integracija

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Vakarų Ukrainos gyventojai beveik vienbalsiai pasisako už Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą, dažniausiai pirmuoju argumentu įvardija gerėsiančias gyvenimo sąlygas ir bevizį režimą su Europa.

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER I) patvirtino susitarimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), leisiantį Fondui pradėti veiksmus 2014 m. sausį. Fondas rems netekusius darbo dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, atsiradusių dėl globalizacijos arba finansinės ir ekonominės krizės.

Teroras – baimės pojūtis, grėsmės ir nesaugumo jausmas visuomenėje. Pasitelkę tokį terminą jau 9 metus iš eilės asociacija „Jaunimo iniciatyvinė grupė“ rengia jaunimo renginius, kuriuose nagrinėjamos tautinių mažumų bei imigrantų gyvenimas Lietuvoje ir svetur. Renginių dalyviai gilinasi į tokias temas kaip daugiakultūriškumas, integravimo politika, tautinių mažumų ir migrantų teisės, nacionalizmas ir ksenofobija.

Vieno Londono rajono meras buvo apkaltintas mėginimu slopinti etninę įvairovę rajone po to, kai jis ėmėsi priemonių skatinti imigrantų integraciją, rašo britų dienraštis „The Londono Evening Standard“. Remiantis Niuhemo mero sero Robin'o Wales'o strategija, iš rajono bibliotekų buvo pašalinti užsienietiški laikraščiai. Be to, vietos valdžia nusprendė nebeteikti vertimo paslaugų. Tokios strategijos kritikai teigia, kad tai yra išpuolis prieš imigrantus.

Vilniuje šiadien vykta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo renginių jaunimo politikos srityje – ES Jaunimo konferencija ir generalinių direktorių jaunimo klausimams susitikimas. Konferencijos metu jauni asmenys su jaunimo politikos formuotojais diskutuos, kaip pagerinti jaunimo (ypač niekur nesimokančio ir nedirbančio, nedalyvaujančio mokymuose) socialinę integraciją tiek į darbo rinką, tiek į švietimo sistemą, tiek į visuomeninį gyvenimą.

Vilniaus miesto savivaldybė per ateinančius penkerius metus žada įkurti 10 "tarpinių" namų benamiams ir elgetaujantiems. Tai numatoma šią savaitę sostinės tarybos patvirtintoje 2013–2018 metų integracijos programoje. Įvairiose sostinės vietose "tarpinių" būstų, kuriuose galėtų gyventi benamiai, norintys grįžti į darbo rinką ir gyvenimą ne gatvėje, įrengimą žadama pradėti 2014 metais.

Ketvirtadienio rytą Lietuvos banko Valdybos nariai dalyvavo susitikime su tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Cristine Lagarde. Jame apžvelgta Lietuvos ekonomikos padėtis ir pristatytos naujausios TVF pasaulio ekonomikos prognozės. Fondo vadovė apskritojo stalo diskusiją pradėjo nuo visoms šalims kylančių ekonominių grėsmių aptarimo. „Turime skirti dėmesio ir senoms, ir dar tik kylančioms ekonominėms grėsmėms.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (NTAKD) bus skirta 10 mln. litų priklausomybių turinčių žmonių integracijai į darbo rinką. Vyriausybė trečiadienį patvirtino naują Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę, pagal kurią bus finansuojama asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, psichologinė ir socialinė reabilitacija, integracija į darbo rinką. Tam skiriama 10 mln. litų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pristatydama pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus, pradėjo primindama, kad vos prieš du dešimtmečius tame pačiame Europos parlamente atgimė Lietuvos nepriklausomybės troškimas. Vis dėlto daugiausia dėmesio prezidentė skyrė galimam Lietuvos indėliui sprendžiant ekonomines Europos problemas bei vieningos energetinės rinkos kūrimą. D. Grybauskaitė pabrėžė pažadų tęsėjimo svarbą ir europiečiams kylančius klausimus dėl ES vertės.

