infliacija

Praėjęs ketvirtadienis įeis euro istorijon kaip diena, kai pinigai tapo nemokami. Europos centrinis bankas nustatė nulinę bazinę palūkanų normą, taigi nuo šiol centrinis bankas skolins komerciniams bankams visiškai nemokamai. Nuo 1999 metų sausio 1 dienos, kai buvo įvestas euras, bazinės palūkanų normos buvo 3 procentai, tai pačiais metai buvo kiek sumažintos, kitais metais truputį pakeltos.

Krizė Rusijoje, kurios pagrindinės priežastys – rekordinis naftos kainų kritimas ir Vakarų ekonominės sankcijos, gali tęstis dar bent trejus metus, rašo Rusijos leidinys „Vedomosti“, remdamasis Ekonomikos ministerijos spėjimais. „Vedomosti“ tvirtina, jog tokią išvadą ministerija padarė įvertinusi prielaidas šalies ekonominės ir socialinės raidos prognozėms, kurios ministrų kabinetui turi būti pateiktos iki balandžio.

Pirmadienį finansų rinkų dalyvių žvilgsniai krypo į euro zoną, kur buvo paskelbti naujausi infliacijos duomenys. Šio rodiklio pokyčiams didelės įtakos turėjo žemos naftos kainos, tradiciškai nulemiančios apie 50 proc. mėnesinių infliacijos svyravimų. Vėliau šią savaitę laukiama duomenų apie pokyčius JAV darbo rinkoje ir gamybininkų nuotaikas Kinijoje. Euro zonoje užfiksuota neigiama infliacija Pirmadienį buvo paskelbti naujausi infliacijos duomenys euro zonoje.

Statistikai prognozuoja, kad vasario mėnesį, palyginti su sausiu, Lietuvoje bus užfiksuota 0,3 proc. suderinta mėnesio defliacija. Vasarį suderinta metinė infliacija turėtų būti 0,5 proc., vidutinė metinė defliacija - 0,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, tikėtina, kad vasario mėnesį didžiausią įtaką defliacijai turės mažėsiančios drabužių ir avalynės, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, transporto grupių prekių ir paslaugų kainos.

 Susitraukusios eksporto rinkos ir Rusijos ekonominio sąstingio pernai pristabdytas Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas šiemet bus dvigubai didesnis ir kils nuo 1,6 iki 3,2 proc.

Rusijos finansinių tyrimų agentūra praneša, kad per pastaruosius porą mėnesių beveik 90 proc. Rusijos gyventojų pastebėjo ženklų maisto kainų augimą, dar 37 proc. turės riboti savo poreikius perkant maistą. Kas laukia Rusijos? Kaip išaugs kainos kitais metais? Didžioji dalis rusų pastebėjo pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų brangimą. Šalies finansinių tyrimų agentūra atliko tyrimą, kurio metu išaiškėjo, kad šių metų lapkričio mėnesį labiausiai brango vaisiai ir daržovės.

 Veikiausiai kitais metais defliacijos Lietuvoje nebebus, „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Mes startuosime ir lyginsime pokytį jau šių metų atžvilgiu. Sudėtinga būtų tikėtis, kad pasaulinės naftos kainos kiekvienais metais tiktai kris. Veikiausiai jos, pasiekusios dugną, atsispirs nuo to dugno ir pradės pamažu kilti. Bent jau daugelis institucijų <...> prognozuoja laipsnišką naftos kainų kilimą.

Infliacijos rodiklis svarbus ne tik gyventojams, bet ir vyriausybei – jis turi tiesioginės įtakos prognozuojamoms biudžeto pajamoms, o taip pat ir planuojamoms išlaidoms. Ekonomistų infliacijos rodiklių prognozės paprastai nelabai skiriasi, tačiau šiuo metu 2016 metų prognozių spektras yra labai platus – nuo 0,3 iki 2,5 procento.

Kol visa Europa laužo galvą ką daryti su pabėgėliais, JAV bankininkai priėmė tokį sprendimą, kuris turės įtakos ne tik Amerikos ekonomikai ir paprastiems amerikiečiams, bet ir mums visiems Lietuvos gyventojams. Jei reikėtų išrinkti svarbiausią rugsėjo naujieną, tai investuotojai ir finansininkai neabejotinai išrinktų JAV centrinio banko komentarus apie ekonomiką ir sprendimą dėl JAV bazinių palūkanų normų.

