įmonės

Radijo stotis M-1, skelbianti, kad bankrutuoja vienos didžiausių Lietuvoje paukštininkystės įmonių „Vievio paukštynas“, sako, kad įmonės bankrotas apgaubtas paslaptimi. Iki šiol skelbta tik apie planuojamą įmonės restruktūrizaciją. Informacijos apie iškeltą bankroto bylą nėra ir Vilniaus apygardos teismo internetiniame puslapyje, kurio informacija remiasi ir įmonių kreditoriai bei klientai.

Per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos įmonės pasipildė 43,762 darbuotojais (+3,6 proc.). Dirbančiųjų nepadaugėjo tik elektros, dujų bei garo tiekimo (-340) ir viešojo sektoriaus, švietimo bei socialinės veiklos (-235) įmonėse. Daugiausiai darbuotojų priėmė statybos (+11.762), prekybos (+7127), pramonės (+5123) įmonės, taip pat viešbučiai ir restoranai (+4 389). Naujus darbuotojus priėmė 21 tūkst. įmonių, bet 13,3 tūkst. įmonių – personalą mažino.

Baltarusijoje prezidento Aleksandro Lukašenkos įsaku išplėstas įmonių, privalančių parduoti valiutą valstybei, sąrašas. Pagal pirmadienį pasirašytą dokumentą, panaikintos kai kurios iki šiol taikytos privalomo užsienio valiutos pardavimo lengvatos. Baltarusijoje eksportuotojai privalo parduoti valstybei 30 procentų valiutos įplaukų. Pasak ekspertų, šis valdžios sprendimas yra papildomas mechanizmas valiutai iš įmonių „išsiurbti“ krizės sąlygomis.

Antrojo ketvirčio „Apple“ pelnas buvo didesnis nei prognozuota, nes „iPhone“ ir „iPad“ pardavimai išaugo daugiau nei dvigubai, informuoja BBC. Antrojo ketvirčio „Apple“ grynasis pelnas buvo rekordinis - siekė 7,31 mlrd. JAV dolerių ir buvo 125 proc. didesnis nei to paties laikotarpio prieš metus. Įplaukos siekė 28,6 mlrd. JAV dolerių ir taip pat buvo rekordinės. Per antrąjį metų ketvirtį „Apple“ pardavė daugiau nei 20 mln. „iPhone“ išmaniųjų telefonų ir 9,25 mln.

Birželį, lyginant su gegužės mėnesiu, verslo įsiskolinimų portfelis padidėjo nežymiai ir siekė 4,2 mlrd. litų. Šiuo metu šalyje yra užregistruota daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios turi pradelstų finansinių įsipareigojimų. Per birželį verslas padengė 70 mln. litų skolų arba 20 mln. litų mažiau nei praėjusį mėnesį. „Labiausiai verslo pradelsti įsipareigojimai sumažėjo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų kompanijoms, tačiau jie didėjo bankams, kredito unijoms ir lizingo bendrovėms.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri siūlo įteisinti kvotas moterims įmonių vadovybėje. Rezoliucijoje teigiama, kad jau 2014 metais moterys turėtų sudaryti 30 procentų Europos Sąjungos  bendrovių vadovybėje, o 2020 metais – 40 procentų. Jei savanoriškomis priemonėmis to nepavyks pasiekti, bus priimtas teisės aktas, kuris įpareigos įmones tai daryti.

Vyriausybėje svarstant dilemą, kaip pritraukti į valstybės valdomas įmones talentingus vadovus ir jau esamus paskatinti būti labiau ambicingus, girdimi pasiūlymai mažinti kintamąją dalį ir didinti skaidrumą šioje srityje. Neatmetama, kad, patvirtinus naują tvarką, bus sudarytas potencialas augti kai kurių įmonių vadovų algoms, tačiau jos negalės būti didesnės už vidurkį atlyginimų, kuriuos gauna kiti tos pačios rinkos vadovai.

