Žingsnis po žingsnio ruošiamasi euro įvedimui. Diskusija apie laukiančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes įsivedus eurą vyko ir Panevėžyje. Galutinis sprendimas, ar bus euras mūsų šalyje ir kokiomis sąlygomis, paaiškės liepą.
Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, 1993 metais litas įvestas ypatingomis sąlygomis. Tada buvo didžiulė infliacija, kainos kilo. Tad siekta, kad ekonomika būtų sureguliuota. Litas buvo susietas su JAV doleriu, o 2002 metų vasario 2 dieną – su euru.
„Faktiškai turime eurą, bet jis vadinamas litu. Už tai mokame konkrečius pinigus“, – R. Šadžius tvirtina, kad vis dėlto rinkoje litas eurui neprilyginamas.
Ministro teigimu, apie nacionalinę valiutą ir eurą gražiai yra pasakęs ES prezidentas Hermanas Van Rompėjus. Jis siūlęs pažvelgti į euro monetas – viena jų pusė bendra visoms euro zonos šalims, o kita – nacionalinė. Bendroji simbolizuoja europinį identitetą, o kita – nacionalinį. Tačiau jos visada kartu. Antroje lietuviškų eurų pusėje bus Vytis.
Žmonių nuomonė apie eurą įvairi. Pasak R. Šadžiaus, lietuviai santūrūs, bet dauguma baiminasi, kad keičiant pinigus patirs nuostolių.
Jo manymu, tokia baimė paaiškinama. Kai kurie patyrė ne vieną pinigų reformą ir buvo apgauti – keisdavo ne visus turimus pinigus. Pavyzdžiui, sovietmečiu.
Dabar situacija, ministro teigimu, kitokia. Visi litai bus keičiami į eurus. Aišku, pinigų plovimo prevencijos užduotis taip pat bus vykdoma.
Dar vienas gyventojus jaudinantis klausimas – kainų kilimas.
„Keičiantis valiutoms bus psichologinis lūžis. Žmonės turės prisitaikyti prie naujų skaičių“, – aiškina R. Šadžius.
Žadama, kad jau nuo rugpjūčio kainos bus skelbiamos dviem valiutomis – eurais ir litais. Žmonėms teks priprasti prie pajamų ir kainų masto.
Ministro įsitikinimu, nuo sunkumų galima išsigelbėti kartu su verslu tinkamai pasirengiant naujos valiutos įvedimui. Jis siūlo įmonėms susidaryti neformalų planą – numatyti, ko reikia, kad perėjimas prie naujų pinigų vyktų sklandžiai. Be to, skatina prisijungti prie geros verslo praktikos memorandumo, jo pagrindiniai principai – sąžiningumas, atsakingumas, skaidrumas, paslaugumas, bendruomeniškumas.
Pasak R. Šadžiaus, net paprastais skaičiavimais aišku, kad euro įvedimas yra naudingas investicinis projektas.
Diskusijos dalyvius domino, kas laukia šalies rezervo, sukaupto užsienio valiuta. Anot Finansų ministro, šis rezervas niekur nedings. Lietuvos bankas įsigis Europos centrinio banko įstatinio kapitalo, o tai leis pelningiau investuoti.
Ne vienas milijardas
Pasak Lietuvos banko valdybos nario dr. Mariaus Jurgilo, įvedusi eurą šalis nemažai laimės. Viena iš naudų – sumažės palūkanų normos. Jų poveikis namų ūkiams bus didesnis, nes daugiau paskolų paimta litais.
Apskaičiuota, kad valstybė dėl sumažėjusių palūkanų 2014–2020 metais sutaupytų 1,6 mlrd. litų, įmonės – 1,1 mlrd. litų, namų ūkiai – 1,2 mlrd. litų.
M. Jurgilo teigimu, jei euras būtų buvęs įvestas 2007 metais, būtų sutaupyta dar daugiau: namų ūkiai ir įmonės būtų sutaupę apie 2,1–2,9 mlrd. litų, valstybė – 4,1–4,9 mlrd. litų.
Nebeliks ir valiutos keitimo sąnaudų, o jos nemažos. Iki 2020 metų nebankinis sektorius sutaupytų ne mažiau kaip 1,9 mlrd. litų.
Pastebima, kad kitose šalyse įvedus eurą eksportas išaugo apie 5 procentus. Eksporto vertės prieaugis iki 2022 metų galėtų būti 34 mlrd. litų. Euro įvedimas bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį padidintų apie 1,8–1,9 procento.
Tiesa, Lietuva patirs ir tam tikrų išlaidų. Reikės spausdinti naujus pinigus, pertvarkyti apskaitą, pritaikyti IT sistemas. Tai valstybei kainuos apie milijardą. Kita vertus, dalį šių darbų atliks šalies įmonės.
Taigi gali būti vienkartinis poveikis kainų lygiui. Be to, bus finansinės įmokos. Per penkerius metus valstybei reikės mokėti apie 300 mln. eurų – po 20 procentų kasmet. Lietuva turės įsipareigoti prireikus pagelbėti kitoms šalims.
Negrįžtamas procesas
Kalbėta ir apie šalių kaimynių veiksmus įsivedus eurą. Pavyzdžiui, Latvijoje vykdoma kainų stebėsena. Pastebima, kad beveik 5 procentai kainų krito, 90,43 procento liko tos pačios, vidutiniškai 4,52 procento pakilo.
Pagrindiniai pažeidimai – neteisingai pritaikytas perskaičiavimo kursas (79 proc.), nepaskelbtos dvejopos kainos (18 proc.), 8 procentai įmonių nenurodė jokios kainos.
Verslininkai taip pat turėjo klausimų. Juos domino, iš kur paimti valstybės įmonėms resursų papildomoms išlaidoms – euro įvedimui, mokymams ir pan.
Užduotas ir retorinis klausimas – kas vis dėlto nutiktų, jei tektų grįžti prie lito? Sulaukta užtikrinimo, kad euro įvedimas – negrįžtamas procesas.
Daiva SAVICKIENĖ
