Kasdien linksniuojama tiesa, kad sveikata yra brangiausias turtas, mūsų gyventojų imtis veiksmų neskatina. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje net 63 proc. lėšų, sumokamų už draudimą, yra skiriama ne gyvybės draudimui. Lietuviai du kartus daugiau pinigų skiria automobiliams, turtui ir kitiems daiktams nei sau apdrausti. Mūsų žmonės aiškiai suvokia, kad automobilis gali pakliūti į avariją, būstas gali nukentėti, galima prarasti turtą, tačiau neįvertinama rizika žmogaus gyvybei. Tuo tarpu visame pasaulyje ir Europoje šis santykis yra priešingas: žmonės du kartus daugiau lėšų skiria savo, o ne turto draudimui.
Akivaizdu, kad nepasitelkdami ilgametės pasaulinės patirties savo naudai, finansiškai pralaimime. Ekspertai pastebi, kad investicijos į gyvybės draudimą dažnai leidžia efektyviau planuoti finansus. Beje, pasitaiko atvejų, kai vienas klientas per metus sulaukia net ir keturgubos išmokos.
Finansinis užnugaris sunkiausiu metu
Pasak gyvybės draudimo bendrovės „Bonum Publicum“ draudimo direktorės Liudmilos Damulienės, apie gyvybės draudimą reikėtų susimąstyti tada, kai tampama atsakingu už kitus: sutuoktinį, vaikus, senstančius tėvus. Taip pat gyvybės draudimas yra būtinas tiems, kurie turi finansinių įsipareigojimų (pvz., paskolą). Remiantis Civiliniu kodeksu, turto paveldėtojai paveldi ir skolas. Taigi, kaip jas padengti nelikus maitintojo?
„Nelaimių numatyti neįmanoma, todėl labai svarbu iš anksto užtikrinti pagrindinio šeimos maitintojo draudimą. Tėvams siūlome gyvybės, kritinių ligų, nelaimingų atsitikimų draudimą. Turint gyvybės draudimą, yra mokama išmoka mirties atveju, todėl netekusi maitintojo, šeima turės pajamų šaltinį. Apsidraudus kritinių ligų (vėžys, infarktas, insultas ir pan.) ar nelaimingų atsitikimų draudimu taip pat suteikiama finansinė pagalba, nemažinant kaupiamos sumos“, - pataria L. Damulienė. Ji priduria, kad kritinės ligos atveju „Bonum Publicum“ metams klientus atleidžia nuo draudimo įmokų ir moka už juo įmokas.
Tragiškiausiu šeimai atveju, kai miršta vienas iš narių, turto paveldėjimo ir banko sąskaitose likusių sutaupytų pinigų klausimas užsitęsia mažiausiai apie 3 mėnesius. Tuo tarpu, kaip teigia L. Damulienė, draudimo išmokos šeima gali sulaukti ženkliai greičiau: pateikus visus dokumentus, draudimo išmoka bendrovėje yra išmokama per vieną-dvi savaites, todėl galima greičiau atsitiesti po nelaimės.
Kritinės ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kaip pasakoja L. Damulienė, dažnai draudimo išmokos palengvina gydymo išlaidų naštą. „Esama sveikatos apsauga neužtikrina visų gydymo priemonių, vaistų, neretai susirgus sunkia liga reikia pačiam papildomai mokėti. Gavęs lėšas iš draudimo, žmogus gali dėl to nebesukti galvos, pinigus skirti gydymui ir greičiau atgauti jėgas“, - sako ji.
Vaikams bendrovė siūlo draudimą nuo nelaimingų atsitikimų bei specialų draudimą nuo kritinių ligų, kurios pasireiškia vaikystėje. Tai suteikia galimybę gauti lėšų vaiko gydymui ir užtikrinti kokybiškesnį gydymo procesą.
Per metus – kelios išmokos
Geriausiai gyvybės draudimo naudą gali patvirtinti bendrovės klientai ar jų artimieji, gavę draudimo išmokas nelaimės, o ypač pačios skaudžiausios atveju. Vienintelis „skundas“, kurį dėl tokių išmokų yra išgirdę bendrovės darbuotojai, buvo – „kodėl tokia maža suma?“. Pasak L.Damulienės, dažnai susiduriama su situacija, kai sudarant draudimo sutartis nenorima galvoti apie skaudžias nelaimes ir jų pasekmes, tikintis, kad jos aplenks, todėl ir pasirenkamos nepakankamos draudimo sumos.
Pašnekovė prisimena atvejį, kai vienas jaunasis bendrovės klientas per metus sulaukė net keleto išmokų. „Turėjome tokį nelaimių persekiojamą klientą, kuris per metus gavo net 4 draudimo išmokas. Vaikas buvo labai judrus – net ir dėl traumos gulėdamas ligoninėje „sugebėjo“ iškristi iš lovos ir patyrė dar vieną traumą. Jei tik žinotume, kur krisime, tai pagalvę pasidėtume. Deja, nežinome, bet tam yra gyvybės draudimas“, - apibendrino L. Damulienė.
