Advokatas bei vienas iš pirminio Darbo kodekso sudarytojų Justinas Usonis pasakoja, kad mokslininkų siūlymų esmė buvo įgyvendinti tokį Darbo kodeksą, kuris būtų realiai vykdomas teisės aktais bei suderintas su socialinės apsaugos ir užimtumo teisės aktais.
„Bet išbalansavus interesus atsiranda konfliktai ir žmonės tiesiog vengia darbo santykių. Tuomet dirbama pagal paslaugų sutartis, net ir be minimalių garantijų (atostogų, poilsio, darbo apmokėjimo ir pan.). Tokia ir užsienio praktika. Reikia siekti, kad darbuotojai patys iškovotų ko jiems reikia, kitaip – populiarių garantijų dalinimas gali likti tik „popieriuje““, – įsitikinęs advokatas.
Darbo sutarčių sudaryme pradingo lankstumas
Pasak advokato, įvesti didesni apribojimai darbo sutartims ne tik kad ne pagerins darbo santykių lankstumo, bet neveiks ir praktikoje.
Pavyzdžiui, mokslininkai siūlė leisti sudaryti terminuotas sutartis draudžiant piktnaudžiauti jas sudarant nuolat, o pasak advokato, terminuotų sutarčių sudarymo apribojimas tapo dar didesniu nei dabartiniame galiojančiame kodekse.
Darbo kodekso rengėjų pasiūlymas buvo leisti terminuotas darbo sutartis sudaryti bet kokiam darbui, bet 2 metus išdirbusiems darbuotojams numatyti išeitinę kompensaciją (kas praktiškai juos sulygina su nuolatiniais darbuotojais).
„Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 proc. nuo visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių“, – rašoma dabartiniame įstatyme, dėl kurio Trišalė taryba nesutarė, o pataisa buvo įgyvendinta Komitete.
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) siūlo šį įstatymą keisti taip, kad terminuotas sutartis darbdavys su darbuotoju galėtų pasirašyti bendru individualiu sutarimu.
Taip pat buvo siūlytas didesnis darbo sutarčių rūšių pasirinkimas, tačiau po pakeitimų jos tapo labiau apribotos nei palengvintos, sako advokatas. Pavyzdžiui, projektinio darbo sutartis galima sudaryti tik su 10 ar 20 proc. įmonės darbuotojų, o nenustatytos apimties darbo sutartis apskirtai panaikinta. Šie pakeitimai įvyko Trišalėje taryboje. Pasak LVK atstovų, yra įmonių, kurios dirba tik su projektais, todėl tokių įmonių darbuotojai gali būti samdomi tik nustatytiems projektams vykdyti ir jie gali sudaryti daugiau nei 20% darbuotojų (kartais net 80% darbuotojų).
„Galiu pasakyti, kad tokie apribojimai praktikoje neveiks, nes jau dabar man matyti kaip juos galima bus „apeiti““, – sako advokatas.
Atleidimų pataisos gali papildomai apmokestinti darbdavius
Problemų kilo nustatant ir atleidimų pataisas. Pasak advokato, kai kurių jų, taip pat realiai nebus galima panaudoti. Vienas aspektų – išeitinių išmokų dydis.
Darbo kodekse įrašyta, kad atleidžiant darbuotoją „darbdavio valia“ jam turi būti išmokėta 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinė. Mokslininkai siūlė 6 mėnesių VDU. Taipogi buvo siūlyta mažinti išeitinės išmokos dydį nepriklausomai nuo ilgo darbo stažo (taip lengvinant atleidimą iš darbo), kad darbdaviai nebijotų priimti į darbą.
„Tačiau išmokos padidėjo iki 2 mėn. VDU ir atsirado papildomas fondas, dėl kurio veikimo ir panaudojimo dar kils daug klausimų“, – sako advokatas.
