išmokos

 Vyriausybė teikia pataisas, pagal kurias dėl išmokų už patirtus smurtinius nusikaltimus galėtų kreiptis daugiau asmenų. Teisingumo ministerija siūlo, kad asmenys gautų valstybės išmokas iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo ir tais atvejais, jeigu nusikaltimą padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo arba asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės.

 Seimas nustatė palankius individualiam verslui ir ūkininkams mokesčius, iki 380 eurų padidino neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) bei panaikino papildomą NPD. Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 18, o susilaikė 24. Liberalė Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad pataisos „nepadės viduriniajai klasei ir auginančioms vaikus šeimoms“. NPD nuo kitų metų didinamas iki 380 eurų, tačiau panaikintas 200 eurų siekęs papildomas NPD vaikus auginantiems tėvams – vietoj jo bus mokami 30 eurų „vaiko“ pinigai.

Briuselis ieškos būdų, kaip sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas žemdirbiams skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau konkrečių skaičių naujajame biudžete po 2020 metų kol kas nekomentuoja, sako už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas. Šiuo metu išmokos valstybėse narėse labai skiriasi, pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai gauna apie 40 proc. mažiau nei vokiečiai. „Bendrosios žemės ūkio politikos paramos valstybės narėms skirtumai turėtų sumažėti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai atskleidė skrupulingai apgalvotą automobilių nuomotojų ir remonto meistrų aferą.

Darbo kodekso naujovė – socialinės garantijos vienoje įmonėje daug metų praleidusiems ir atleistiems darbuotojams jau įgyvendinama realybėje. “Sodra” pirmiesiems 60-čiai gavėjų, kurie iš darbo buvo atleisti liepos mėnesį, išmokėjo daugiau nei 14 tūkstančių eurų iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.

Seimas svarsto įteisinti 30 eurų (0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoką per mėnesį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, ar iki 21 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Taip pat siūloma nustatyti, kad šeimoms, auginančioms vieną ar du vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (šiuo metu – 153 eurai), būtų skiriama ir papildoma išmoka.

„Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai kuriuos reikšmingus trūkumus. Pavyzdžiui, tai, kad ligos socialinio draudimo išmokos beveik dukart didesnės negu įmokos. Tai reiškia, kad gyventojų įmokų dalis, skirta ligos socialiniam draudimui, nepadengia šios rūšies draudimo išlaidų. Ligos draudimui – kad susirgus būtų mokama 80 proc.

Vyriausybė nuo 2018 metų pradžios siūlo keisti vaikus auginančių šeimų rėmimo tvarką – įvesti tiesiogines pinigines išmokams už vaikus, o dabar taikomą 200 eurų papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (PNPD) už vaikus naikinti. Kiekvienam vaikui (globotiniui), nepriklausomai nuo tėvų pajamų, per mėnesį būtų skiriama 30 eurų išmoka. Mažai uždirbantiems arba tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams siūloma skirti papildomą piniginį priedą.

Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie 4,7 proc. arba apie 13,5 euro. Didėja ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos – netekto darbingumo (invalidumo), našlaičių ir kitos, kurių dydis priklauso nuo bazinės pensijos. Nepadidėjo tik našlių pensijos.

Išmoką už vaiką pasiimi Lietuvoje, bet gyveni ir mokesčius moki užsienyje. Tokia praktika Lietuvoje – visiškai legali. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vita, kuri teigė internete pastebėjusi plintantį būdą pasipelnyti. Pasak jos, tai tikrų tikriausia afera, kurią būtina viešinti. „Internete pastebiu vis daugiau mamų, kurios giriasi, kad gyvena ir dirba užsienyje, nemoka Lietuvoje nei cento mokesčių ir gauna vienkartines pašalpas gimus vaikui.

Parlamentarai antradienį nesutiko padidinti išmokų vieno iš tėvų išlaikymo nesulaukiantiems vaikams. Konservatoriai Mykolas Majauskas ir Ingrida Šimonytė siūlė nustatyti, kad išmoka vaikui per mėnesį negali būti mažesnė nei 0,3 minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio. Pagal šiuo metu nustatytą MMA, tai būtų 114 eurų per mėnesį. Dabar įstatymas nustato, kad ši išmoka yra ne didesnė nei 1,5 bazinės socialinės išmokos, tai yra ne daugiau kaip 57 eurai per mėnesį. „Net 50 proc.

Nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas. Darbo netekusiems žmonėms išmokos bus mokamos ilgiau, keisis jų apskaičiavimas. Dar viena naujovė – skirtingas šio socialinio draudimo įmokos tarifas terminuotoms ir neterminuotoms darbo sutartims. Nuo kito mėnesio neterminuotoms darbo sutartims bus taikomas 1,6 proc. nedarbo socialinio draudimo tarifas, o terminuotoms sutartims – 3,2 proc. tarifas.

Darbo netekę gyventojai ateityje gali tikėtis geresnių sąlygų gauti nedarbo išmoką. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ketvirtadienį pritarė Vyriausybės siūlymams, pagal kuriuos gyventojai nedarbo išmokas galės gauti ilgiau, taip pat turės daugiau laiko išmokai gauti būtinam darbo stažui sukaupti. Tuo pačiu komitetas sutiko, kad bedarbio pašalpos nuo 2017 metų liepos būtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

„Sodros“ administruojama Lietuvos socialinio draudimo sistema galėtų veikti efektyviau, jeigu žmonės sumokėtų visas jiems priklausančias įmokas, o išmokos būtų mokamos efektyviau sako „Sodros“ vadovo patarėja Julita Varanauskienė. „Galima pasakyti, kad socialinė draudimo sistema veiks geriau, jeigu tie, kam priklauso mokėti įmokas, jas mokės. Išmokas gaus tie, kam jas priklauso gauti.

Nors garsiai skelbta, kad pensijos didės, tokios džiugios naujienos pasiekė ne visus. Kad būtų pensijos padidintos, kai kuriems teko jas sumažinti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi 52 metų telšiškis Justinas (redakcijai pavardė žinoma). Jis – jau penktus metus pensijoje. Gauna profesinės ligos ir neįgalumo pensiją. Vyras kaip ir visi jau džiaugėsi, kad pensijos didės, tačiau nustebo, kai neįgalumo pensija buvo pakelta 18 Eur, o profesinės ligos tiek pat sumažinta.

Šeimos, susilaukusios pametinukų, gaus didesnes motinystės pašalpas - išmokoms nebus taikomos „lubos“. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą, pagal kurią pametinukus turinčios šeimos gautų didesnes motinystės išmokas.

Po Naujųjų metų netikėtai paplito žinia, kad tyliai ramiai padidėjo mokesčiai į „Sodrą“ verslo liudijimus turintiems asmenims. Kol politikai kraipo galvas, kaip čia taip nutiko, „Sodra“ paaiškina, kad su didesniais mokesčiais ateis ir didesnė nauda. O be to, keičiasi sąlygos ir dirbantiesiems pagal individualios veiklos pažymėjimus.  „Pokyčiai yra susiję su įgyvendinamu naujuoju socialiniu modeliu.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusios naujovės socialinės apsaugos srityje išplėtė vaiko išmokas gaunančių šeimų ratą, padidino išmokas, neįgalumo pensijas, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Vaiko pinigai Auginantys ar globojantys vieną ar du vaikus nuo 7 iki 18 metų nuo sausio gaus vadinamuosius „vaiko pinigus“ - ši suma dabar yra 15,2 euro per mėnesį.

Vyriausybei trečiadienį pritarus, kad nuo kitų metų sausio pensijos būtų didinamos vidutiniškai 20 eurų, premjeras Saulius Skvernelis žada, kad pensijos maždaug tokia pat suma didės ir 2018 metais. „Yra ne planai didinti pensijas, o tai susiję su mūsų ekonomikos augimu. Jeigu viskas vyks, kaip dabar prognozuojama, tai pensijos turėtų didėti 20-23 eurais 2018 metais“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Nepritarus Prezidentės veto, naujasis Darbo kodeksas  2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas be pakeitimų. Kodeksas pakeitė nelankstų darbo santykių reguliavimą, tačiau jame numatyti esminiai pakeitimai sukėlė griežtą visuomenės kritiką, todėl praėjus savaitei po Kodekso priėmimo Seime pradėti registruoti pirmieji įstatymo pakeitimo projektai.