 Šią savaitę bus paskelbta euro zonos kovo mėnesio infliacija. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad defliacijos tempai kovą šiek tiek sumažėjo – nuo -0,3 proc. vasarį iki -0,1 proc. kovą. Prognozuojama, kad bazinė infliacija kovą pakilo nuo 0,7 proc. iki 0,8 proc. Be to, kovą, palyginti su vasariu, nežymiai augo ir degalų kainos. Vienoje pagrindinių Europos ekonomikų Vokietijoje, manoma, kainos kovą nepakito. Nedarbas – ties 11,2 proc.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors pirmadienį Europos centrinio banko (ECB) pradėtą ekonomikos skatinimo programą kritikai vertina neigiamai, nes ji gali sukelti ekonomikos krizę, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad ji atneš teigiamų rezultatų, nes tokia programa jau ne kartą pritaikytą Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Šiandieną nedarbas JAV siekia 5,5 proc. Reikia prisiminti, kad Europoje – apie 10 proc.

Naujausi šių metų sausio mėnesio infliacijos duomenys rodo, kad euro įvedimas didelių pokyčių kainų srityje nesukėlė ir daugiau įtakos galėjo turėti tik kai kurių paslaugų kainų kilimui. Paslaugų kainos greičiausiai didės ir ateityje, tačiau palankios žaliavų kainų tendencijos, ypač pirmoje šių metų pusėje, lems žemą bendrą infliacijos lygį. „Dėl augančių paslaugų kainų atsiras prielaidų didinti ir atlyginimus. Tai bus svarbus veiksnys, dėl kurio darbo užmokesčio augimas šiemet nesulėtės.

 Du iš trijų dirbančių Lietuvos įmonėse mano, kad šiais metais atlyginimai kils. Tačiau tik 8 proc. įsitikinę, jog šis padidinimas palies daugumą, jo „nesuvalgys“ infliacija. Tokias įžvalgas, apklausęs Lietuvos darbuotojus, skelbia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Įsivedus eurą viešojoje erdvėje kaip niekad pagausėjo kalbančių, kad atlyginimai šiemet augs. Tai pranašauja ne tik įvairūs ekonomistai, bet žada ir politikai, – sako portalo cvmarket.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Trečiadienį Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbs naujausius duomenis apie infliacijos lygį euro zonoje. Ekonomistai spėja, kad bus fiksuojama defliacija, tai yra bendro kainų lygio mažėjimas. Jei spėjimai pasitvirtintų, euro kursas dolerio atžvilgiu gali dar labiau kristi. Gruodį Vokietijoje užfiksuotas lėčiausias kainų augimas per penkerius metus. Jos nedidėja arba krinta ir kitose Bendrijos šalyse.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Euro zonoje ši savaitė bus kupina makroekonominių duomenų, kurie turėtų kiek prasklaidyti prieššventinį snaudulį. Laukiama gruodžio PMI, ZEW ir IFO indeksų, kurie visi, tikimasi, turėtų parodyti nuotaikų atsigavimą. Tikimasi gerų žinių iš Vokietijos Gamybos sektoriaus PMI indeksas, rodantis sektoriaus plėtrą, paaiškės antradienį.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Euro įvedimas buvo neabejotinai naudingas Latvijai ir jos ekonomikai, portalui LRT.lt sako buvęs Latvijos premjeras, būsimos Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis. Politikas mano, kad lygiai tokį patį poveikį euras turės ir Lietuvai.

 Liepą infliacija eurozonoje buvo 0,4 proc. , kai siekiamybė – 2 proc., o prognozės vis prastėja, todėl ieškoma būdų infliacijai išjudinti. Nors analitikai to neprognozavo, ketvirtadienį Frankfurte Europos Centrinio Banko vadovas Marijo Dragis (Mario Draghi) paskelbė, kad nuo rugsėjo 10 dienos bazinė palūkanų norma Europos Sąjungoje bus rekordiškai žema – 0,5 proc. Nuo spalio ketinama pradėti įgyvendinti ir turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apžvalgininkai nerimauja, kad Rusijos ir Europos Sąjungos konfrontacija bei abipusės sankcijos dar labiau susilpnins bendrijos kėlimąsi iš skolų krizės, kurį Europos centrinis bankas ir taip vadina silpnu bei trapiu. Pagal „Eurostat“ agentūros atnaujintus duomenis, antrą šių metų ketvirtį euro zonos ūkio augimas visai sustojo, bendras šalių BVP rodiklis palyginti su pirmuoju ketvirčiu lygus nuliui.

Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, vis dažniau akis užkliūva už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Ar dabar litais skelbiamos kainos skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim, prieš mėnesį, gali pasakyti tik akylus stebėtojas, tačiau kalbų, kad tas ar anas šiek tiek pabrango, girdėti vis dažniau.

Šiandien Europos Komisija pateikė vertinimą, jog Lietuva turėtų tapti 19-ąja euro zonos nare ir prisijungti prie euro zonos 2015 m. sausio 1 d. Tai dar nėra galutinė išvada ir rekomendacija Lietuvai prisijungti prie euro zonos. Galutinio pritarimo galima tikėtis liepos viduryje, kuomet vyks galutinis balsavimas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.

Ekonominio atsigavimo laukiama, tačiau 2014-ieji ne visoms šalims bus geresni Šiais metais iš didžiųjų pasaulio ekonomikų tikimasi spartesnio augimo, tačiau šia savybe pasižymės ne visos. Euro zona pagaliau brenda iš du metus trukusios recesijos, ir šiais metais jos BVP gali augti 1,2 proc. Panašiu tempu augs ir Rusijos ekonomika, tačiau turint omenyje, kad tai kylanti rinka, augimas yra mažiau nei pakankamas. Kinijos ūkio augimas gali siekti 7,5 proc. – lėčiausias per daugiau nei dešimtmetį.

Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zonos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau mažės, Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijos skatinimui. Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų siekiama didesnio kainų augimo, kuris mažintų gyventojų perkamąją galią. Tuo tarpu dėl defliacijos – kainų mažėjimo – net nedidėjant pajamoms gyventojai galėtų įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

Šią savaitę investuotojų akys kryps į skelbiamus euro zonos kovo mėnesio infliacijos duomenis, o didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV rinkos dalyviai stebės, kiek atsigauna vartojimas. Europoje šį pirmadienį paaiškėjo vasario mėnesio pramonės produkcijos duomenys. Euro zonos gamyba per vasarį paaugo 0,2 proc. Trečiadienį bus paskelbti galutiniai kovo mėnesio infliacijos rodikliai. Skirtingai negu JAV, Europoje laukiama apie 1 proc. mėnesinio augimo.

Baltijos valstybių ekonomika ir toliau augs sparčiau už kitų Europos Sąjungos šalių ekonomiką, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą jis sakė, kad nors ,,Swedbank“ mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nemano, jog Rusijos ekonomikos stangacija yra pagrindinis Lietuvos įmonių iššūkis. Šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto iki 3,3 ir 4,0 proc.

Artėjant euro įvedimui vieni labiau linkę pabrėžti jo privalumus ir ramina, kad duona ir pienas liks įperkami, kiti įspėja: turtinė nelygybė dar labiau padidės.

Euro zonoje investuotojų akys kryps į ketvirtadienį vyksiantį Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Nors dauguma analitikų nesitiki bazinės palūkanų normos pokyčių, ECB yra kaip reikiant įspaustas į kampą dėl itin sumažėjusios infliacijos. JAV laukiama ISM gamintojų pasitikėjimo indekso naujausių duomenų. Šį pirmadienį paskelbtas preliminarus kovo mėnesio euro zonos metinis infliacijos rodiklis siekė 0,5 proc. (vasario mėnesį jis buvo 0,7 proc.

Lietuvos valdžia tvirtina, kad, litą keičiant euru, kainos kils minimaliai, tačiau „nesisteminiai “ ekonomistai tuo abejoja. Anot jų, per ilgesnį laiką kai kurios kainos gali pakilti keliais procentais.

Nuo kovo pradžios iki balandžio pabaigos visi Lietuvos moksleiviai bei mokytojai yra kviečiami prisijungti prie monetarinės politikos žaidimo „Economia“. Šis žaidimas – bendra Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto ir Europos centrinio banko iniciatyva, skirta ugdyti tiek augančios kartos, tiek švietimo specialistų finansinį raštingumą: supažindinti su ekonominiais terminais, palūkanų normos poveikiu šalies ekonomikai bei ekonominio prognozavimo pagrindais.

Vasarį palyginti su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčio beveik nebuvo (–0,04 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Situacija išliko tokia pati kaip ir praėjusį mėnesį, t. y. kai kurių vartojimo prekių ir paslaugų brangimą atsvėrė kitų vartojimo prekių ir paslaugų pigimas.

Stasys Planutis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Makroekonominių tyrimų skyriaus direktorius Sergejus Aleksašenko ir kiti ekspertai jau ragina traukti karo metų finansinių priemonių planą.

