įmonės

Pramonės rinka atsigauna, paslaugų - atvirkščiai Vienas veiksnių, nulemiančių verslo sėkmę – jo pelningumas. Užklupus krizei itin reikšmingas tampa ir kitas dalykas – įmonės „imunitetas“ ekonominiams sunkumams. Vis dažniau pasigirstant kalboms apie didėjančias įmonių skolas ir padažnėjusius bankrotus, verslo rizikingumas tampa pagrindiniu svertu nustatant įmonių atsparumą krizei. Įprasta manyti, kad didelėms įmonėms sunkmetį išgyventi lengviau nei mažesnėms, tačiau tai ne visada tiesa.

Praėjusiais metais daugiau kaip pusantro tūkstančio tonų Panevėžio miesto ir rajono gyventojų išrūšiuotų antrinių žaliavų ne atgulė sąvartyne, bet iškeliavo į perdirbimo įmones ir bus panaudotos antrąkart. Miesto Savivaldybei siūloma įgyvendinti bandomąjį pakuočių atliekų tvarkymo projektą. Vakar jį aptarė Tarybos kolegija, o galutinį žodį tars visa Taryba.

Prasidėjus krizei, nemažai įmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Negalėdamos sumokėti skolų, jos bankrutuoja. Tačiau kartais tam galima užkirsti kelią, laiku gavus patarimų. O ir pats bankrotas gali būti ne toks skausmingas, jeigu viskas daroma tinkamai. Apie bankrotus kalbamės su UAB „Bankroto lyderiai“ direktoriumi Mariumi Petrusevičiumi. – Kokia žodžio bankrotas kilmė ir esmė? – Žodis bankrotas (it.

Susisiekimo ministras dėl žodžių, kad valstybiniame sektoriuje už 5 tūkst. litų gali dirbti arba bepročiai, arba vagys, turėjo aiškintis ir Seime. Ministras Eligijus Masiulis sako, jog šia skambia fraze tik norėjęs atkreipti dėmesį į problemą, tačiau buvęs klaidingai interpretuotas. „Vartodamas šią skambią frazę, norėjau atkreipti dėmesį į problemą.

Spalio mėnesį įregistruotų įmonių turto areštų skaičius buvo 6 proc. mažesnis nei rugsėjį ir siekė 1 099 atvejus. Palyginus su aktyviausiu turto areštų augimo laikotarpiu, t.y. 2009 m. kovu, šių metų spalį turto areštų buvo įregistruota net tris kartus mažiau. Sparčiausiai jų skaičius mažėjo transporto ir prekybos sektoriuose – teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.

Piktybiškai vilkinamos bankrotų procedūros, didelis teismų užimtumas, negriežta įmonių vadovų atsakomybė už netinkamai vykdytą įmonių veiklą – tokias sunkmečiu suvešėjusias bankroto procedūrų piktžoles periodiškai skelbiamoje apžvalgoje pateikia ekspertas Darius Puidokas. Daugiausiai bankrutavo prekybos ir statybos įmonės „Tyrimai rodo, kad dažniausia verslo subjektų nemokumo priežastimis tampa klaidingas rinkos vertinimas arba netinkamas verslo administravimas“, – sako D. Puidokas.

Apie planus Kaune pastatyti termofikacinę elektrinę paskelbusi suomių įmonė „Fortum Heat Lietuva“ derasi su Laisvosios ekonominės zonos valdytojais. Palankiai miesto vadovų vertinamus projektus siekianti įgyvendinti „Fortum“ ketina savo bazę įkurdinti Kauno LEZ teritorijoje. Tam reikės du „tipinius“ ekonominės zonos sklypus sujungti į vieną.

