Šiandien Europos Komisija pateikė vertinimą, jog Lietuva turėtų tapti 19-ąja euro zonos nare ir prisijungti prie euro zonos 2015 m. sausio 1 d. Tai dar nėra galutinė išvada ir rekomendacija Lietuvai prisijungti prie euro zonos. Galutinio pritarimo galima tikėtis liepos viduryje, kuomet vyks galutinis balsavimas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. Europos centrinio banko (ECB) išvadoje, pateiktoje taip pat šiandien, pažymima, kad Lietuva atitinka Maastricht'o kriterijus ir tai yra fiksuojama, kaip atviras kelias šaliai įsivesti eurą. ECB savo išvadoje pažymi, kad infliacijos rodiklis turėtų būti stebimas atidžiau, nes nepaisant to, jog šiuo metu kriterijus atitinkamas su nemažu rezervu, vidutiniu laikotarpiu dėl monetarinių priemonių stokos jis gali priartėti prie kriterijaus ribos. Išties, makroekonominių rodiklių prognozės neduoda pagrindo laukti didesnio infliacijos augimo. Viešųjų finansų iššūkių nemato nei ECB, nei objektyviai vertinant biudžeto deficito raidą vertėtų jų tikėtis vidutiniu laikotarpiu.
BVP prognozė dėl euro narystės nesikeičia, nes euro narystė nuo 2015 m. pradžios jau yra įskaičiuota į 2014-2016 m. Lietuvos BVP augimo prognozes. Lietuvos ketinimą nuo 2015 m. nacionaline valiuta turėti eurą reikia vertinti kaip ženklų teigimą postūmį Lietuvos ir Baltijos šalių investicinei aplinkai, potencialą užsienio prekybos partnerių, investuotojų pasitikėjimo augimui bei tarptautinių reitingų agentūrų suteikiamų reitingų augimo perspektyvą, kas reikš ilgainiui žemesnius valstybės skolinimosi kaštus ir valstybės skolos kainos mažėjimą.