Giedrė Sankauskaitė Prekybos tinklų vadovai, ūkio ministras, Lietuvos banko vadovas, vartotojų teisių atstovas bei Latvijos verslininkai antradienį tarėsi, kaip skaidriai ir efektyviai bendradarbiauti bei užtikrinti, kad dėl valiutos keitimo kainos pirkėjams nesikeis. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti, kad verslas laiku apsirūpintų naująja valiuta. „Mažmeninės prekybos įmonės – vienos iš svarbiausių šio proceso grandžių.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2014 m. sausio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 1 procentą, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Išlieka vidutinės metinės infliacijos lygio mažėjimo tendencija. Pagal SVKI apskaičiuota 2014 m. sausio mėn. metinė (2014 m. sausio mėn., palyginti su 2013 m. sausio mėn.

Įsibėgėja antras mėnuo, kai kaimyninėje Latvijoje cirkuliuoja euras. Techniniu požiūriu valiutos pakeitimas praėjo be trikdžių, tačiau gerokai įdomiau, kaip „braliukams“ sekėsi susidoroti su kainų perskaičiavimu įvedus eurą. Juk kainų didėjimas – bene pagrindinė lietuvių baimė, o gal jau ir įsigalėjęs įsitikinimas, belaukiant euro. Šiandien paskelbtais Latvijos statistikos biuro duomenimis, 2014 m. sausį, palyginti su 2013 m. gruodžiu, kainų lygis padidėjo 0,6 proc.

 Mastrichto kriterijus vertinimo dėl narystės euro zonoje metu Lietuva atitiks – infliacija nesieks nei 1 proc., tačiau tokia situacija ilgai nesilaikys, prognozuoja „Swedbank“. „Vis dėlto tokia situacija truks mažiau nei metus ir jau 2015-ais metais nebeatitiksime Mastriuchto kriterijaus dėl kainų stabilumo, todėl kalbos apie poreikį atidėti sprendimą prisijungti prie bendros Senojo žemyno valiutos – beprasmės“, – antradienį Lietuvos ekonomikos apžvalgoje kalbėjo banko vyriausiasis ekonomi...

Gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričio mėnesiu., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios degalų ir tepalų, avalynės, spirituotų gėrimų kainos bei padidėjusios daržovių ir bulvių, keleivinio oro transporto paslaugų, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių kainos. Vartojimo prekių kainos per šį laikotarpį sumažėjo 0,3 proc., o paslaugų kainos padidėjo 0,3 procento.

Seimo pirmininkės pasisakymai apie tai, kad dėl euro įvedimo mažės žmonių pajamos, siunčia neigiamus signalus ir gyventojams, ir verslui, teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak jo, Loreta Graužinienė, teigdama, kad žmonės neturės už ką įsigyti maisto, netiesiogiai pasako, kad Lietuva nesusitvarkys su infliacija. „Šiaip jau euro įvedimo įtaka, kaip skaičiuoja statistikai, infliacijai yra 0,2–0,3 proc. punkto, na, blogiausiu atveju – 0,5 proc. punkto.

Ketvirtadienį vyks pirmasis šių metų Europos centrinio banko (ECB) susirinkimas. ECB pinigų politikos tonas turėtų išlikti švelnus, tačiau rinkos dalyviai nesitiki, kad bus paskelbtas papildomas ekonomikos skatinimo priemonių planas. Be to, laukiama svarbaus euro zonos infliacijos rodiklio. Šią savaitę didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV pagrindiniai skelbiami duomenys – darbo rinkos rodikliai. Antradienį paaiškės ECB susirinkimui aktualus euro zonos infliacijos rodiklis.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Euras – vienas iš svarbiausių vyriausybės rūpesčių šiais metais. 2007 m. Lietuva buvo visai arti euro, tačiau tada sutrukdė infliacija. Dabar eurą turi jau ir Estija, ir Latvija, o Lietuva planuoja prie euro zonos prisijungti 2015-aisiais.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2013 m. lapkričio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 1,4 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2013 m. lapkričio mėn. metinė (2013 m. lapkričio mėn., palyginti su 2012 m. lapkričio mėn.) infliacija sudarė 0,5 procento. Pagal SVKI apskaičiuotas mėnesinis (2013 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn.

 Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2013 m. rugsėjo mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 1,8 proc.Ru, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Vidutinės metinės infliacijos lygio mažėjimas tęsiasi jau ilgiau nei metus (nuo 2012 m. balandžio mėn.). Rugsėjį metinė infliacija (2013 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2012 m. rugsėjo mėn.) sudarė 0,5 procento.