Rusijos valdžios atstovai pranešė apie didžiausią privatizaciją šalyje nuo 1990 metų. Skaičiuojama, kad gali atnešti 145 mlrd. pelno, informuoja BBC. Rusijos vicepremjeras Igoris Šuvalovas pranešė, kad visiškai arba iš dalies bus privatizuojama 900 įmonių. Tarp jų – naftos gigantas „Rosneft“, „Rusijos geležinkeliai“, „Aeroflot“. Anot I. Šuvalovo, 2012–2015 m. gali būti parduota 15 proc. naftos kompanijos „Rosneft“ akcijų, 25 proc. „Rusijos geležinkelių“ akcijų.

Verslininkai gali pretenduoti į nuo 30 iki 175 tūkst. litų paramą. VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" kviečia Lietuvos verslininkus sudaryti ne mažiau kaip 5 eksportuojančių įmonių grupę ir nuo šiandien pateikti paraiškas dalyvavimui parodose, misijose, konferencijose ar seminaruose. „Taip galėsime pagelbėti plačiam įmonių ratui, kad jos galėtų išvykti į renginius užsienyje.

Premjero Andriaus Kubiliaus užmojis kitąmet iš valstybės turto išspausti 500 mln. litų subliūško. Ketvirtadienį patvirtintuose planuose iš valstybės įmonių numatoma surinkti tik 33,6 mln. litų dividendų, rašo „Lietuvos rytas“. Kitąmet dividendų bus gauta netgi mažiau nei šiemet, kai į valstybės kišenę įkrito 62,5 mln. litų. Ūkio ministerijos skaičiavimu, valstybės įmonės vertos 18 mlrd. litų. Daugiausia dividendų šįmet sumokėjo „Klaipėdos nafta“ ir Lietuvos elektrinė.

Scenarijus labai paprastas – įmonė X, padirbusi kurį laiką palieka nemažai kitų įmonių „ant ledo“ – gavusi išankstinį užmokestį, paslaptingai pradingsta. Krizei įsibėgėjus, nemažai  verslininkų pasmerkė savo verslą žlugti ir ėmėsi kitos veiklos. Nerimą kelia tai, kad kai kurie transporto įmonių atstovai ne tik atveda savo įmones prie bankroto, palieka nesugražintas skolas, bet vėliau tie patys žmonės steigia naujas įmones ir sėkmingai pradeda jose dirbti ar vadovauti.

„Linux Foundation“ vakar atskleidė puikius ir daug „Linux“ platformai ateityje žadančius tyrimo duomenis. Ataskaitoje figūruoja 1900 įmonių apklausų duomenys, kurie rodo, jog per ateinančius penkerius metus „Linux“ populiarumas verslo sektoriuje žymiai išaugs. Apklausus 1900 bendrovių paaiškėjo, jog 76 proc. iš jų kitais metais planuoja naujų „Linux“ serverių plėtrą, tuo tarpu tik 41 proc. tvirtino, kad jie savo serverių tinklą plės su „Windows“ operacine sistema.

Visos jaunos įmonės, gyvuojančiuos nuo vienerių iki penkerių metų, kviečiamos diegti inovacijas versle ir tokiu būdu išgyventi krizės sąlygomis.  Šį projektą įgyvendins Šiaurės miestelio inovacijų parkas (ŠMTP) kartu su Lietuvos Inovacijų centru (LIC) bei Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacija. Įmonės, norinčios dalyvauti projekte, turi registruotis interneto svetainėje www.versloturnyras.lt ir pasirinkti jiems tinkamą laiką nemokamoms konsultacijoms.

Tyrimas atskleidžia: Baltijos šalių įmonių produktyvumas – labai panašaus lygio. Vis dėlto iš beveik 30-ies sričių, lietuviškos įmonės pirmauja 11-oje. Specialistai pabrėžia: su mažiau darbuotojų norint padaryti daugiau, reikia ne išnaudoti žmones, o mokėti taikliai nukreipti jų sugebėjimus. Kolektyvo našumas įmonėms visada svarbu. Tačiau itin aktualus jis, prognozuojama, bus kelerius ateinančius metus, kol galutinai neatsigaus ekonomika. Beveik 1,5 tūkst.

