Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl pavardžių asmens dokumente rašybos nelietuviškais rašmenimis dar kartą įtvirtino lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, tačiau neišsprendė visų problemų, kurios mums buvo svarbiausios, teigia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė.
Seime antradienį kalbėjusi Kalbos komisijos pirmininkė dar kartą pakartojo komisijos nuostatą, kad tai, kas yra susiję su lenkų pavardžių rašymu, nėra kalbos dalykai. "Ir tai nėra mano asmeninė nuomonė - dar 2005 metais Kalbos komisijos nariai sakė, jog turi būti priimtas politinis sprendimas, o gramatika tai leidžia", - teigė I. Smetonienė, ir anksčiau sakiusi, kad Lietuvoje lenkiškų pavardžių rašymas lenkų kalba yra politinis sprendimas, nes kalbinių argumentų tam nėra.
KT praėjusią savaitę išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase pagrindiniame puslapyje vardą ir pavardę galima rašyti tik lietuviškais rašmenimis ir sugramatinta forma, o to paties dokumento kitų įrašų skyriuje vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.
Tačiau, pasak komisijos pirmininkės, vis dėlto klausimas dėl nelietuviškų pavardžių rašymo asmens dokumentuose po KT sprendimo taip ir liko neišspręstas - tai yra lietuvių, susituokusių su užsieniečiais ir norinčių paimti jų pavardę.
"Kaip ir buvo moterims, ištekėjusioms už užsieniečių, negalima rašyti originalios pavardės pagrindiniame paso lape, taip ir dabar, atrodo, liks. Dvi formos tik nuramins širdį, kad yra. Puikiai žinome, jog Konstitucinis Teismas atsakė, kad antroji forma bus neoficiali, vadinasi, ja pasinaudoti moterys niekur negalės", - kalbėjo I. Smetonienė.
