Liepą infliacija eurozonoje buvo 0,4 proc. , kai siekiamybė – 2 proc., o prognozės vis prastėja, todėl ieškoma būdų infliacijai išjudinti. Nors analitikai to neprognozavo, ketvirtadienį Frankfurte Europos Centrinio Banko vadovas Marijo Dragis (Mario Draghi) paskelbė, kad nuo rugsėjo 10 dienos bazinė palūkanų norma Europos Sąjungoje bus rekordiškai žema – 0,5 proc. Nuo spalio ketinama pradėti įgyvendinti ir turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą.
„Sprendimas, kartu su kitomis priemonėmis eurozonoje vidutinio laikotarpio infliaciją siekia palaikyti iki 2 proc.“, - kalbėjo M. Dragis.
Lietuvos liepos mėnesį infliacija siekė 0,3 proc. Kaip teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, infliacijos problema panaši visoje Europos Sąjungoje ir kol kas pagerėjimo nežadama.
„Infliacija yra maža, tas pats eurozonoje, tas pats Lietuvoje. Pagrindiniai faktoriai, kurie lemia žemą infliaciją, yra energetikos išteklių kainos ir maisto produktai. Čia kažkokių didelių skirtumų nėra. Panašu, kad žemas lygis išsilaikys artimiausiu metu. Atitinkamai visi sprendimai garantuoti, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu infliacija pasiektų tą norimą lygį – 2 proc.“,- kalbėjo V. Vasiliauskas.
Dar vasarą ECB skelbė, kad šiemet euro zona gali augti procentu, o kitąmet priartėti prie 2 proc. Po žinios apie mažinamas palūkanas, staigiai maždaug procentu smuko euro kursas dolerio atžvilgiu. Kai kurie analitikai komentuoja, kad tai gali pasitarnauti Lietuvos eksportui ir atsverti praradimus Rusijos rinkoje.