Pati Trišalė taryba siūlė 1 mėn. VDU išmoką, o kaip kompensacinis mechanizmas buvo pasiūlytas ilgalaikio darbo išmokų fondo įsteigimas. LVK įsitikinusi, kad dėl neaiškių sąlygų, kaip pinigai atsidurs Fonde, tikėtina, kad darbdaviai bus apmokestinti papildomai.
„Labai didelė tikimybė, kad fondu bus piktnaudžiaujama. Darbdaviui nieko papildomai nekainuos „gražiuoju išsiskirti su darbuotoju“ ir padaryti taip, kad jis galėtų gauti iš fondo išmoką. Renkantis „ar nutraukti sutartį šalių susitarimu išmokant kompensaciją“ „ar darbdavio valia, išmokant kompensaciją ir dar sudarant darbuotojui galimybę gauti papildomų pinigų iš fondo“ turėtų laimėti pastarasis atvejis, kadangi darbdaviai galės būti „gerais“ fondo lėšomis. Tokiu būdu, fondas gali susidurti su rimtomis finansinėmis problemomis, dėl ko fondą turės finansuoti valstybės biudžetas arba papildomai bus apmokestinti visi darbdaviai, net ir tie, kurie nepiktnaudžiaus fondu, o sąžiningai mokės įmokas ir sąžiningai išsiskirs su darbuotojais“, – rašoma jų kreipimęsi į Seimą.
Verslininkai siūlo, kad Fondas turėtų būti kompensuojamas iš darbdavio mokamo „Sodros“ mokesčio arba šios idėjos iš vis reikėtų atsisakyti.
Mokslininkai taip pat siūlė lengvatas mikro įmonėms, turinčiom iki 10 darbuotojų: lengvesnį atleidimą – 2 savaičių įspėjimą ir 2 savaičių išeitinę bei ilgesnius išbandymo terminus. Naujajame Darbo kodekse visos šios lengvatos panaikintos.
Siūlymai dėl viršvalandžių ir „mamadienių“ – neišklausyti
J. Usonis išskyrė, kad norint išvengti ginčų dėl papildomų atostogų bei „mamadienių“ praktikoje, buvo siūlyta atsisakyti piniginės išraiškos garantijų.
„Vietoje to siūlėme laisvesnį darbo laiko režimą. Pavyzdžiui, kad mamadienį darbuotojas „susikurtų“ dirbdamas ilgiau nei 4 dienas, o penktadienį gautų laisvą arba dirbtų darbą iš namų. Bet mūsų panaikintos piniginės išraiškos į kodekso projektą sugrįžo“, – informuoja J. Usonis.
Nemažai ginčų sukėlė ir viršvalandžių apribojimas įvedus 48 valandų per 7 dienas suminės apskaitos apribojimą. Apribojimas įvestas Trišalėje taryboje.
„Apribojama darbuotojui, dirbančiam pagal suminę laiko apskaitą, dirbti papildomą darbą. Be to, kolizija su 115 str. 3 d., kuri iš esmės leidžia dirbti iki 52 val. per savaitę (esant darbuotojo sutikimui)“, – problemas savo rašte Seimui įvardija LVK.
Pasak J. Usonio, mokslininkai siūlė neriboti maksimalaus darbo laiko, tačiau akcentuoti nepertraukiamojo poilsio laiko minimumą 11 valandų per dieną, 35 valandas per savaitę.
„Siūlėme neriboti dirbti viršvalandžių, tačiau privalomai turi būti susitarta dėl apmokėjimo. Vėliau viršvalandinių valandų ribojimas atsirado. Įdomu, kaip jis bus sutikrinamas ir kaip ta norma bus įvykdoma praktikoje, nes dabar tai padaryti sunkiai įmanoma“, – vertina J. Usonis.
tv3.lt primena, kad tiek kalbinti Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai, tiek LVK prezidentas teigė susirūpinę, ar taip pakeistas Darbo kodeksas tikrai garantuos efektyvesnę darbo rinką.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Lietuvos verslo elitas: tokio Darbo kodekso geriau nepriimti