„Esu įsitikinęs, kad euras įpareigos mus sukurti naujus ekonominės politikos instrumentus. Politiškai neįmanoma to padaryti dabar, tačiau vieną dieną įvyks krizė ir nauji instrumentai bus sukurti“. Tokią įžvalgą ir prognozę tuometinis Europos Komisijos prezidentas Romano Prodi išsakė 2001 metais.

Šiandien sėkmingai atidaryta elektros biržos „Nord Pool Spot“ prekybos zona Latvijoje. Visiška Lietuvos, Latvijos ir Estijos integracija į Europos Sąjungos (ES) elektros energijos tinklus ir rinkas yra svarbus ilgalaikis Baltijos šalių, taip pat ir ES tikslas. Nuo 2013 m. birželio 3 dienos visa elektros energijos perdavimo galia tarp Estijos ir Latvijos bei Latvijos ir Lietuvos yra perduodama „Nord Pool Spot“ biržai, kuri ją optimaliai paskirsto tarp Baltijos šalių.

Vokietijoje viešintis Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sako išgirdęs palaikymą, kad Lietuva turi kuo greičiau integruotis į Europos Sąjungos (ES) energetikos sistemą. „Tikslas yra mūsų energetikos integravimasis į ES iki 2020 metų“, – per bendrą spaudos konferenciją su A.Merkel Berlyne trečiadienį sakė Lietuvos premjeras.

Teisingumo ministerijos parengtą programą. Priemonėms, padėsiančioms nuteistiesiems sparčiau integruotis į visuomenę, o kartu ir stiprinti Lietuvos žmonių saugumą, bus skirta per 31 mln. litų, iš kurių didžioji dalis – neatlygintina Norvegijos parama Susirūpinusi paleistų į laisvę gyvenimo būdu, Norvegijos vyriausybė nutarė skirti Teisingumo ministerijos parengtai nuteistųjų integravimui į visuomenę programai "Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ 31 milijonų litų.

Opozicinės Leiboristų partijos vadovas Edas Milibandas pripažino, kad jo partijos valdymo laikais buvo padaryta klaida į Britaniją įsileidžiant per daug žemos kvalifikacijos darbuotojų, skelbia MailOnline. Politikas televizijos laidoje pasakojo, kad vietos bendruomenės nespėjo integruoti vis naujų ir naujų atvykėlių į šalį. Taip pat jis pripažino, kad imigracijos srautas sumažino vietinių darbuotojų darbo užmokestį.

Lietuvos pramonei reikia įsilieti į globalios rinkos grandines, o pagrindiniais šalies verslo partneriais turėtų būti Baltijos regiono šalys, trečiadienį sakė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.   Ūkio ministrė dalyvavo Vilniuje „Kempinski“ viešbutyje Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtoje tarptautinės konferencijos diskusijoje apie pramonės ateitį.   „Svarbu, kad Lietuva kuo labiau integruotųsi į globalios rinkos vertės grandines“, - diskusijos metu sakė ūkio ministrė.

 Į diskusiją “Kokios norime Europos?” gausiai susirinko politikai, politologai ir visuomenės atstovai. Pradžioje moderatorius V. Pugačiauskas ne tik trumpai aptarė būsimas Lietuvos pareigas pirmininkaujant ES tarybai, bet ir iškėlė identiteto Europoje ir Europos identiteto klausimus. Diskusiją pasisakymais pradėję H. Van Rompėjus ir prezidentė Dalia Grybauskaitė sutarė dirbti kartu dėl ES ir šalių narių gerovės.

Vėl „netikėtai“ iškilęs klausimas, ar išimties tvarka suteikti pilietybę užsienio sportininkei, per prezidentūrą nukeliavo į Konstitucinį Teismą (KT). Padėtis juokingai graudi. Emigracija ir integracija Iš Lietuvos per metus išvažiuoja, kaip skaičiuojama, ištisi rajonai. Norinčiųjų atvažiuoti ir „įsipilietinti“ eilės iki horizonto nesidriekia, tačiau politinės fobijos ir valios keisti įstatymus tvarka yra neįtikėtini. Viena ligos forma – etninio tyrumo saugojimas.

