irena smetonienė

Pirmasis Baltijos kanalas (PBK) nuo gruodžio mėnesio prabilo lietuviškai. Informacinė laida „Lietuvos laikas“ nuo šiol ne tik teikia žinias apie svarbiausius dienos įvykius, bet ir suteikia puikią galimybę mokytis taisyklingos lietuvių kalbos. Kad kalba būtų taisyklinga, rūpinasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri mielai sutiko bendradarbiauti kuriant laidą.

Šį pirmadienį 19.40 val. TV3 pokalbių laida „Be grimo" su žiūrovais ir vėl sveikinsis tiesiogiai. Visuomenėje netylant kalboms ir vertinimams, ar žodis „boba" yra įžeidimas ir ar taip dera vadinti Prezidentę, laidos kūrėjai kviečia pirmadienį savo nuomonę išreikšti ir laidos žiūrovus.

Lietuvių kalbos būklė Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir jos institucijose trečiadienį bus aptariama Europos savaitės diskusijoje "Lietuvių kalbos konstitucinis statusas po Lisabonos sutarties įsigaliojimo". Seimo Europos informacijos biure rengiamoje diskusijoje pakviesti dalyvauti Seimo nariai, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai, Seimo, Užsienio reikalų ministerijos, kitų valstybės institucijų tarnautojai, visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.

Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila siūlo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui apsvarstyti klausimą dėl teikimo atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę, nesibaigus jų įgaliojimų laikui. Tokį siūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs politikas taip pat siūlo nepritarti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 metų veiklos ataskaitai.

Po kilusio triukšmo Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje atsiėmė teisminį ieškinį prieš Raseinių rajono savivaldybės tarybą, suteikusią prezidento Jono Žemaičio vardą Raseinių gimnazijai. Partizanų vadui, generolui majorui teko atlaikyti galbūt paskutinį savo mūšį.

Ar vardas žmogų, ar žmogus vardą puošia? Šį klausimą sau galėtų pateikti Seimo narys klaipėdietis Evaldas Jurkevičius, kuris kreipėsi į žurnalistų etikos sargus, skųsdamasis, kad parlamentarai vadinami seimūnais, o valstybės tarnautojai - valdininkais.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl pavardžių asmens dokumente rašybos nelietuviškais rašmenimis dar kartą įtvirtino lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, tačiau neišsprendė visų problemų, kurios mums buvo svarbiausios, teigia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė. Seime antradienį kalbėjusi Kalbos komisijos pirmininkė dar kartą pakartojo komisijos nuostatą, kad tai, kas yra susiję su lenkų pavardžių rašymu, nėra kalbos dalykai.

Manote, kad valgyti virtą kiaušinį – juokų darbas? Pabandykite kiaušinį suvalgyti restorane, kaip to rekalauja etiketo taisyklės, ir užkandis gali virsti sunkiai įveikiama užduotimi. Šį sekmadienį žiūrovai išvys, kaip Lietuvos ryto televizijos projekto „Iššūkis - mis Lietuva“ dalyvėms etiketo pamoka restorane virto tikru kliūčių ruožu. Su kiekvienu nauju patiekalu tarp merginų kilo vis didesnė įtampa, o gausūs pietūs netikėtai užsitęsė iki vakaro.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė mano, kad Lietuvoje lenkiškų pavardžių rašymas lenkų kalba yra politinis sprendimas, nes kalbinių argumentų tam nėra. "Kalbinių argumentų čia nėra, tai yra politinis sprendimas. Seimas turi apsispręsti. Jie pasirašė sutartį paritetiniais pagrindais. Čia yra gryna politika. Jeigu politikai pasakys, kad ne, tai ir bus "ne". Jeigu jie pasakys "taip", tada ir mes priimsime", - Eltai sakė I. Smetonienė.

Pastaruoju metu pasigirsta siūlymų panaikinti dar 2003 metais priimtą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimą, leidžiantį moterims pasirinkti trumpesnę, šeiminės priklausomybės nenurodančią pavardės formą, nes tai esą ne tik kelia pavojų lietuvių kalbos savitumui, bet ir moralei. Trečiadienį ši problema buvo aptarta ir naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje spaudos konferencijoje.

Gyvenimo realijų spaudžiamas Seimas viliasi, kad Konstitucinis Teismas pakeis savo nuomonę. Dar šią savaitę Seimas tikisi parengti paklausimą Konstituciniam Teismui (KT), kuriame būtų prašoma paaiškinti kai kurias prieš 10 metų šio teismo priimto nutarimo nuostatas, susijusias su vardų ir pavardžių rašymu asmens dokumentuose. Tikimasi, kad KT sprendimas pagaliau padės tašką gerą dešimtmetį trunkančioje Lietuvos ir Lenkijos diskusijoje dėl originalios tautinių mažumų pavardžių rašymo tvarkos.

Nacionalinis transliuotojas, turintis tenkinti visuomenės kultūrinius poreikius, kultūrą naikina. Mat ji „nebeapsimoka“. Tačiau tokia natūrali atranka kažkodėl draugelių laidų vedėjų neliečia, - skelbia „Vakaro žinios“. Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė nusprendė panaikinti septynias kultūros, istorinės dokumentikos, socialines sritis atstovaujančias laidas.

