„Dėl augančių paslaugų kainų atsiras prielaidų didinti ir atlyginimus. Tai bus svarbus veiksnys, dėl kurio darbo užmokesčio augimas šiemet nesulėtės. Kylantys atlyginimai ir neaukšta infliacija skatins gyventojų perkamosios galios augimą ir leis išlaikyti gana spartų vartojimo augimą šiais metais. Tiesa, tikėtina, kad gyventojai šiemet matydami daugiau neapibrėžtumo dėl prastėjančios Rusijos ekonominės padėties nuspręs papildomas lėšas verčiau atidėti juodai dienai nei išleisti vartojimui“, – teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Pirmąjį mėnesį po euro įvedimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje buvo net 1,5 procento mažesnės nei prieš metus. Mažėjant pasaulinėms maisto ir naftos kainoms, prekių kainos Lietuvoje mažėjo jau devintą mėnesį iš eilės. Tuo tarpu paslaugų kainų augimas pastaruoju metu paspartėjo ir šių metų sausį siekė 2,6 procento.
Remiantis Estijos centrinio banko skaičiavimais, kuris vertino euro įtaką infliacijai Estijoje, euro įvedimas kainas šioje šalyje galėjo padidinti iki 0,5 procentinio punkto. Europos Komisijos duomenimis, Latvijoje euro įvedimo įtaka kainoms siekė iki 0,3 procentinio punkto.
Pasak „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės, Lietuvoje taip pat galime tikėtis panašios euro įvedimo įtakos prekių ir paslaugų kainoms. Vien pažvelgus į sausio infliacijos statistiką matyti, kad euro įvedimas didelių pokyčių neįnešė. Pavyzdžiui, maisto produktai sausį buvo 0,9 procento pigesni nei prieš metus, o iš jų pastaruoju metu sparčiau brango tik prieš metus gana žymiai pigę vaisiai ir kava, arbata bei kakava.
Tuo tarpu dėl kur kas žemesnių nei prieš metus naftos kainų toliau pigo energetinės prekės – dujos, elektra, šilumos energija bei degalai. Automobilių degalai ir tepalai sausį buvo net 20,9 procento pigesni nei prieš metus. Dėl didelės konkurencijos tarp mobiliųjų telefonų operatorių ryšių paslaugos taip pat toliau pigo nepaisant to, kad jų kainos Lietuvoje šiuo metu yra žemiausios visoje Europos Sąjungoje.
Kita vertus, nemažai kitų paslaugų kainų augimas pastaruoju metu paspartėjo. Pavyzdžiui, būsto remonto ir priežiūros paslaugos buvo 7,6 procento brangesnės nei prieš metus, odontologijos paslaugos pabrango 5,4 procento, nuoma – 13,9 procento, kirpyklų paslaugos – 5,4 procento, restoranų ir kavinių paslaugos – 5,5 procentais.
„Kainų apvalinimas galėjo turėti didesnės įtakos kai kurių paslaugų kainoms. Dalis jų padidėjo jau nuo vasaros, kuomet tapo privaloma kainas skelbti dviem valiutomis. Visgi šios paslaugos sudaro gana mažą vartotojų krepšelio dalį, iš viso vos 5 procentus visų suvartojamų prekių ir paslaugų. Tuo tarpu teigiamas daugelio pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų kainų tendencijas panašu, kad pajuto ir gyventojai. Tai greičiausiai prisidėjo ir prie pasikeitusios gyventojų nuomonės apie eurą“, – pastebi V. Šečkutė.
Šių metų sausio viduryje atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, jau net 63 procentai gyventojų teigė, kad euro įvedimo pasekmės Lietuvai bus teigiamos – tai net 19 procentinių punktų daugiau nei rugsėjį. Tuo tarpu manančių, kad pasekmės bus neigiamos, sumažėjo 28 procentiniais punktais – iki 20 procentų.
Pasak „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės, turint omenyje, kad daugiausiai gyventojai baiminosi dėl kilsiančių kainų, galima teigti, jog po euro įvedimo gyventojai pastebi, kad ši baimė buvo nepagrįsta ir tai leido jiems pakeisti savo nuomonę.
