija ir kuo labiau jos bosai baiminsis maištų ir sukilimų, tuo labiau jie bijos mus erzinti. Rusijos silpnumas padarys ją saugią kitiems“, – teigė jis.
ES lyderiai neabejotinai sutiko, kad V. Putinui buvo suduotas rimtas smūgis.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad tai yra dar viena priežastis užimti tvirtą poziciją V. Putino atžvilgiu.
"[Kai kas sako], kad stiprus Putinas yra mažiau pavojingas nei silpnas Putinas. Aš su tuo nesutinku. Turime judėti į priekį ir būti ryžtingi, nes dabar yra lemiamas istorijos momentas“, – teigė G. Nausėda.
„Tai parodė, kad Putino sistemoje yra gilių įtrūkimų. Šis praėjusio savaitgalio maištas taip pat turės padarinių, juos pamatysime“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Kelių valstybių narių ir ES institucijų pareigūnai teigė, kad samdinių grupės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto sukeltas chaosas ir nestabilumas privers ES ne tik didinti paramą Ukrainai, įsipareigojant skirti daugiau šaudmenų, bet ir užtikrinti, kad kovos ir smurtas nepersimestų į patį bloką.
„Dvejoti nėra kada, – sakė Estijos premjerė Kaja Kallas. – Privalome toliau didinti Rusijos agresijos kainą.“
Savo pareiškime lyderiai teigė, kad jie „yra pasirengę kartu su partneriais prisidėti prie būsimų saugumo įsipareigojimų Ukrainai, padėsiančių Ukrainai ilgainiui apsiginti, atgrasyti nuo agresijos aktų ir pasipriešinti destabilizacijos pastangoms“.
Dauguma ES šalių taip pat yra NATO narės, o liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime jos stengsis suteikti Ukrainai daugiau saugumo garantijų, tačiau turbūt kol kas nepasiūlys jai visateisės narystės NATO.
ES ir jos šalys narės jau skyrė maždaug 75 mlrd. eurų pagalbą, kad padidintų Ukrainos karines atsargas ir užtikrintų šalies ekonomikos funkcionavimą.
Lyderiai atidžiai išnagrinėjo galimybę šiam tikslui panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, kuris vertinamas maždaug 200 mlrd. eurų, ir nurodė Komisijai ir užsienio politikos institucijai ieškoti geriausių būdų, kaip tai padaryti, koordinuojant veiksmus su to paties siekiančiais tarptautiniais partneriais.
Kelios šalys baiminasi, kad teisinis pagrindas tam vis dar yra pernelyg silpnas, o Europos centrinis bankas įspėjo, kad šio turto ar iš jo gauto pelno konfiskavimas galėtų kelti rimtą pavojų euro reputacijai. Pasak pareigūnų, kai kurios šalys nori papildomai apmokestinti Rusijos kapitalo įmones, gaunančias didelį pelną iš investavimo, ir gautus pinigus skirti Ukrainos atstatymui.
„Tai tarsi žemai kabantis vaisius, – apie įšaldytą Rusijos turtą sakė latvių premjeras Krišjanis Karinis. – Turime rasti teisinį pagrindą, kaip tai panaudoti, mobilizuoti, kad padėtume Rusijai sumokėti už jos daromą žalą.“