Neretai žiniasklaidoje arba oficialių asmenų pareiškimuose skamba pavojaus varpai dėl lietuvių tautos ir lietuvių kalbos likimo. Skirtingi autoriai bando įtikinti visuomenę, kad esame atsidūrę ties praraja ir todėl būtina griebtis kažkokių radikalių priemonių, kurios leistų išgelbėti Lietuvą nuo pražūties. Kalbant apie lietuvių tautos išnykimą, kaip pagrindinė problema paprastai nurodoma emigracija ir jos mastai.

Specialistai nuogąstauja, kad dėl anglų kalbos skverbimosi Lietuvai gresia daugiakalbystė, tačiau, aukštų Europos Sąjungos pareigūnų nuomone, mūsų pasirinktas gimtosios kalbos politikos modelis yra efektyvus ir leis išsaugoti šį turtą, rašo „Respublika“. Kalbai gresia pavojus „Aiškiai suvokiama, kad lietuvių kalbai gresia pavojus. Senoji gražioji kalba - ant išnykimo ribos.

Specialistai nuogąstauja, kad dėl anglų kalbos skverbimosi Lietuvai gresia daugiakalbystė, tačiau, aukštų Europos Sąjungos pareigūnų nuomone, mūsų pasirinktas gimtosios kalbos politikos modelis yra efektyvus ir leis išsaugoti šį turtą, rašo „Respublika“. Kalbai gresia pavojus „Aiškiai suvokiama, kad lietuvių kalbai gresia pavojus. Senoji gražioji kalba – ant išnykimo ribos.

Namuose galime kalbėti kaip norime, bet tai, kas sklinda eteryje, turi būti pavyzdžiu kitiems. Siekdamas paskatinti atsakingiau vartoti kalbą viešojoje erdvėje, Lietuvos nacionalinis transliuotojas skelbia jau antruosius Kalbos grynuolio rinkimus. Akcijos pradžia – balandžio 24 dieną.   Pernai vykusiose rinkimuose dalyvavo du didieji LRT kanalai – Lietuvos radijas ir Lietuvos televizija.

Penktadienį Vilniuje vykusi antroji Lietuvos tinklaraštininkų konferencija „BLOGin 2008“ parodė, kad mūsų krašto virtualiosios bendruomenės pasiryžusios kovoti už lietuvišką raštingumą internete, teigia „Lietuvos žinios“. Konferencijoje neišvengiamas komercinis padažas nebuvo įkyrus, tačiau renginio tendencija žadinti verslumą, regis, tokioje nekomercinėje ir laisvoje erdvėje kaip tinklaraščiai (t. y. virtualūs vieši dienoraščiai, anksčiau vadinti „blogais“, atsiradę prieš dešimtmetį ir paplit...

Lietuvoje bus rengiamas pirmasis aiškinamasis keliakalbis teisės terminų žodynas. Vilniaus Universiteto (VU) rektorius Benediktas Juodka ir Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė šiandien pasirašė šio žodyno rengimo sutartį.Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 metų programos rėmuose inicijuotas žodyno rengimas patikėtas Vilniaus universitetui.

Seimas patvirtino naują Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudėtį, jos vadove antrai kadencijai išrinkta Irena Smetonienė.Komisijos nariais paskirti Gintautas Akelaitis, Albina Auksoriūtė, Valentina Dagienė, Albinas Drukteinis, Zigmantas Gudžinskas, Asta Kazlauskienė, Bronius Maskuliūnas, Antanas Pakerys, Jūratė Palionytė, Antanas Račys, Alma Ragauskaitė, Meilutė Ramonienė, Vilija Salienė, Bonifacas Stundžia, Daiva Vaišnienė bei Giedrius Viliūnas.

LRT Kalbos grynuolio rinkimus laimėjo du LRT veteranai: spaudos apžvalgininkas Juozas Šalkauskas ir radijo laidos „Tetos Betos viktorina" vedėja Bernadeta Lukošiūtė.Kalbos grynuolį rinko žiūrovai ir klausytojai, balsuodami internetu ir telefonu, bei šešių kalbininkų komisija. Žiūrovai ir klausytojai Kalbos grynuoliu išrinko per tris dešimtis metų radijo ir televizijos eteryje dirbantį J. Šalkauską, o kalbininkai geriausiai įvertino taip pat kelioms kartoms puikiai pažįstamą B. Lukošiūtę.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija ragina Seimo pirmininką Viktorą Muntianą kuo greičiau parlamente sukurti Terminijos komisiją. Komisija Seime rūpintųsi tuo, kad parlamentarai nepasimestų tarp senų netaisyklingų ir juos pakeitusių naujų terminų.

Ar teko dar kurioje nors šalyje girdėti tokių argumentų, palaikančių kalbos reformą, kurie teigtų, esą ji yra būtina dėl kasmet vis prastėjančių valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatų? Absurdiškai skamba, ar ne? O mums tai tampa įprastu reiškiniu. VLKK pirmininkė Irena Smetonienė vienu iš argumentų dėl lietuvių kalbos reformos nurodė būtent šį punktą. Ir niekas net nebandė dėl to diskutuoti, viskas taip gražiai ir tyliai nurimo.