Didžiąją šių metų dalį euro zona stovėjo ant bedugnės krašto, baiminantis bendros valiutos sąjungos žlugimo, kurį sukėlė įtampa dėl skolų krizės. Tačiau euro zona bent jau kuriam laikui atsitraukė nuo šio slenksčio, savo naujausioje ataskaitoje rašo banko HSBC vyriausioji Europos ekonomistė Janet Henry. „Turime veiksmų plano ateities ekonominės ir monetarinės integracijos, ypatingai bankų sektoriuje, pradžiai“, - teigia J. Henry.

„BBC“ šaltinių teigimu, Tuzinai ginkluotų vyrų užėmė Libijos parlamentą taip išreikšdami savo pyktį dėl naujos vyriausybės formavimo. Kareiviai reikalauja, kad dalis ministrų būtų pašalinti iš vyriausybės, kadangi jie turėjo ryšių su Muammaro Gaddafio rėžimu. Vasarą (liepos mėnesį) Libijoje įvyko taikūs rinkimai ir šią savaitę buvo galiausiai susitarta dėl vyriausybės formavimo. Ministras pirmininkas Ali Zidanas gavo Nacionalinio kongreso protarimą dėl teikiamų ministrų kandidatūrų.

Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas per specialistų grupės diskusiją Berlyne sakė, kad Europos Sąjunga (ES) neteks Turkijos, jei šaliai nesuteiks narystės iki 2023 metų. Tai pirmas kartas, kai R. Erdoganas atskleidė, kiek laiko Ankara sieks ES narystės. Šiuo metu Turkijos ir ES santykiai yra atšalę.

Ža­ga­rė­je (Jo­niš­kio raj.) ro­mų vai­kų auk­lė­to­ja dir­ban­ti šiau­lie­tė Kon­sue­la Ma­čiu­le­vi­čiū­tė sa­ko, kad Ža­ga­rė­je jos tau­tie­čių gy­ve­ni­mas iš­ties sun­kus. „Lyg ak­mens am­žiu­je, lyg po ka­ro. Neį­si­vaiz­da­vau, kad taip bū­na“, – sa­ko Kon­sue­la, dar­že­ly­je „Vyš­niu­kas“ ug­dan­ti še­šis ro­mų vai­kus.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hagueas per politikos forumą Berlyne sakė, kad Vokietija atstumia daugelį nuo Europos Sąjungos (ES) idėjų, nes per daug atkakliai reikalauja didesnės integracijos, rašo „The Local“. Pasak ministro, dėl spaudimo plėsti bankų sektoriaus ir nacionalinių biudžetų derinimą ir taip kovoti su euro zonos finansų krize ES didėja susiskaldymas ir nepasitikėjimas.

Likus mėnesiui iki galutinių derybų dėl Europos Sąjungos biudžeto 2014–2020 metams, Europos politikai vis dar neranda sprendimo, koks jis turėtų būti. Vieną svarbiausių Europos Sąjungos valstybių uždavinių – derybas dėl bendro biudžeto – užgožia euro zonos problemų sprendimas. Pokalbiai dėl Europos Sąjungos biudžeto vis nejuda iš vietos, nors derybas siekta baigti dar iki metų pabaigos, o tam beliko vos pora mėnesių.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble prieš šią savaitę vyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą paragino gilinti Europos integraciją ir sukurti naujo komisaro pareigybę bei keisti Europos Parlamento sprendimų priėmimo tvarką. Dėl tokios reformos išryškėtų dviejų greičių Europos tendencija. "Turime daryti didesnius žingsnius fiskalinės sąjungos kryptimi. Turime pasinaudoti šia galimybe", - grįždamas iš kelionės Azijoje žurnalistams sakė W. Schaeuble.

Vieno Rusijos miestelio gyventojams taip įkyrėjo politikų savivalė ir nesąžiningumas, kad jie nutarė griebtis dar neregėto protesto. Į pietus nuo Maskvos esantis Šebancevas pasiskelbė atsiskiriantis nuo Rusijos ir sieksiąs tapti Europos Sąjungos dalimi. Koks būtų Briuselio atsakas, nesunku spėti, tačiau iš nevilties žmonės griebėsi šiaudo. Netoli didžiausio šalies tarptautinio Domodedovo oro uosto keliamos Europos Sąjungos vėliavos.