Varšuvos vertybinių popierių biržos sprendimu nuo liepos 8 d. vienas didžiausių Lietuvos pieno ūkių AB „Agrowill Group“ akcijos įtrauktos į šios biržos prekybos sąrašus. Į prekybos sąrašus įtrauktos 84 820 986 „Agrowill Group“ akcijos, Viešo akcijų siūlymo kaina yra 1,14 Lenkijos zloto, o tai atitinka 1 Lt. Liepos 1 d.„Agrowill Group“ įregistravo naują įstatų redakciją ir padidino įstatinį kapitalą. Juridinių asmenų registre įregistruotas nuo 71 mln. 552 tūkst. 254 iki 84 mln. 820 tūkst.

Europos krepšinio čempionato suvenyrų pardavėjai jau skaičiuoja pirmąjį uždarbį. Bet jie viliasi, kad pirkėjų gretos keliskart pagausės prekybai įsibėgėjus ne tik internete, bet ir realiose parduotuvėse. Leidimą gaminti ir pardavinėti marškinėlius, kepuraites, šalikus, smulkius suvenyrus su oficialiu Europos krepšinio čempionato ženklu įgijo dvi šalies bendrovės – „Ivega“ ir „Unikalu.

AB „Rokiškio sūris“ birželio mėnesio konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 65,261 mln. litų (18,901 mln. EUR), t.y. 22,75 proc. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Praėjusių metų birželio mėnesio konsoliduoti pardavimai sudarė 53,164 mln. litų (15,397 mln. EUR). „Rokiškio sūrio“ grupės sausio-birželio mėnesių preliminarūs konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 316,093 mln. litų (91,547 mln. EUR), t.y. 38,78 proc. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį.

Latvijos verslo informacijos registrą tvarkančios bendrovės „Lursoft“ duomenimis, per pirmus šešis šių metų mėnesius Latvijoje įregistruota 9 tūkst. 495 naujos įmonės ir jų filialų, o tai yra 77,84 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai buvo įregistruota 5 tūkst. 339 naujos įmonės. Daugiausia naujų įmonių buvo įregistruota kovo mėnesį (1 tūkst. 629), o mažiausia - birželį (1 tūkst.

Bendrovė „News Corporation“ pardavė leisgyvį socialinį tinklą „MySpace“ interneto reklamos bendrovei „Specific Media“, praneša BBC. 2005-aisiais „News Corporation“ už „MySpace“ sumokėjo 580 mln. JAV dolerių, tačiau nuo to laiko daug socialinio tinklo vartotojų ir reklamos užsakovų paliko jį ir pasirinko konkurentus „Facebook“ ir „Twitter“. Sandorio sąlygos neatskleidžiamos, tačiau pasirodė pranešimų, kad „MySpace“ parduotas vos už 35 mln. JAV dolerių.

Pernai, palyginti su 2009-aisiais, gaminių pardavimas padidėjo visose pagrindinėse gaminių grupėse, išskyrus trumpalaikio vartojimo prekių grupę. Labiausiai pardavimas (to meto kainomis) padidėjo ilgalaikio vartojimo prekių grupėje (26 proc.). Šioje gaminių grupėje padidėjo medinių miegamųjų baldų (10 proc.), buitinių kombinuotų šaldytuvų šaldiklių (13 proc.), dviračių (12 proc.), vaikų vežimėlių - daugiau nei tris kartus - gamyba.

Šiandien Vyriausybei pristatoma pirmoji ketvirtinė Lietuvos valstybės valdomų įmonių ataskaita. Joje pateikti duomenys apima didžiausių valstybės valdomų įmonių 2011 m. pirmojo ketvirčio rezultatus. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, beveik visų šių įmonių rezultatai yra geresni. Pirmoje ketvirtinėje ataskaitoje aprašyti 57 valstybės valdomų įmonių rezultatai. Šių įmonių apyvarta sudaro daugiau kaip 90 proc. visų valstybės valdomų įmonių apyvartos.

Europos Sąjunga (ES) ketina uždrausti savo teritorijoje trijų kompanijų, priklausančių vienam turtingiausių Baltarusijos piliečiui Vladimirui Peftijevui, veiklą, rašo „EUobserver“. Tikinti žurnalo „Forbes“ versija, 2010 metais V. Peftijevas pagal turimą turtą iškopė į antrąją vietą. Pirmąją užima šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka. Tvirtinama, kad V. Peftijevas yra asmeninis A. Lukašenkos bankininkas. Ketinama uždrausti įmonių „Beltecheksport“, „Sport-pari“ ir „Beltelekom“ veiklą.

