Pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą jis sakė, kad nors ,,Swedbank“ mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nemano, jog Rusijos ekonomikos stangacija yra pagrindinis Lietuvos įmonių iššūkis. Šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto iki 3,3 ir 4,0 proc.
Grynasis eksportas, N. Mačiulio teigimu, turės neigiamos įtakos ekonomikos augimui, bet užsienio prekybos deficitas nebus labai didelis. Pasak jo, Lietuvos ekonomikos augimą iš dalies gali stabdyti naftos perdirbimo ir trąšų gamintojų sektoriaus problemos ir jų negebėjimas konkuruoti su kitais gamintojais pasaulinėse rinkose.
Kitų Baltijos valstybių ekonomikos augimo prognozės sumažintos labiau: Estijos ekonomikos augimas šiemet nesieks 2 proc., Latvijos bus apie 3 proc.
„Nepaisant to, Baltijos valstybės išlieka sparčiausiai augančios ES. Visose trijose valstybėse augimo tempą padeda išlaikyti vidaus paklausa ir besitęsiantis vidaus vartojimo augimas, mažėjantis nedarbas, didėjantis darbo užmokestis, nedidelė infliacija. Reali perkamoji galia visose trijose Baltijos valstybėse didėja gana sparčiai“, – sakė N. Mačiulis. Pasak jo, prognozuojama, kad kurį laiką sparčiau negu darbo našumas Estijoje augęs darbo užmokestis šios šalies rinkoje didelių problemų nesukels, o darbo užmokesčio augimas spartesnis bus Latvijoje ir Lietuvoje.
Lietuvoje, priešingai negu Latvijoje ir Estijoje, pernai gana sparčiai augo investicijos. Šiemet šis procesas gali sulėtėti, tačiau vis tiek investicijos augs apie 7 proc. ir tai turės teigiamos įtakos ekonomikai, prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai. Jie skaičiuoja, kad nedarbo lygio mažėjimas gali sulėtėti, tačiau tai labiau siejama ne su Ukrainos krize ir tikėtina stagnacija Rusijos rinkoje bei mažėjančiu eksportu į šios šalies rinką, o su struktūrinio nedarbo problema ir bedarbių kompetencijos stygiumi.
„Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje šiemet prognozuojamas panašus kaip pernai – apie 5 proc., o 2015 metais gali siekti 6 proc. Realaus darbo užmokesčio augimas šiemet dar didesnis negu pernai, nes infliacijos prognozė yra sumažinta nuo 1,5 proc. Iki 0,8 proc.“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, įmonės šiuo metu nejaučia didelio nerimo dėl ateities ir ieško naujų darbuotojų, tačiau problema – didelė dalis, beveik pusė registruotų bedarbių neturi jokio profesinio pasirengimo ir yra sunkiai integruojami į darbo rinką, todėl dalis laisvų darbo vietų taip ir lieka neužimtos. Todėl nedarbo mažėjimas tęsis, bet bus daug lėtesnis negu buvo 2013 metais“, – prognozuoja N. Mačiulis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas teigė, kad, nepaisant viešojoje erdvėje tvyrančio nerimo dėl galimo Rusijos poveikio Lietuvai ir fizinio mūsų šalies saugumo, gyventojų lūkesčiai nė viename sektoriuje neblogėja.
„Vartotojų pasitikėjimo rodiklis išliko panašaus lygio, koks buvo pastarąjį pusmetį, o statybos, pramonės, paslaugų sektorių pasitikėjimo rodikliai padidėjo“, – sako N. Mačiulis.
Jis teigė nepastebintis tendencijos, kad gyventojai atidėtų savo planus ar ilgalaikius pirkinius. „Aktyvumas būsto rinkoje esą rodo, kad kol kas gyventojai nepakeitė savo požiūrio į ilgalaikius pirkinius, nebijo prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų“, – teigė N. Mačiulis.
Jis prognozavo, kad vidutinė metinė infliacija šių metų pabaigoje sieks 0,8 proc., kai Europos Komisija ir Europos centrinis bankas vertins Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą, infliaciją bus gerokai žemesnė negu reikalauja Mastrichto kriterijai ir sieks apie 0,6–07 proc. Kitus kriterijus Lietuva taip pat tenkina, pristatydamas Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalgą sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