Serbijos vicepremjerė, atsakinga už eurointegraciją, interviu sakė, kad Serbija neskuba įvykdyti Europos Sąjungos (ES) sąlygų dėl narystės. „Neturėtume skubėti, – Belgrado dienraščiui „Danas“ sakė Suzana Grubjesič. – Eidami šiuo keliu turime keisti Serbiją dėl savęs, ne dėl Berlyno ir Briuselio“. Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius praėjusį savaitgalį per Serbijos pažangos partijos suvažiavimą kalbėjo panašiai ir sakė, kad Serbija neskuba prisijungti prie ES.

Nikosijoje (Kipras) vykusiame neformaliame energetikos ministrų susitikime energetikos ministras Arvydas Sekmokas kvietė Europos Sąjungos valstybes nares skirti ES finansavimą nekomerciniams, bet didžiulę pridėtinę naudą vidaus rinkai kuriantiems projektams. „Infrastruktūros projektai, kurie naikina energetines salas ir kuria vidaus energijos rinką, turi būti pirmi, kuriems bus skiriama ES finansinė parama.

Baltijos ir Skandinavijos šalims reikia kalbėti ne apie bendradarbiavimą, o apie integracijos siekius, šeštadienį saugumo ir užsienio politikos forume – Rygos konferencijoje pareiškė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas. „Mums reikia kalbėti apie Baltijos ir Skandinavijos regioną NATO aljanse“, – sakė ministras, pridūręs, kad tokią galimybę riboja tik tai, kad ne visos Skandinavijos šalys priklauso aljansui.

Buvęs Serbijos ministras pirmininkas interviu perspėjo, kad narystė Europos Sąjungoje (ES) būtų „kilpa Serbijai ant kaklo“. Nacionalistas Vojislavas Koštunica, kuris nuo 2004 iki 2008 metų dvi nepilnas kadencijas buvo Serbijos ministras pirmininkas, sakė, kad jo šalis turėtų išlikti neutrali ir atsisakyti planų prisijungti prie ES ir NATO. Dienraščiui „Večernje Novosti“ V. Koštunica sakė, kad Serbijos lyderiai dar iki galo nenustatė šalies kurso.

Serbija narystės Europos Sąjungoje (ES) gali tikėtis tik tada, kai normalizuos santykius su buvusia savo provincija Kosovu, kuris 2008-ųjų pradžioje paskelbė nepriklausomybę. Tai antradienį Briuselyje po susitikimo su Serbijos premjeru Iviča Dačičiumi pareiškė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy. „Pastebimas ir ilgalaikis santykių su Kosovu gerinimas lieka lemiama sąlyga stojimo deryboms su ES pradėti“, – kalbėjo jis. Serbija Kosovą ir toliau laiko savo teritorija.

Ukraina lieka ištikima pasirinktam Europos integracijos kursui, tačiau tuo pačiu valstybės ėjimas į Europos erdvę negali vykti kišantis į šalies vidaus reikalus. Tai Ukrainos nepriklausomybės dienos proga vykusių iškilmių metu pabrėžė prezidentas Viktoras Janukovyčius, praneša Ukrinform. „Mes užtikrintai tiesiame kelią kurdami šiuolaikinę europinę valstybę, tačiau tai labai sudėtingas procesas.

Tik 17 proc. turkų mano, kad jų šalis vieną dieną taps Europos Sąjungos (ES) nare, rodo nauja apklausa. Tai yra žemiausias toks rodiklis, Stambule sakė ekspertas Farukas Senas, praneša agentūra AFP. Tyrimo metu Turkijos-Vokietijos švietimo ir mokslinių tyrimų centras apklausė 1 110 turkų rinkėjų. Tik 15 proc. jų teigė tikį, kad jų šalis per ateinančius dešimt metų bus priimta į Bendriją. Pernai taip manė 27,5 proc. respondentų.