Lietuvos statistikos departamento atlikto nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenimis, 2011 metų pirmąjį ketvirtį šalies įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 42,8 mlrd. litų pajamų. Tai 25,9 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį ir 7,6 procento mažiau nei 2010 metų ketvirtąjį ketvirtį. Pirmąjį šių metų ketvirtį įmonės dirbo pelningai. Įmonių pelnas sudarė beveik 2 mlrd. litų.

Iki dviejų tūkstančių litų. Maždaug tiek tektų užsienin sparnų nepakėlusiai kiekvienai šiauliečių šeimai pinigų, kuriuos Šiaulių valdžia palaidojo po žeme Zoknių šabakštynuose. Aštuoniasdešimt milijonų litų ES bei Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų ir niekam nereikalingi tyrai su išdraskytais inžineriniais įrenginiais. Taip realybėje atrodo Pramoninis parkas, apie kurį miesto valdžia vis dar seka „sėkmės“ pasakas.

Baltarusijos vyriausybė rengia naujus sprendimus valiutos deficitui vidaus rinkoje įveikti. Siūlomų naujovių esmė - įdiegti tvarką, kuri leistų paimti valiutą iš įmonių. Eksportuotojai neoficialiuose pokalbiuose apibūdina rengiamus sprendimus kaip mėginimą eksproprijuoti valiutos įplaukas.

Įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, remdamasi Statistikos departamento paskelbtais duomenimis apie transporto, apgyvendinimo ir paslaugų sektorių rodiklius pirmąjį 2011 m. ketvirtį, įvertino šių šakų vystymosi tendencijas ir konstatavo, kad iš sunkmečio duobės aktyviausiai ropščiasi paslaugų sektoriai, orientuoti į eksportą ir dirbantys „verslas – verslui“ rinkose. Po daugiau kaip pusantrų metų kritimo aiškius atsigavimo ženklus pradėjo rodyti reklamos, apsaugos įmonės.

Rinkos tyrimų bendrovė „GfK Retail and Technology Baltic" pranešė Lietuvoje pradėjusi stebėti informacinių technologijų (IT) pardavimus „verslas-verslui" segmente. Kovą atlikto mažmeninės prekybos tyrimo duomenimis, 2011 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, sparčiai augo įmonių nuperkamų kompiuterių monitorių ir spausdintuvų skaičius, o nešiojamųjų kompiuterių ir daugiafunkcių įrenginių buvo perkama mažiau nei pernai.

Aukštaitijos sostinė intensyviai ieško investuotojų – ypač norinčių kurtis pramonės parke. Tačiau tuo pat metu vyksta ir atvirkštinis procesas: ieškodamas, kur geriau, verslas iš Panevėžio keliasi į kitus miestus. Reiškinys, kai vietos verslas keliasi į Vilnių ar kitą didesnį miestą, tikriausiai visada verčia pasvarstyti, kokios priežastys tai lėmė. Tuo labiau kad jau kurį laiką kalbama apie atsigaunantį verslą, gerėjančius ekonominius rodiklius ir drąsesnes investicijas.

Pirmą šių metų ketvirtį inicijuota net penktadaliu mažiau bankrotų nei prieš metus, tačiau bankrotų administratoriams darbo nesumažėjo, nes tik dabar pajudėjo ekonomikos krizės aukų bylos, rašo „Kauno diena". Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį pradėtos 332 bankroto procedūros, net 19,6 proc. mažiau nei tuo pat metu 2010 m., kai buvo pradėta 413 bylų.

Didžiųjų Lietuvos miestų verslo centruose įsikūrusios įmonės nuo šiol galės neribotu greičiu pasiekti duomenų centruose saugomą informaciją. Pirmoji Lietuvoje tokį sprendimą savo klientams pasiūlė UAB „Baltnetos komunikacijos“, teigiama bendrovės pranešime. Bendrovė prognozuoja, kad neribojamas interneto greitis tarp duomenų centro ir galutinio vartotojo paspartins „debesų kompiuterijos“ (angl. cloud computing) paslaugų plėtrą Lietuvoje.

