Tačiau vieni labiau linkę pabrėžti, ką Lietuva laimėtų atsisakiusi lito, ir ramina, kad duona ir pienas liks įperkami ir paprasti žmonės dėl to nepatirs esminių nuostolių, o kiti įspėja: turtinė nelygybė dar labiau padidės. Kol laukiame, kaip bus iš tikrųjų, pasidomėkime specialistų argumentais.
Valdžia ramina
Kainos kils, bet nežymiai – baisu nebus, šiomis dienomis pabrėžė finansų ministras Rimantas Šadžius. „Niekada niekas nesakė, kad dėl euro įvedimo kainos nedidės. Bet jos nedidės ir tiek, kiek žmonės įsivaizdavo. Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl euro įsivedimo priežasčių, kainų apvalinimo ir panašiai, kainų augimas metiniame infliacijos indekse sudaro 0,2–0,3 procento“, – teigia jis.
Ministras taip pat pabrėžia, kad bus vykdoma kainų stebėsena, kontroliuojama, kad jos būtų teisingai perskaičiuotos , kad niekas negalėtų jų padidinti pasinaudodamas perėjimu prie kitos valiutos.
Skolintis bus pigiau
Kaip euro įvedimas veiks valstybės ir visų mūsų kišenes?, klausė naujienų portalo balsas.lt žurnalistai skirtingas pozicijas atstovaujančių ekonomistų – banko „Finasta“ vyriausiosios ekonomistės Rūtos Medaiskytės, Socialdemokratų sąjungos valdybos nario Jono Valatkos ir Nepriklausomybės akto signataro, referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatyvinės grupės nario Audriaus Rudžio, prašydami įvardinti po tris akivaizdžius perėjimo prie bendrosios ES valiutos pliusus ir minusus.
„Pirmasis privalumas – mažesnės palūkanų normos. Kai žmonės ima būsto ar vartojimo paskolas, prie palūkanų normos jos „rišamos“ eurais. Kol turime litą, banko pridedama marža yra didesnė. Kai skolinasi valstybė, ji taip pat moka didesnes palūkanas. Taigi, vis tiek apmokestinami arba gyventojai, arba verslas“, – aiškina R. Medaiskytė.
Antrasis privalumas, teigia pašnekovė, sutaupysime, nes nereikės keisti valiutos. „Sutaupys tie gyventojai, kurie yra paėmę paskolas eurais, o atlyginimą gauna litais, nes ją gražindami pinigus turi konvertuoti į eurus. Verslas taip pat patiria valiutos konvertavimo sąnaudų, ir už tai galiausiai sumoka vartotojai“, – tęsia ekonomistė.
Pašnekovės teigimu, pati svarbiausia priežastis, dėl kurios apsimoka įsivesti eurą – pasikeis investuotojų požiūris. „Euras yra minkštasis veiksnys, dėl kurio investuotojai Lietuvą laikys mažesnės rizikos šalimi palyginti su tomis, kurios euro dar neįsivedė, ir su ja noriau bendradarbiautų išorės rinkose. Tai padidintų norą investuoti, sudarytų palankesnes sąlygas užsienio prekybai. Be to, euras yra ir tam tikras saugumo garantas“, – aiškina R. Medaiskytė.
Sutaupys ne visi
„Aš matau du ekonominius pliusus. Vienas – sutaupysime tai, ką išleidžiame litų konvertavimui bendraudami su euro zonos šalimis. Antras – potencialūs investuotojai mažiau baiminsis monetarinės politikos pokyčių“, – savo nuomonę atskleidžia A. Rudys. „Tačiau negaliu patvirtinti, kad Lietuva per 8 metus sulauks 34 mlrd. litų papildomų investicijų, kaip teigia Lietuvos bankas (LB). Ateis ar neateis investicijos – priklauso ne nuo euro“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar laiko privalumu tai, kad daliai žmonių atpigs paskolos, A. Rudys atsakė klausimu: „O tie, kurie pasiskolino litais? Visaip bus, todėl šio dalyko nevertinu nei teigiamai, nei neigiamai. Tuo labiau, kad niekas nežino, kaip toliau judės ekonomika. Gali būti, kad pirmus metus, gal net dvejus, vieniems bus geriau, bet kitiems bus blogiau, nors skolinimosi kaštai gal trupučiuką ir sumažėtų“, – aiškina A. Rudys.
Prarasime dalį suvereniteto
„Žinoma, Lietuva patirs ir vadinamųjų vienkartinių euro įvedimo išlaidų. Visiems, ne tik verslui, reikės pritaikyti savo apskaitos sistemas, peržiūrėti ir perdaryti sutartis. Vien bankų sektoriui tai kainuos gana nemenką sumą pinigų“, – tęsia R. Medaiskytė. Anot jos, tai antrasis euro įvedimo minusas. Trečiasis – įmokos į Europos centrinį banką, nes valstybei reikės įnešti tam tikrą sumą į bendrą euro zonos šalių katilą.