Dabartinė situacija Lietuvai įstoti į euro zoną yra labai palanki, o Vyriausybės veiksmai didinant biudžeto deficitą kol kas didelio pavojaus nekelia, tačiau saugiau būtų turėti viešųjų finansų (fiskalinio) deficito rodiklio rezervą. Tai vienintelė sritis, kur reikėtų pasitempti, BNS sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Giedrė Sankauskaitė Šiuo metu dėl infliacijos galime jaustis pakankamai drąsiai. Šildymo sezonas nebus brangesnis, jis atpigs daugelyje šalies savivaldybių. Taip ketvirtadienį žurnalistams sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Lietuva ir toliau gyvens mažos infliacijos sąlygomis“, – kevirtadienį po SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgos žurnalistams sakė G. Nausėda.

Eurozonos ekonomika ima leisti atsigavimo ūglius, tačiau augimo tempas bus vangus. Švelnėjanti valstybės finansų taupymo politika ir įsibėgėjanti pasaulinė prekyba metų pabaigoje turėtų paskatinti augimą, tačiau didesnį pagreitį įgauti trukdys 2014 metais kulminaciją pasieksiantis nedarbas ir tolesnis atsargus bankų skolinimas, skelbiama naujausioje EY ekspertų „Eurozonos ekonomikos prognozės" leidinyje. Prognozuojama, kad eurozonos bendras šių metų BVP rodiklis smuktels 0,5 proc.

JAV Federaliniai rezervai (FED) netiktai nusprendė tęsti šalies ekonomikos skatinimo programą, kol ekonomika nepademonstruos geresnių atsigavimo ženklų, rašo BBC. Ši žinia teigiamai paveikė nuotaikas Azijos finansų rinkose, kurios pastaruoju metu didele dalimi buvo priklausomos nuo pigių pinigų iš JAV. Japonijos „Nikkei“ Indekso vertė išaugo 1,5 proc., Honkongo „Hang Seng“ šoktelėjo 2 proc., o Australijos ASX 200 – 1,2 proc. Tokios pat nuotaikos vyravo ir JAV biržose.

Lietuvos ketinimą 2015 metais įsivesti eurą privalo lydėti sėkmė, ir valdžia imsis visų būtinų veiksmų šiam tikslui įgyvendinti, interviu Vokietijos „Deutsche Boerse Group“ leidiniui MNI teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, Vyriausybė, Finansų ministerija ir centrinis bankas neabejoja, kad 2015 metų sausio 1 diena yra reali data, kai Lietuva taps euro zonos nare.

Įvertinusi teigiamas Lietuvos ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija (FM) pagerino 2013 metų BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei infliacijos projekcijas. Patikslintame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP palyginamosiomis kainomis 2013 metais išaugs 3,7 proc., 2014 m. – 3,4 proc., 2015 m. – 4,3 proc., 2016 m. – 4 proc.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2013 metų rugpjūčio mėnesį vidutinė metinė infliacija sudarė 2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Toliau išlieka vidutinės metinės infliacijos lygio mažėjimo tendencija. Metinė infliacija (2013 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2012 m. rugpjūčio mėn.) sudarė 0,5 procento. Pagal SVKI apskaičiuotas mėnesinis (2013 m. rugpjūčio mėn.

Liepą vartojimo prekių kainos Japonijoje augo greičiausiai per penkerius metus, rašoma BBC. Šios prekės, išskyrus maistą, per metus brango 0,7 procento. Labiausiai infliaciją iššaukė auganti importuojamo kuro kaina dėl pingančios jenos, bet ne dėl padidėjusios paklausos. Japonija jau keletą metų stengiasi kovoti su mažėjančiomis kainomis – pagrindinių ekonominės plėtros stabžiu.

Penktadienį euro zonoje bus paskelbti rugpjūčio mėnesio infliacijos ir liepos mėnesio nedarbo rodikliai. Nuo metų pradžios infliacija regione laikėsi žemiau 2 proc. Nedarbo lygis naujų rekordų taip pat neturėtų demonstruoti. Nedarbo lygis euro zonoje turėtų išsilaikyti ties 12,1 proc. riba. Dėl aukšto nedarbo lygio bendros valiutos sąjungoje nėra spaudimo ir atlyginimų augimui. Taigi, bendras kainų lygis per šiuos metus galėjo pademonstruoti apie 1,4 proc.