Pirmą kartą išrinktos produktyviausios bendrovės Baltijos šalyse. Tarptautinė tyrimų bendrovė ,,Profiles International“ skelbia, kad pagal bendrą produktyviausių įmonių skaičių Lietuva ir Latvija turi po 11 sričių lyderių, Estijoje veikia 7 savo srityse produktyviausiomis pripažintos bendrovės.

„Hay Group“ atliktas Europos aukščiausio lygio  vadovų atlyginimų tyrimas rodo, kad šiais metais didėjo aukščiausio lygio vadovų atlyginimų kintami priedai. Tyrimo duomenimis, didžiausiųjų įmonių aukščiausio lygio vadovų bazinio atlyginimo pokytis visoje Europoje buvo 1,2 proc. mažesnis už infliaciją. Belgijoje, Rusijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje atlyginimai vadovams augo labiau nei infliacija.

Rugsėjo mėnesį įregistruotų turto areštų skaičius vis dar išliko mažiausias per paskutinius dvejus metus. Šių metų paskutinių devynių mėnesių duomenys rodo, kad  turto areštų vidurkis nukrito iki 1.375 atvejų – dvigubai mažiau nei 2009 metų atitinkamu laikotarpiu (tuomet turto areštų vidurkis siekė 2.562 atvejus). Sparčiausiai įregistruojamų turto areštų sumažėjo pramonės ir transporto sektoriuose – teigia  kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įsta...

Turto už 17 mlrd. litų valdančių ir vos 30 mln. litų dividendų per metus Lietuvai uždirbančių valstybės įmonių (VĮ) ir bendrovių vadovai tikriausiai greitai džiaugsis išaugusiais atlyginimais. Tiesa, pateiktame projekte numatyta algas didinti ne visoms VĮ, o tik strategiškai svarbioms.

Kreditų biuro „Creditinfo" duomenimis, per gegužės mėnesį įmonių pradelsti įsiskolinimai išaugo daugiau nei 145 mln. litų ir siekė 3,9 mlrd. litų. Pastarąjį mėnesį įmonių skolos didėjo lėčiau nei balandį, kuomet pradelstų įsiskolinimų augimas sudarė 156 mln. litų. Per gegužę verslo padengti įsiskolinimai viršijo 104 mln. litų.

Vienas po kito keičiami likusių neprivatizuotų strateginių šalies įmonių vadovai. Pokyčių reikia dėl to, kad direktoriai nesugeba dirbti, ar dėl to, kad ten sukasi milžiniški pinigai ir yra dar ką vertingo privatizuoti? Ar šiaip, kad dar nesėdi saviškiai? Trys mohikanai Pirmasis šių metų kovo viduryje atsistatydinimo pareiškimą ant susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio stalo padėjo 9 metus Lietuvos automobilių kelių direkcijai vadovavęs Virgaudas Puodžiukas.

Šiaulių miesto savivaldybė ir visos jai priklausančios biudžetinės įstaigos skolingos įvairioms įmonėms krūvą pinigų. Priverstinai kreditoriais tapusios įmonės pačios ima paskolas ir geranoriškai gelbėja skolose skęstančią savivaldybę. Tenka imti paskolas AB "Šiaulių energija" direktorius Česlovas Kasputis teigia, jog savivaldybė ir biudžetinės įstaigos skolingos įmonei septynis milijonus litų už suteiktas šildymo paslaugas.

Žurnalas „Naujoji komunikacija“ jau kuris laikas rengia lietuviško interneto „teismus“. Šį kartą teisėjai Vladimiras Lekečinskas, DIP projektų vadovas, Mykolas Stravinskas, projekto „Nepgroup.lt“ vadovas ir Darius Bagdžiūnas, interneto sprendimų kompanijos „Gaumina“ direktorius savo skvarbiais žvilgsniais vertins darbo paieškos portalus: „Cvmarket.lt“, „Cv.lt“ ir „Cvonline.lt“. www.cvmarket.