Jurgita Kuprytė
Lietuvoje gyvena 264 tūkst. asmenų su negalia. Jie yra ne tik pašalpų ir kompensacijų gavėjai, bet ir prekių ir paslaugų vartotojai, klientai, užsakovai, o taip pat ir potencialūs darbo rinkos dalyviai. Tačiau neįgaliųjų įsidarbinimo statistika Lietuvoje nėra džiuginanti – nedirba net trys iš keturių galinčiųjų dirbti. Dalis neįgaliųjų nedirba dėl „vidinių“ priežasčių –motyvacijos dirbti bet kokį darbą stokos, pasitikėjimo savimi trūkumo, darbo rinkos reikalavimų neišmanymo bei permainų baimės.
Kita vertus, žmonėms su negalia įsidarbinti trukdo ir išoriniai veiksniai - darbdavius ir pačius neįgaliuosius gąsdinantys medikų nustatomi apribojimai (ne galimybės!) dėl darbo pobūdžio, nepakankamas darbo rinkos lankstumas, galiausiai – neigiamas darbdavių požiūris į tokių žmonių įdarbinimo galimybės.
Mažėjant nedarbui verslas neturėtų ignoruoti tokio darbo rinkos segmento, kaip asmenys su negalia. Pirmiausiai dėl to, jog mūsų visuomenė gana sparčiai sensta, todėl žiūrint į perspektyvą asmenų su įvairiais sveikatos sutrikimais ir ribojimais daugės, ir dėl to neišvengiamai turės keistis ir darbuotojų struktūra. Kita vertus, informacinės ir ryšio technologijos naikina daugelį apribojimų, su kuriais anksčiau susidurdavo neįgalieji ir išplečia jų galimybes.
Nors lėtai, Lietuvos įmonėse daugėja sėkmingų neįgaliųjų įdarbinimo pavyzdžių. Neregys įmonės direktorius, vienos rankos nevaldanti administratorė, salės darbuotojas su klausos negalia, vežimėlyje sėdinti kasininkė, schizofrenija sergantis laiškininkas – tai jau Lietuvos darbo rinkos realybė.
Vis dėlto, toli gražu ne kiekvienas darbdavys susimąsto, jog galimi ir kitokie, netradiciniai personalo paieškos sprendimai. O jeigu ir pasvarsto, tai užduoda sau klausimą, kam tas vargas ir papildomi rūpesčiai su neįgaliaisiais, kai aplink daug negalės neturinčių bedarbių?
Įvairių tyrimų duomenys ir neįgaliųjų įdarbinimo praktika rodo, kad įmonėms gali būti naudinga įdarbinti asmenis su negalia.
Pirma, darbdaviai, atverdami galimybes dirbti įmonėje įvairiam personalui, tarp jų ir žmonėms su negalia, išplečia kandidatų paieškos ratą, padidina savo galimybes atsirinkti tinkamus darbuotojus. Kaip taisyklė, neįgalieji, jeigu atranda tinkamą darbo vietą, yra patikimi ir lojalūs darbuotojai, vertinantys tai, ką turi.
Antra, žmonės su negalia darbo vietoje gali atskleisti kitokį, netradicinį požiūrį, atverti naujas perspektyvas, pasiūlyti idėjas, kurios ne tik praturtins kolektyvą, bet ir gali padėti pritraukti naujų klientų. Neįgalieji gali prisidėti kuriant ar tobulinant paslaugas ar produktus, įtraukiant ir klientų su negalia poreikius.
Trečia, žmonių su negalia priėmimas į sveikųjų kolektyvą gali netgi pakelti kitų darbuotojų produktyvumą. Įmonės, įdarbinusios neįgaliuosius, teigia, jog ir darbuotojai be negalios, esantys tame pačiame kolektyve, ima labiau stengtis.
Ketvirta, įmonės, įdarbindamos žmones su negalia, gali gauti paramą iš valstybės. Nors ši parama nėra lengvai gaunama ir administruojama, įstatyme tokia galimybė yra numatyta ir dalis įmonių sėkmingai ja naudojasi.
Penkta, neįgalių žmonių įdarbinimas yra geras puikus būdas pademonstruoti įmonės socialinę atsakomybę. Socialiai atsakingas verslas gali aktyviai prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo paprastu būdu – pasiūlydamas darbo vietų galimybes tiems, kurie visuomenėje yra labiausiai pažeidžiami. Tam reikia tiek nedaug - šiek tiek lankstumo ir atvirumo kitokiems.
Jurgita Kuprytė, VšĮ „SOPA“ vadovė