„Valstybė turi sukaupti tam tikrą lėšų kiekį, kurį reikės įnešti į stabilumo fondą – milijardą litų per 5-erius metus. Vadinasi, po 200 mln. litų per metus mes turėsime išimti iš savo apyvartos arba papildomai pasiskolinti. Ir dar turėsime išleisti apie 8 mlrd. litų vertą vekselį, kurį Europos centrinis bankas galės pateikti bet kuriuo metu – visą ar dalimis. Mūsų valstybės skola išauga 8 mlrd. litų, ir netrukus tai bus įskaičiuota vertinant valstybės skolinimosi reitingą. Taigi, skolinimasis atpigs ne taip labai, kaip sakoma“, – pastebi A. Rudys.
Tačiau jis sako įžvelgiąs kur kas svarbesnių dalykų. „Pirmas minusas – politinis. Euro įvedimas yra žingsnis naikinant Lietuvos Respublikos suverenitetą. Jis nusveria visas potencialias euro įvedimo naudas. Prisiminkite, kokia kova virė 1988-1989 metais už savo valiutą. Juk tai savo valstybės, savos ekonominės politikos galimybė“, – aiškina vienas garsiausių Sąjūdžio laikų ekonomistų.
Pašnekovo teigimu, antrasis, ne mažiau svarbus neigiamas aspektas susijęs ir su ekonomika, ir su politika. „Dabar mūsų valstybės monetarinė politika – neturėti monetarinės politikos. Skamba keistai, bet tai yra politika, nes atėjus tam tikram laikui tai leidžia turėti savo monetarinę politiką. O jeigu mes įsivedame eurą, mes net negalėsime jos turėti. Dabar monetarinės politikos susigrąžinimas, jei atsiras toks poreikis ir bus Seimo, Vyriausybės, Prezidentės sutarimas, „kainuotų“ tik vieną Seimo posėdį, kuriame būtų priimtas sprendimas, ir laiką, kol pasirašys Prezidentė bei bus paskelbta „Valstybės žiniose“, – aiškina jis.
„O kai mes neturėsime savų pinigų, susigrąžinti monetarinę politiką bus galima tik per laikinuosius arba naujus pinigus. Bet naujų savų pinigų spausdinimas kainuotų kelis šimtus milijonų litų, – sako A. Rudys ir priduria: Kadangi pasaulio ekonomika neapdrausta nuo sutrikimų, įvedus eurą dar apie 10 metų nereikėtų skubėti naikinti litų“.
Duona ir pienas liks įperkami
Ekspertai prognozuoja, kad kainų skirtumai bendrosios valiutos zonoje ilgainiui turėtų nykti. Vadinasi, už vienas prekes ir paslaugas anksčiau, už kitas šiek tiek vėliau, tačiau mokėsime tiek, kiek moka vokiečiai, austrai ar belgai.
Neišskirdamas konkrečių privalumų J. Valatka pabrėžia, kad įvedant eurą Slovėnijoje 2007 metais ir Latvijoje 2014 metais statistinis prekių ir paslaugų krepšelis pabrango tiek, kiek prognozuojama ir Lietuvoje 0,2-0,3 proc.
„Jeigu laikysime, kad mėnesinis krepšelis lygus 2000 litų, išlaidos per mėnesį padidėtų 6 litais. Vidutinis mėnesinis atlyginimas įvedus eurą Slovėnijoje padidėjo 1,1 proc., Airijoje 1,4 proc., Suomijoje 2,6 proc. Tačiau tikroji nauda, aprėpianti visus ekonomikos aspektus, kiekvienais metais gali siekti nuo 1,3 iki 1,9 proc. BVP, o tai sudaro virš 2 milijardų litų. Vien metinis eksporto augimas galėtų sudaryti virš 5 milijardų litų“, – prognozuoja J. Valatka.
Kainos įvedant eurą greičiausiai šoktels, pripažįsta ir R. Medaiskytė. Ir tai esąs pirmasis minusas. Tačiau jos teigimu, tas šuoliukas nebus labai ženklus. „Poveikis kainų lygiui turėtų būti. Bet manau, kad žmonės tai pervertina manydami, kad jos įvedant eurą išaugs nesuvokiamai, ir viskas pasidarys neįperkama. Be to, poveikis bus vienkartinis. Nedidelė infliacija, kaip buvo kitose šalyse, smarkiai mūsų perkamosios galios nesumenkins“, – skuba raminti R. Medaiskytė.
Ji sako neįžvelgianti priežasčių, dėl kurių perskaičiuojant ir apvalinant kainas, jos galėtų ženkliai ūgtelėti ir neprognozuoja, kokių prekių ir paslaugų grupių kainos galėtų didėti. „Euro įvedimas nesukels ir ilgalaikės infliacijos bei kainų augimo kiekvieną mėnesį Be to, dirbtinai padidinti kainų valdžia neleis – bus stebima, kad kainų augimas dėl perėjimo prie euro nebūtų perkeltas ant vartotojų pečių“, – sako R. Medaiskytė.