Euro zonos pareigūnai antradienį pranešė pritarę 2,8 mlrd. eurų išmokai Graikijai iš trečiojo rimtų finansinių sunkumų krečiamos šalies gelbėjimo paketo. Įskaičius šią trečią dalį, Graikija iš jos gelbėjimo planą koordinuojančios euro zonos institucijos – Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – bus gavusi jau 31,8 mlrd. iš 86 mlrd. eurų, dėl kurių buvo sutarta 2015 metų liepą. „Šiandienos sprendimas išmokėti Graikijai 2,8 mlrd.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetui ir teiks jį Seimui. „Kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte užprogramuotas tolesnis išmokų augimas. Draudžiamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojama pensija, augs 31 euru – iki 476 eurų, o bazinė pensija – 4 eurais – iki 116 eurų“, – pranešime spaudai sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pagal Socialinio modelio pakete priimtą Socialinio draudimo pensijų įstatymą bus indeksuojamos pensijos.

Seime užregistruotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas įstatymo projektas, kuris padės skolas iš Vaikų išlaikymo fondo (VIF) skolininkų išieškoti efektyviau. Tikimasi, kad jau po kelerių metų iš skolininkų bus atgaunama apie 12 proc. išmokėtų išmokų. Iš Vaikų išlaikymo fondo po teismo sprendimo skiriamos ir mokamos lėšos vaikui išlaikyti, jei vienas iš tėvų to nedaro. Toks asmuo tampa valstybės skolininku ir siekiama, kad skolą jis grąžintų į valstybės biudžetą.

Nuo kitų metų didės vaikus auginančių tėvų socialinės garantijos. Išplėtus ligos išmokos mokėjimo atvejus (t.y. elektroninius nedarbingumo pažymėjimus sergančiam vaikui iki 7 metų (nepriklausomai nuo to, ar vaikas įrašytas į sunkių ligų sąrašą, ar ne) slaugyti išduodant reikalingam slaugos laikotarpiui (bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus) ne tik slaugant vaiką iki 7 metų stacionare, tačiau ir medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo įstaigoje), bus pridėta ...

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ dviem savo darbuotojams 2012-2014 metais išmokėjo apie 2 mln. litų (579 tūkst. eurų) „papildomų administracinių išlaidų“, kurios buvo įskaičiuotos į šilumos tarifą, o tai reiškia, kad šiuos pinigus įmonė surinko iš Vilniaus vartotojų. Kainų komisija, patikrinusi „Vilniaus energijos“ veiklą, nurodė, jog bendrovė negalėjo šių lėšų įtraukti į šilumos sąskaitas.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, praėjusią savaitę turėjęs nedarbingumą, tačiau dalyvavęs renginiuose, žada atsisakyti Sodros išmokos už ligą. „Kadangi galimai aš pažeidžiau gydymosi režimą, kad nekiltų abejonės dėl šito, aš atsisakysiu ligos išmokų“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis. Pasak R.Sinkevičiaus, jam diagnozuota viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Keturias dienas praėjusią savaitę nedarbingumą turėjęs politikas sakė blogai jautęsis ir turėjęs temperatūros.

Seimas trečiadienį po pietų ketina priimti pirmąsias dar neįsigaliojusį naująjį Darbo kodeksą tobulinančias pataisas. Tačiau jas iš ryto dar turėtų apsvarstyti parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo narys socialdemokratas Algirdas Sysas BNS prognozuoja, kad komitete pataisos neįstrigs. „Jos jau visos apsvarstytis ir komitetas yra pareiškęs savo poziciją“, - teigė parlamentaras.

Seimas šią savaitę ypatingos skubos tvarka priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą Išmokų vaikams įstatymo projektą. Priimtomis pataisomis pratęstas išmokų vaikams mokėjimas vaikams nuo 7 iki 18 metų, šeimoje auginant ir (ar) globojant vieną ar du vaikus, paliekant šiuo metu nustatytą šeimos gaunamų pajamų vertinimą, o šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms tris ir daugiau vaikų išmoka vaikui vaikams nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Vaiko išmoka nuo sausio bus mokama visų daugiavaikų šeimų vaikams, nepriklausomai nuo tėvų pajamų. Seimas trečiadienį priėmė tokias Išmokų vaikams įstatymo pataisas, už buvo 83 Seimo nariai, vienas susilaikė. Pagal pataisas, jei šeimoje yra trys ir daugiau vaikų, vaikui iki dvejų metų bus skiriama 0,75 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio suma – 28,5 euro. Daugiavaikų šeimų vaikai nuo 2 iki 18 metų gaus 0,4 BSI dydžio išmoką per mėnesį, t.y. 15,2 euro.