Antrąjį šių metų ketvirtį daugiau kaip 130 įmonių vadovų atsigaunant ekonomikai ne tik priimtų naujų darbuotojų ir ryžtųsi grįžti prie įmonių plėtros planų, tačiau bankai netgi mažina kreditavimą. Lietuvos banko duomenimis, kreditavimo prieinamumas įmonėms ne tik nepagerėjo, bet finansuojamų projektų dar labiau sumažėjo. Kreditavimas mažėja jau 22 mėnesius iš eilės.

Seimas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtoms Konkurencijos įstatymo pataisoms, kuriomis įmonėms už kartelinius susitarimus ir kitus konkurenciją ribojančius veiksmus bus skiriamos didesnės baudos, numatyta asmeninė įmonių vadovų atsakomybė, pailginami sankcijų skyrimo senaties terminai.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, kovo mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai išaugo 40 mln. litų ir siekia 4,1 mlrd. litų. Pastarąjį mėnesį, lyginant su vasariu, įmonių pradelstos skolos padidėjo 1 proc. Kovą verslas padengė 81 mln. litų pradelstų įsiskolinimų arba 1,5 karto daugiau nei vasario mėnesį. Vidutiniškai per pastarąjį pusmetį verslas kiekvieną mėnesį padengdavo po 120 mln. litų skolų.

Per du mėnesius Lietuvos įmonės įdarbino 11 025 naujus darbuotojus, vien  per kovo mėnesį  – 9613.  Darbuotojų skaičius padidėjo visose ūkio šakose, išskyrus viešbučius (-63) ir profesinės veiklos sektorių (-790).  Daugiausiai darbuotojų padaugėjo prekybos (+1338), statybos (+1121), pramonės (+805) įmonėse. Tokius duomenis pateikia įmonių kreditingumą vertinanti UAB Creditreform Lietuva, išanalizavusi Sodros informaciją.

Naujai įsikūrusios kompanijos paprastai būna ambicijų, jaudulio, „PowerPoint“ prezentacijų ir naujokų klaidų mišinys. Niekada nežinai, ar besivystanti kompanija taps nauja milžine, ar patirs nesėkmę. Kartais chaoso metu kompanijos prekės ženklui vis populiarėjant kas nors būna paliktas. Tai gali būti asmuo, padėjęs iškelti kompaniją, sukurti jos prekės ženklą arba yra dalis visame pasaulyje žinomo prekės ženklo. Tačiau jis nesulaukė tų milijonų, kuriuos uždirbo šis prekės ženklas.

Svarstydama, kokias valstybines įmones privatizuoti, Vyriausybė kol kas neparduos savo valdomų žemės ūkio įmonių, tačiau ateityje jos vis tiek neišvengs permainų. Vyriausybė sprendė kelių savo valdomų įmonių likimą. Tarp jų buvo ir kelios pavaldžios Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Ši pateikė daug argumentų, kodėl viską reikėtų palikti kaip buvę. Tačiau ateityje kai kurias įmones gali tekti perduoti žemdirbių savivaldai ar į privačias rankas kaip yra visoje Europos Sąjungoje.

Statistikos departamento atliekamo nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenimis, 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies įmonių1 pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 46,3 mlrd. litų. Tai 21,6 procento daugiau nei praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį ir 8,9 procento daugiau nei trečiąjį 2010 metų ketvirtį. 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį įmonės dirbo nuostolingai, o 2010 m. ketvirtasis ketvirtis buvo pelningas.

Lietuvos įmonės aktyviai naudojasi fakso aparatais ir tik vienai kitai prireikia „Skype“ ar „Facebook“, kai kurios įmonės turi sąskaitas nebeegzistuojančiuose bankuose, naudojasi nebeegzistuojančiais pašto kodais, pateikia klientams netikslius telefonų numerius ar el. pašto adresus.

Statistikos departamentas paskelbė duomenis apie transporto ir paslaugų sektoriaus rodiklius paskutinį 2010 metų ketvirtį. Kelių transporto ir logistikos įmonės toliau tęsė augimą - jų pardavimai per metus išaugo atitinkamai 24 proc. ir 49 proc.. Informacinių paslaugų sektoriaus vis užtikrinčiau didino pardavimus. Toliau mažėjo telelekomunikacijų ir leidybos įmonių pardavimai.