Suomijos premjeras Jurkis Katainenas (Jyrki Katainen) teigia, kad reikia imtis papildomų veiksmų, kad euras būtų sustiprintas, o Europos Sąjungos (ES) lyderiai turėtų judėti gilesnės integracijos ir griežtesnių bendrų taisyklių link. „Mums reikia gilinti integraciją, o ne judėti skirtingomis kryptimis“, - per Suomijos ambasadorių susitikimą antradienį sakė šalies premjeras. Iki šiol, anot jo, kad išvengtų ekonominio kracho ES pasikliovė vien grupe krizės suvaldymo priemonių.

„Velomaratonas“ kviečia neįgaliuosius registruotis ir dalyvauti gražiausioje dviračių šventėje rugpjūčio 25 dieną. Šios iniciatyvos tikslas - padėti jiems pilnavertiškai integruotis visuomenėje per įvairius sporto, laisvailaikio renginius Lietuvoje, teigiama pranešime spaudai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai vertina kaip galimybę save parodyti ir pasiekti, kad Lietuva nebebūtų geriausiai saugoma paslaptimi Europoje. „Tai galimybė save parodyti.

Daugėja ženklų, kad Europos ekonominė ir piniginė sąjunga byra greičiau nei politikai imasi veiksmų jai taisyti, rašo „Reuters“. Euro zonos lyderiai birželio 29 dieną nusprendė steigti bendrą zonos narių bankų priežiūros instituciją. Jos pagrindu turėtų tapti Europos centrinis bankas (ECB), tačiau kitos detalės lieka neaiškios.

Po Lietuvos interneto portalų pranešimais, kuriuose kalbama apie trečiųjų šalių piliečius, dažniausiai plūsta neigiami, o dažnai ir įžeidžiantys komentarai. Užsieniečiai, patekę į nemalonias situacijas, dažnai kaltinami nenoru ir negebėjimu prisitaikyti, tačiau pakanka bent žaidimo metu įlįsti į migranto kailį, ir dauguma tai pabandžiusiųjų į tas pačias situacijas ima žiūrėti kitu kampu.

Nors Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos šalimis, gyvena mažai migrantų iš trečiųjų šalių, tyrimai rodo, kad gyventojų nuostatos jų atžvilgiu yra itin neigiamos. 2010 m. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro bei Europos migracijos tinklo Lietuvos nacionalinio informacijos centro užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog dauguma (58 proc.) Lietuvos gyventojų imigraciją vertina negatyviai.

Lietuvos aukštosios mokyklos dar vis per menkai pasirengusios priimti norinčius studijuoti neįgaliuosius. Neįgaliųjų studentų skaičius jose kasmet mažėja. Kaip atskleidė Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas „Studentai su negalia Lietuvos aukštosiose mokyklose 2011–2012“, šiais mokslo metais Lietuvoje studijuoja tik 878 negalią turintys studentai.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį per viršūnių susitikimą nusprendė suteikti Serbijai kandidatės statusą, praneša BBC. Belgradas įvykdė nemažai ES reikalaujamų reformų siekdamas gauti šį statusą. Serbija dėl narystės ES prašymą pateikė 2009-aisiais. ES viršūnių susitikimas įvyko po dviejų dienų, kai per užsienio reikalų ministrų susitikimą buvo rekomenduojama suteikti Serbijai kandidatės statusą.

Europos Sąjungos (ES) įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashtonas pareiškė remianti Serbijos siekį gauti ES kandidatės statusą, praneša BBC. Praėjusią savaitę Serbija padarė šiokių tokių nuolaidų vienpusiškai nepriklausomybę paskelbusiam Kosovui. Iki šiol prasti Serbijos santykiai su Kosovu buvo pagrindinė kliūtis šaliai gauti ES kandidatės statusą. Pranešama, kad Lietuva ir Rumunija dar abejoja dėl kandidatės statuso suteikimo Serbijai.