Seimas trečiadienį pritarė socialinio draudimo reformai, numatančiai „Sodros“ įmokų lubas, naują pensijų skaičiavimo būdą, didėjantį savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą, didėjančias motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas ir kitas naujoves.

Seimas nusprendė priimti išmokų fondui, iš kurių darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams būtų skirta kompensacija. Visgi ją gautų ne visi, o tik įmonėje išdirbę mažiausiai 5 metus. Ekonomisto vertinimu, žengtas žingsnis sveikintinas, tačiau realios naudos iš jo ne daug. Darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos vidutinės algos išmoka, 10-20 metų - dviejų, daugiau negu 20 metų - trijų atlyginimų išmokos.

Studijuojantys tėvai nuo kitų metų didesnės finansinės paramos iš valstybės gali nesitikėti. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį nutarė, kad jie labiau nei dabar nebus remiami - parlamentarai nutarė, kad 8 BSI dydžio išmoką per mėnesį (152 eurus) mokėti tėvams doktorantams, kurie vaikų susilauktų iki 30 metų, valstybei būtų per didelė našta. Anksčiau komitetas buvo priešingos nuomonės ir ją palaikė Seimas.

Seimo valdančiųjų frakcijų vadovai siūlo atsisakyti idėjos valstybei labiau remti dvynukų ar trynukų susilaukusius tėvus. „Darbietis“ Kęstutis Daukšys, „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius ir socialdemokratė Irena Šiaulienė siūlo tokios finansinės pagalbos Išmokų vaikams įstatyme nenumatyti, nes jos pažeistų konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes išmokos negautų pamečiui gimę vaikai.

Lietuvoje gerėjant gyvenimo lygiui žmonės vis dažniau santaupas investuoja į gyvybės draudimą. Vis dėlto net pajamoms viršijus išlaidas lietuviai dažnai vengia draudimo, tikindami, kad su rizika susiduria retai. Kasdien linksniuojama tiesa, kad sveikata yra brangiausias turtas, mūsų gyventojų imtis veiksmų neskatina. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje net 63 proc. lėšų, sumokamų už draudimą, yra skiriama ne gyvybės draudimui.

Seimas linkęs nuo 2018 metų pakeisti vaiko priežiūros iki dvejų metų išmokų iš „Sodros“ skaičiavimo tvarką bei numatyti ilgesnį ligos pašalpas mokėjimą tiems, kurie slaugys sunkius ligonius. Seimas antradienį 48 balsais už, vieninteliam opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui - prieš, o 17-kai susilaikius po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektui, siūlančiam didinti vaiko priežiūros iki dvejų metų išmokas.

Prieš rinkimus politikai darosi vis geresni. Valdžia siūlo, kad išmokas už vaikus nuo septynerių metų gautų ne tik gausios šeimos. Tiesa, papildomi 15 eurų per mėnesį pasiektų tik skurdžiausiai gyvenančiųjų kišenes. Dauguma tėvų kraipo galvas – ar šitaip valdžia skatina gimdyti? Parama esą nė nekvepia, maža to, reikia ir mokėti už gydytojų paslaugas bei ieškotis privataus darželio. Tėvams antrina ir ekonomistai – valdžia eina ne tuo keliu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusitaikė į bedarbių pašalpas – jas siūloma apmokestinti, panašiai kaip ir atlyginimus, kitas pajamas. Ekspertai tokius valdžios užmojus vertina dviprasmiškai – ragina susimąstyti, ar bedarbio pašalpa yra darbo pajamos ar kažkas panašaus į draudimą. Tuo tarpu bedarbiai piktinasi – esą pašalpos ir taip per mažos, o valdžia dar ir paskutinį kailį nori nudirti. Nuo pat ankstaus ryto vilniečiai plūsta į darbo biržą ir pašalpų, ir ieškodami naujo darbo.

Pakalbinta dvynukų mama sako, kad dvynukai ne tik didžiulis džiaugsmas, bet ir nemenkas finansinis iššūkis. Ji tikina, kad papildomos valstybės išmokos šeimoms, susilaukusioms dvynukų, būtų bent simbolinė parama. „Jeigu tau pirmi vaikai yra dvynukai – tai tau dvigubas šokas. Tu nežinai, kas išvis yra vaikas. O čia iškart du. Jei neturi močiučių, pagalbininkų, tai tikrai labai sudėtinga. Tie netgi 150 eurų, tai auklės už tiek nerasi, dvynukų auklę išvis sudėtinga rasti.

