Pastaruoju metu pasigirsta siūlymų panaikinti dar 2003 metais priimtą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimą, leidžiantį moterims pasirinkti trumpesnę, šeiminės priklausomybės nenurodančią pavardės formą, nes tai esą ne tik kelia pavojų lietuvių kalbos savitumui, bet ir moralei.
Trečiadienį ši problema buvo aptarta ir naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje spaudos konferencijoje. Diskusijoje „Kam moterims vyriškos pavardės?“ dalyvavo Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, atlikėja Natalija Zvonkė, Lietuvių kalbos instituto vardyno skyriaus kalbininkas Kazimieras Garšva, aktorius ir dainininkas Kostas Smoriginas, diskusijos moderatoriumi buvo dienraščio „Respublikos“ įkūrėjas, leidėjas ir vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus.
Aistros dėl pavardžių rašybos
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas, leidęs moterims pasirinkti ir neutralią pavardę be priesagos, buvo priimtas dar 2003 metais. Pastaruoju vis daugiau moterų po vedybų nusprendžia pasirinkti ne įprastesnę ištekėjusios moters pavardę su priesaga -ienė, bet trumpesnę jos formą su galūne -ė. Trumpesnę pavardės formą be priesagų, išduodančių šeiminę padėtį, moterys dažnai renkasi ir po skyrybų.
Tačiau ne visiems liberalesnė pavardės pasirinkimo tvarka pasirodė esanti teisinga. Praeitą savaitę Seimo vadovui buvo įteiktas keliolikos kultūros ir mokslo veikėjų pasirašytas raštas, kuriuo reikalaujama atšaukti 2003-ųjų metų VLKK nutarimą.
Minėtame rašte pabrėžiama, kad moterys, „maloniai skambančią mergautinę ar šventą priklausymą šeimai ir ištikimybę rodančią santuokinę pavardės priesagą iškeitusios į neutralią galūnę -ė, gyvena amoraliai ir negarbingai, o šiuo VLKK nutarimu buvo sutryptas mūsų kalbos perlas“.
Ketvirtadienį VLKK žada apsvarstyti šį reikalavimą: komisija balsuos - atšaukti 2003-ųjų nutarimą, ar palikti galioti anksčiau priimtą.
Sena tradicija
Naujienų agentūros ELTA konferencijoje dalyvavusi VLKK pirmininkė Irena Smetonienė, kuri prieš šešerius metus ir pasirašė minėtą VLKK nutarimą, nesutiko, kad trumpesnė formos moteriškos pavardės, kai išmetama šeiminę padėtį nurodanti priesaga ir paliekama tik galūnė -ė, yra nelietuviškos.
Tokios pavardės, anot Smetonienės, turi gilią tradiciją ir yra atėjusios dar iš pagonybės laikų. „Juk lietuvių kalboje įprasta sakyti vilkas ir vilkė, lapinas ir lapė. Taigi tokia pavardžių daryba nėra svetima lietuvių kalbai“, - sakė kalbininkė.
VLKK pirmininkės teigimu, moterys anksčiau visai neturėdavo pavardžių: buvo sakoma, pavyzdžiui, Rimo Marytė. Moteriškos pavardės su priesagomis atsirado XVII amžiaus viduryje, vadovaujantis lenkišku pavardžių darymo modeliu. O XX amžiaus pradžioje taip pat buvo svarstyta galimybė grąžinti trumpesnę moteriškos pavardės formą. Tokią mintį buvo iškėlęs pats lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas Jonas Jablonskis.
Grėsmė lietuvių kalbai
Tuo tarpu dienraščio „Respublika“ leidėjas Vitas Tomkus išreiškė nuomonę, kad tendencija atsisakyti moteriškų pavardžių su priesagomis rašybos kelia grėsmę lietuvių kalbai. „Nedarykime kaip visi. Esame saviti ir turime tuo didžiuotis, argumentai, kad visas pasaulis taip daro, manęs neįtikina“, - sakė V. Tomkus.
Už priesaginę moteriškų pavardžių darybą pasisakęs Lietuvių kalbos instituto vardyno skyriaus kalbininkas Kazimieras Garšva argumentavo, kad sutrumpintos moteriškos pavardės netenka mažybinės, maloninės reikšmės. Be to, jos ima dubliuotis su vardais, galūne -ė besibaigiančiomis vyriškų pavardžių formomis.
Psichologiniai ir kalbiniai argumentai
Atremdama teiginius, kad trumpesnė pavardės forma suponuoja amoralumą, Irena Smetonienė pabrėžė, jog VLKK komisija priimdama nutarimus vadovaujasi kalbiniais, o ne moraliniais argumentais.
Anot jos, kalbos taisyklės neleidžia moterims vadintis vyriškomis pavardėmis, tuo tarpu žodžių daryba, kai išmetamos priesagos -ienė, -aitė, ar -iūtė, ir paliekama galūnė -ė, nėra netaisyklinga. „Kaip šeimai gražiau, priimtiniau, tokį variantą ji ir renkasi“, - sakė Smetonienė.
Diskusijoje dalyvavusi Natalija Zvonkė aiškino, kad ji sąmoningai pasirinkusi trumpesnę pavardės formą, nes „taip gražiau skamba“. „Gyvenu demokratiškoje visuomenėje, todėl dėl savo pavardės turiu teisę spręsti pati“, - sakė dainininkė.
Tokiam Natalijos pasirinkimui neprieštaravo ir vyras Deividas Zvonkus. „Aš – už trumpas pavardes. Taupykime rašalą“, - šmaikštavo atlikėjas. Jo nuomone, moteriškai pavardei priesaga -ienė ypač netinka, kai vyro pavardė yra trumpa: todėl Zvonkus ir Zvonkė kur kas labiau dera fonetiškai nei Zvonkus ir Zvonkienė.
Moteriška pavardės forma su galūne -ė graži atrodo ir aktoriui Kostui Smoriginui. Anot jo, šis variantas ypač tinka scenos žmonėms. Kaip pasakojo Smoriginas, jo paties pavardė yra nelietuviška, tačiau, norėdamas išreikšti pagarbą tėvo atminimui, išlaikė originalią jos formą. Aktoriaus nuomone, kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti jam labiausiai tinkantį pavardės variantą.