Panašiai tvirtina ir J. Valatka. Anot jo, dėl to, kad lietuviškus centus pakeis didesnės vertės pinigas euro centas, kainos didės labai nedaug.
„Jau seniai ir LB, ir kitose finansinėse institucijose diskutuojama, kad gal būt reikėtų atsisakyti lietuviškų 1, 2, 5 centų monetų, nes jie labai smulkūs lyginant su kaina. Dabar bus stambesnis piniginis vienetas euro centas, kuris išspręs šią problemą. Todėl kainos dėl apvalinimo keisis nežymiai. Pavyzdžiui, 3 litai už valandą automobilio parkavimo aikštelėje galės būti 80 arba 90 euro centų, o gal ir 85 euro centai.“, – aiškina J. Valatka.
Kainos augs greičiau už atlyginimus
Emocijų nepripažįstanti statistika rodo, kad darbo jėgos kaina naujosiose ES ir euro zonos šalyse kilo lėčiau, negu suvienodėjo prekių ir paslaugų kainos. Taip tikriausiai bus ir Lietuvoje, tačiau ir R. Medaiskytė, ir J. Valatka linkę abejoti, kad kainos dėl euro įvedimo ūgtels tiek, kad akivaizdžiai sumažins žmonių perkamąją galią, o jų gyvenimo sąlygos bent jau kuriam laikui gali ženkliai pablogėti. Juo labiau, kad atlyginimai esą neišvengiamai augs.
„Kaina, gal būt ne visais atvejais, dėl apvalinimo gali padidėti. Bet tai nereiškia, kad kils ilgalaikė infliacija. Be to, bus konvertuojamos ir apvalinamos ne tik kainos, bet ir atlyginimai“, – sako R. Medaiskytė.
„Įvedus eurą, valdžia, kad ir kokia ji būtų, privalės kelti biudžetininkų atlyginimus, nes bus labai ryškiai matyti jų atsilikimas nuo kitų ES šalių. Verslininkai savo darbuotojams taip pat. Nors privačiame sektoriuje atlyginimai praktiškai priklauso nuo darbdavio nuostatos, taip pat bus aiškiai matyti, kad algos dramatiškai atsilieka nuo ES vidurkio, o tai taps poslinkiu jas didinti“, – pritaria ir J. Valatka. Jis priduria, kad dažnai darbdavių pateikiamas argumentas, jog atlyginimo dydis priklauso nuo darbuotojo darbo našumo, neatitinka tikrovės.
Ar tokių priežasčių darbdaviams, kurie vos išgirdę svarstant, kad laikas šiek tiek kilsterėti MMA, ima nesavu balsu šaukti bankrutuosiantys, pakanka? Parodys laikas.
Infliacija kirs skurdžiausiems
Kainos, net ir nedaug pakilusios, nuolat papildomai tuštins mūsų kišenes. Tiesa, valdžios vyrai ir moterys bei jų šeimos nariai tikriausiai nė nepastebės, kad išlaidos tam pačiam prekių ir paslaugų krepšeliui, per metus pabrango kokiu pusšimčiu litų per mėnesį. Bet labai daug paprastų mirtingųjų tai tikrai pajus.
„Infliacinių procesų dėl lito įvedimo išvengti nepavyks. Ji neigiamai labiau paveiks ekonomine prasme silpnesnius sluoksnius – pirmiausia tuos, kurie gyvena iš pašalpų, valstybės išmokų, pensijų. Sunkiau gyvenančius“, – neskuba raminti A. Rudys. Jis neprognozuoja, kiek per kelerius metus galėtų padidėti standartinio prekių ir paslaugų krepšelio kaina, bet neatmeta, kad daugeliui žmonių teks apriboti savo poreikius.
„Negalėčiau pasakyti, ar žmogui, gyvenančiam iš minimalaus ar kiek didesnio atlyginimo, kurio dabar šiaip taip užtenka, tų pinigų pakaks po dvejų metų, ir kiek paslaugų jis galės už juos nusipirkti. Tačiau tų, kurie naudojasi įvairiomis paslaugomis, gali leisti sau nueiti pasėdėti į viešojo maitinimo įstaigą ar pasilinksminti, galimybės, manau, šiek tiek sumažės. O turtinė diferenciacija visuomenėje dėl euro įvedimo turėtų padidėti“, – atvirai sako A. Rudys.
VIEN SKAIČIAI
Dėl sumažėjusių palūkanų 2015-2022 metais Lietuvos ūkio subjektai sutaupys 2-3,9 mlrd. litų. Vien namų ūkiai sutaupys 0,9-1,2 mlrd. litų.
Litų keitimo sąnaudos kasmet Lietuvos ne bankų sektoriui kainuoja 140 mln. litų.
Statistinis prekių ir paslaugų krepšelis Slovėnijoje ir Latvijoje pabrango 0,2-0,3 proc. – tiek, kokio dydžio infliacija prognozuojama Lietuvoje.
Vidutinis atlyginimas įvedus eurą naujosiose ES šalyse didėjo 1,1-2,6 proc.
