Stasys Planutis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Makroekonominių tyrimų skyriaus direktorius Sergejus Aleksašenko ir kiti ekspertai jau ragina traukti karo metų finansinių priemonių planą.
Jo žodžiais, kilus realiam kariniam konfliktui, Rusijos centrinis bankas turėtų apriboti depozitų išėmimą iš bankų, taip pat būtų uždaryta vertybinių popierių birža, įvestas moratoriumas užsienio kontraktų apmokėjimams bei piniginių lėšų pervedimams į užsienį, o pačiam centriniam bankui reikėtų skubiai pirkti auksą.
Rusijos BVP šiemet gali išvis neaugti
Pesimistinis įvykių Ukrainoje scenarijus Rusijos ekonomikai gali kainuoti iki 70 trilijonų rublių. Didelę šių nuostolių dalį (apie 30 mlrd. dolerių per metus) gali sudaryti nutrauktas dujų ir naftos tranzitas per Ukrainą į Vakarų Europos šalis.
Dar tiek pat kuro iš Rusijos per metus nuperka pati Ukraina. Ne ką mažesnius nuostolius Rusija patirtų dėl tarptautinės ekonominės izoliacijos. Žinia, kad JAV jau pagrasino sankcijomis rusų kapitalo bendrovėms. Galop, net jei karo Ukrainoje bus išvengta, Rusija jau pažadėjo Krymo autonomijai ir rytinėms Ukrainos sritims solidžią finansinę paramą.
Rusijos ekonomika kenčia nuo stagfliacijos, kai, esant aukštai infliacijai, mažėja investicijų, bendras ekonomikos augimas sulėtėja, o į užsienį išvežamos milžiniškos pinigų sumos. Vien sausį, palyginti su 2013 m. sausio makroekonomikos rodikliais, investicijų šalyje sumažėjo 7 proc., o mažmeninės prekybos apyvarta sumažėjo 2,5 proc.
Vien sausį iš Rusijos į užsienį buvo išsiųsta net 17 mlrd. dolerių. Ekspertai prognozuoja, kad šįmet iš Rusijos gali išvežta 70–150 mlrd. dolerių. Tai reikštų ne tik spekuliatyvių kapitalų pasitraukimą iš Rusijos vertybinių popierių rinkos, bet ir lėšų išėmimą iš gamybos, kas skatintų nedarbo augimą šalyje. Oficiali bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė 2014 m. buvo nustatyta ties 2,5 proc. riba. Bet prieš kelias savaites, dar iki Ukrainos įvykių, Rusijos ekonomikos raidos viceministras Andrejus Klepač prisipažino, kad šis rodiklis bus sumažintas iki 2 proc., o pastarosios savaitės įtampa Ukrainoje verčia abejoti, kad RusijosBVP apskritai šiais metais augs.
Po pranešimo apie neva Krymo pusiasalin įvestų Rusijos karinių pajėgų papildomų dalinių šalies vertybinių popierių rinka pirmadienį krito net 12 proc., o rublio kursas nukrito žemiau psichologinės 50 rublių už vieną eurą ribos. Tikėdamasis išlaikyti nacionalinės valiutos kursą, šią savaitę Rusijos centrinis bankas kasdien išleisdavo 8–11 mlrd. dolerių.
Keičiama grynųjų pinigų išvežimo tvarka
Šią savaitę Rusijos centrinis bankas atšaukė licencijas penkiems privatiems bankams, o praėjusį penktadienį uždaryto „My Bank“ savininkas, buvęs senatorius milijardierius Glebas Fetisovas buvo suimtas Maskvos Domodedovo oro uoste. Jam pateikti kaltinimai dėl 6 mlrd. rublių iššvaistymo. Pats „My Bank“, kaip ir kitos šią savaitę uždarytos finansinės institucijos, įtariamas pinigų plovimu, neskaidriomis ir rizikingomis finansinėmis operacijos bei sutarčių sudarymu su vadinamosiomis vienos dienos firmomis.
Pernai, kai Rusijos centriniam bankui ėmė vadovauti Elvyra Nabiulina, prasidėjo visos Rusijos komercinių bankų rinkos valymas. Antroje 2013 m. pusėje licencijos buvo atšauktos 14 bankų. Vienas pirmųjų krito stambus, didžiausią bankomatų tinklą šalyje turėjęs „Master Bank“, kurio 200 mlrd. rublių operacijos tikrintojams sukėlė abejonių.
Jei artimiausiu metu planuojate iš Rusijos išvežti didelę pinigų sumą grynaisiais, vertėtų žinoti, kad keičiasi grynųjų pinigų per Rusijos valstybinę sieną vežimo tvarka. Rusijos federalinė finansų monitoringo tarnyba ketvirtadienį pasiūlė apriboti grynųjų pinigų kiekį, kurį galima išvežti iš Rusijos.
Iki šiol iš Rusijos išvykstantys fiziniai asmenys galėjo išsivežti neribotą grynųjų pinigų kiekį. O jei suma viršydavo 10 tūkst. dolerių, ją reikėdavo deklaruoti: nurodyti pinigų savininką, iš kur jie gauti ir kokiais tikslais bus panaudoti. Nuo šiol siūloma apriboti išvežamų grynųjų pinigų kiekį 15 tūkst. eurų suma. Pasak Rusijos finansų monitoringo tarnybos vadovo Jurijaus Čichančino, tai padės sumažinti kapitalų išvežimo iš Rusijos mastą. Tačiau nepriklausomi ekspertai abejoja siūlomo mechanizmo veiksmingumu.