Ne paslaptis, kad nueitas ilgas kelias nuo pirminės Darbo kodekso versijos iki dabartinių įstatymų. Vieni siūlymai keitėsi Trišalėje taryboje, kiti Socialinės apsaugos ir darbo komitete, dar kiti – Seime. Verslo atstovai įsitikinę, kad pakeitimai darbo santykių lankstesnių nepadarė. tv3.lt domisi, kokie buvo mokslininkų pateikti siūlymai ir kokie įstatymai pristatyti projekte.

Seimo komitetas nepritarė Valstybės kontrolės siūlymui nustatyti griežtesnę motinystės (tėvystės) išmokų antraisiais vaiko priežiūros metais skyrimo tvarką. Tokį sprendimą parlamentinis komitetas priėmė penktadienį svarstydamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, kuris yra socialinio modelio dalis, pataisas. „Viena ranka sakome, kad yra blogai, o kita ranka vistiek daliname pinigus“, - tokiu komiteto sprendimu piktinosi socialdemokratas Algirdas Sysas.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Lietuvos verslo konfederacija nepalaiko siūlymo steigti fondą, iš kurio būtų mokamos išmokos ne dėl savo kaltės atleistiems darbuotojams. Pramonininkai sako, kad toks fondas reikalingas, nes leistų kurti lankstesnę darbo rinką, tačiau jie nesutinka, kad darbdaviai į fondą mokėtų papildomai. Fondo veiklą numatantis įstatymas Seimą jau yra pasiekę, bet parlamentiniai komitetai jo dar nesvarstė.

Lietuvos lenkai žada rojų Lietuvos tėvams. Jie siūlo, kad nuo kitų metų kiekvienas vaikas Lietuvoje gautų po 120 eurų kasmėnesinė išmoką. Tai esą smarkiai padidintų gimstamumą ir paskatintų šeimas auginti daugiau vaikų. Lietuvos lenkai nė neslepia, kad šią idėją jie tiesiog nusikopijavo nuo Lenkijos valdžios. Ir dar nežinia, ar tik šis pasiūlymas netaps kūnu, nes didesne valdžios parama šeimai  prieš rinkimus žavisi nemažai Lietuvos politikų. Jeigu auginate du vaikus.

Kultūros švietimo darbuotojas, muzikantas Gintautas iš Alytaus, prieš keletą metų grįžęs iš Londono, gimtinėje sunkiai rado darbą. Tad vyras per mėnesį gaudavo apie 80 eurų pašalpos iš valstybės. Visgi Gintautas išsiėmė individualios veiklos pažymą, kad dalyvautų valstybiniame projekte mokytojams. Visas pašalpas jam iškart atėmė, nors projekto pinigai ateis tik kovo gale.

Grupė Seimo narių siūlo valstybei plačiau atverti savo iždą, skirstant paramą daugiavaikėms šeimoms. Politikų manymu, šiuo metu per mėnesį vaikui skiriama 28,5 Eur išmoka atrodo juokinga, mat vien tik gimusio vaiko kraitelis kainuoja apie 800 Eur.

Be darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams priklausančias išmokas siūloma susieti su jų nepertraukiamu stažu toje darbovietėje, o greitai darbdavių atleidžiami darbuotojai turėtų gauti 6 atlyginimų dydžio kompensaciją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė gina sprendimą mažinti išmokas pabėgėliams, sakydama, kad tai skatins spartesnę jų integraciją ir užtikrins teisingumą Lietuvos piliečių atžvilgiu.

Į Lietuvą persikelsiantiems pabėgėliams skiriamos išmokos neturėtų būti tokios, kurios skatintų nesiieškoti darbo ir sukurtų prielaidą Lietuvoje kurtis getams, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tikrai tai nebus didesnės išmokos, nei Lietuvos piliečiams, atvirkščiai - bus gal kiek ir mažesnės.

Mažas pajamas gaunančios šeimos turėtų gauti nebe 45,6 euro mokinio reikmenims įsigyti, o 57 eurus. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vyriausybės siūlymui antradienį pritarta po pateikimo. Projektą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius atkreipė dėmesį, kad išmoka mokinio reikmenims įsigyti nekeista nuo 2007 metų. Tuo metu vartojimo prekių ir paslaugų kainos vis kyla.