Kasmet Lietuvoje nusikalstamų veikų padarymu apkaltinama apie 25 000 asmenų, iš jų maždaug 15 000 paskiriamos bausmės, o apie 30 proc. – realus laisvės atėmimas. Teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudaro beveik 6 metus. 2012 m. pradžioje Lietuvoje 100 000 gyventojų teko daugiau kaip 300 kalinių – 3 kartus daugiau už ES vidurkį, nors registruotų nusikalstamų veikų Lietuvoje yra mažiau nei daugelyje kitų ES valstybių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį Briuselyje, Europos politikos centro surengtoje konferencijoje, skirtoje ES ir Ukrainos santykiams, pabrėžė, kad ES pareiga – padėti Ukrainai eiti Europos integracijos keliu. Pasak ministro, geriausias būdas tą padaryti – kaip įmanoma sparčiau parafuoti ES ir Ukrainos asociacijos sutartį. „Praleisti šią galimybę būtų žalinga ne tik Ukrainai, bet ir Europos Sąjungai“, – teigė A. Ažubalis.

Belgrade viešintis Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle pažadėjo Serbijai paramą siekiant Europos Sąjungos (ES) kandidatės statuso. „Mes, vokiečiai, esame už aiškią Europos perspektyvą Serbijai“, – pareiškė jis ketvirtadienį bendroje spaudos konferencijoje su kolega Vuku Jeremiciumi. Pasak ministro, Vokietija pripažįsta Serbijos pokyčius ir nori padrąsinti šalį neatsipalaiduoti. „Tikslas yra netoli, jis pasiekiamas“, – pabrėžė G. Westerwelle.

Vilniuje esančiame tabore vyksta nelegali prekyba narkotikais, klesti nešvara, netvarka ir asocialus gyvenimo būdas, dažniausiai taboro gyventojai niekur nedirba, praneša LTV „Savaitė“. Mero pradėta iniciatyva nugriauti daugumą nelegalių taboro pastatų, o romus iškeldinti, žmogaus teisių gynėjams labiau panaši į rinkiminės kampanijos pradžią, negalvojant, kur žmones iškeldinti, kaip juos integruoti į visuomenę ar darbo rinką.

Suskaičiavus beveik visus Kroatijos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) balsus, paaiškėjo, kad dauguma rinkėjų pasisakė už, skelbia BBC. 66 proc. rinkėjų balsavo už narystę ES, apie 33 proc. – prieš. Tačiau šalies politikai nusivylę mažu rinkėjų aktyvumu. Referendume balsavo tik apie 44 proc. balsavimo teisę turinčių Kroatijos gyventojų.

Norvegijos vyriausybės užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad per pastaruosius 20 metų Norvegija stipriai integravosi į Europos Sąjungą (ES), nors nėra jos narė, praneša BBC. Norvegijos vyriausybė prieš dvejus metus įkūrė nepriklausomą komitetą, kad šis įvertintų šalies narystę Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Analizės išvadose teigiama, kad tai, jog Norvegija yra už ES ribų, tėra iliuzija. „Mes esame beveik tiek pat integruoti kaip Jungtinė Karalystė“, - teigia Komisijos vadovas.

Buvusio kalinio etiketė – dar itin gaji mūsų visuomenėje. Bet ką galima kalbėti apie stereotipams paklūstančius paprastus žmogelius, jei į savo piliečius su tamsia praeitimi kreivai žiūri ir pati valdžia. Štai prieš kelerius metus Kupiškyje įsikūrusi buvusių kalinių ir kitų menui neabejingų žmonių asociacija jau trečią kartą bando mūsų rajono Tarybos išprašyti nors šiokių tokių patalpų savo nariams.

Jau ne vienerius metus interneto puslapiai yra tapę įprastais mūsų aplinkos atributais. Šiandien jau sunku įsivaizduoti gyvenimą be interneto svetainių lankymo bei kompanijos be savo internetinės atstovybės. Tačiau ar taip bus ir ateityje? Jimas Boultonas, šiuo metu Niujorke veikiančios parodos „Digital Archeology“ kuratorius, teigia, kad ateityje viskas keisis.