Tuo pačiu komitetas sutiko, kad bedarbio pašalpos nuo 2017 metų liepos būtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Pataisos numato, kad nedarbo draudimo išmokai gauti reikalingas 12 mėnesių darbo stažas būtų įgyjamas per 30 mėnesių laikotarpį, o ne per 24-is, kaip socialiniame modelyje buvo numatyta anksčiau .
Bedarbio pašalpas ketinama mokėti ne 6, o devynis mėnesius: pirmą-trečią nedarbo mėnesį ji siektų 50 proc. buvusio atlyginimo, trečią-šeštą mėnesį - 40 proc., o šeštą-devintą mėnesį – 30 proc. buvusios algos.
Tokios tvarkos nepalaikė ir prieš ją balsavo trys komitete dirbantys konservatoriai. Pavyzdžiui, Gintarė Skaistė tikino, kad bedarbio pašalpas geriau mokėti trumpiau, bet didesnes.
„Kitaip žmonės skatinami pasilikti bedarbystėje“, - tvirtino G.Skaistė.
Tuo tarpu socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad Lietuvoje nedarbo pašalpos mokamos trumpiausiai ir yra mažiausios. Pasak jo, dabar bedarbio pašalpas gauna tik 30 tūkst. žmonių iš 130 tūkst. registruotų bedarbių.
Šiuo metu maksimali bedarbio pašalpa siekia 330 eurų.