Ekonomistai nesutaria dėl infliacijos dydžio kitais metais

 Veikiausiai kitais metais defliacijos Lietuvoje nebebus, „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Mes startuosime ir lyginsime pokytį jau šių metų atžvilgiu. Sudėtinga būtų tikėtis, kad pasaulinės naftos kainos kiekvienais metais tiktai kris. Veikiausiai jos, pasiekusios dugną, atsispirs nuo to dugno ir pradės pamažu kilti. Bent jau daugelis institucijų <...> prognozuoja laipsnišką naftos kainų kilimą. Tai atsilieptų mums ta prasme, kad degalų kainos Lietuvos degalinėse veikiausiai vėl pradėtų pamažu kilti. Ir jau kai lygintume kitų metų degalų kainų rodiklius su šių metų degalų kainų lygu, galėtume gauti tam tikrą saikingą degalų kainų prieaugį. Jeigu degalų kainų kilimas lemtų kitų prekių ir paslaugų brangimą, reiškia, pabrangtų ir kitos prekės bei paslaugos, todėl visas vartojimo krepšelis gali imti pamažu brangti. Mums nereikėtų gąsdintis, kad čia staiga kainos nei iš šio, nei iš to pradės labai smarkiai kilti. Tam nėra prielaidų pirmiausiai pasaulio ekonomikos prasme. Nes pasaulio ekonomika taip greitai iš tos situacijos, kurioje atsidūrė dabar, neišsivaduos ir, matyt, tas kilimas nebus toks spartus, kad staiga pradėtų smarkiai brangti žaliavos. Bet, vis dėlto, galimas dalykas kad kitais metais tikrai negalėsime kalbėti apie defliaciją, bet turėsime kalbėti apie saikingą infliaciją“, - laidoje „Dienos klausimas“ sakė G. Nausėda. Kol SEB banko ekspertai prognozuoja viso labo 0,3 proc. infliaciją šalyje kitąmet, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis yra linkęs manyti, kad infliacija viršys 2 proc., o tikėtis nulinės arba artimos nuliui infliacijos yra labai keistas optimizmas. „Vien tai, kad atpigo nafta ir atpigo kuras, infliacijos rodiklį sumažina maždaug vienu procentiniu punktu. Ir dėl atpigusio kuro gyventojai sutaupo daug daugiau negu dėl to, kad, pavyzdžiui, pabrango vaisiai ar bulvės. Dėl to vidutiniškai perkamoji galia padidėjo. <...> Perkamoji galia Lietuvos gyventojų šiemet didėjo, bet tai turbūt buvo paskutiniai metai, kuomet buvo galima pasidžiaugti defliacinėmis tendencijomis. Nes yra tų vadinamų perkaitimo elementų. Akivaizdu, darbo jėgos trūkumas daugelyje sektorių sukuria situaciją, kuomet darbo užmokestis jau ketvirtus metus iš eilės augs sparčiau nei produktyvumas. Aišku, kad po to vienintelė galima pasekmė yra spartesnis kainų augimas, ypač paslaugų sektoriuje. Ir dėl to mes prognozuojame, kad kitais metais infliacija viršys 2 proc.,“ – teigė N. Mačiulis.