Seimo nario Laimonto Diniaus šeimos narių valdoma bendrovė netrukus už skolas bus kraustoma iš Šiaulių kultūros centro patalpų. Kitai bendrovei „Modus operandi“, kuriai L. Dinius vadovavo iki tapdamas Seimo nariu, ieškinį pareiškė autorių teises ginanti organizacija LATGA-A. Kraustys iš patalpų? Kažkada Šiauliuose garsus buvęs „MAX'o“ klubas dabar garsėja skolomis, o klubą valdanti bendrovė netrukus turės būti iškraustyta iš patalpų.

Vasario pradžioje spaudoje buvo viešai paskelbtas sąrašas įmonių, kurios Sodrai skolingos 433 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių. Kaip rodo „Creditreform Lietuva“, vertinančios įmonių mokumą, atlikta analizė, per dvi savaites  iš Sodros skolininkų sąrašo pasitraukė ketvirtadalis įmonių (8 857 įmonės iš  35 817). Padengta 9,83 mln. Lt skolų, t.y. beveik po 5 mln. Lt kas savaitę. Skolas Sodrai dengė 10 527 įmonės, iš jų 8 857 įmonės skolas padengė visiškai.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, sausį verslo pradelstų skolų augimas buvo vienas mažiausių per paskutinius 6 mėnesius. Sausį įmonių pradelsti įsiskolinimai, lyginant su gruodžiu, išaugo beveik 25 mln. litų, ir siekia daugiau nei 4 mlrd. litų. Per pastarąjį pusmetį verslo skolų portfelis laviravo ties 4 mlrd. litų ir išliko pakankamai stabilus. Sausį įmonės padengė 170 mln. litų pradelstų įsiskolinimų arba tiek pat, kiek vidutiniškai padengdavo kiekvieną praėjusių metų mėnesį.

Europoje plinta reikalavimas į aukščiausių kompanijų vadovų postus priimti moteris. Kvota – 40 procentų. Prancūzų kompanijos skubiai ieško moterų. Karjeros galimybė – vieta direktorių taryboje. Artimiausiais metais kompanijoms vadovaujančiuose postuose teks įdarbinti apie 1 350 moterų. „Galvų medžiotojų“ vertinimu, būtent toks skaičius leis įgyvendinti sausio 13 dieną Prancūzijos parlamento priimta įstatymą. Juo remiantis, 2017 metais 40 proc.

Ekspertų skaičiavimu, Dainius Kreivys, parduodamas UAB „Stamija“, valdančios bendrovę „Makveža“, akcijas motinai Florantinai Kreivienei galėjo nuo valstybės nusukti mažiausiai 620 tūkst. litų. Praėjusią savaitę „ Ekonomika.lt“ braižė schemą, kurioje buvo įvardytos ministro D. Kreivio valdytos, vėliau motinos F. Kreivienės perimtos įmonės. Pasikeitus akcininkams, dabartiniai bendrovių akcininkai nesilaiko valstybės įstatymų ir valstybės institucijoms neteikia privalomos informacijos.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, iš per praėjusius metus Lietuvoje įregistruotų 7078 naujų įmonių (UAB ir IĮ) vadovų 4,3 proc. yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais įmonėse, kurios turi nepadengtų pradelstų įsiskolinimų, turto areštų, yra likviduojamos ar bankrutavusios. Pernai, palyginti su 2009 metais, užfiksuota 115 įmonių daugiau su tokiomis neigiamomis verslo sąsajomis.

Vienos didžiausių įmonių UAB „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis (48 metai) galėtų būti pavyzdžiu kiekvienam – jo laukia ir klausosi aukščiausiose valstybės institucijose, jis nuolat dalyvauja svarbioje visuomeninėje veikloje. Vis dėlto verslininkas sako, kad sėkmė savaime neateina, nes ji – ilgo ir kruopščiai suplanuoto darbo vaisius. Daugelį kartų geriausia darbdave tituluotos įmonės vadovas kalba apie du svarbiausius, įmonei keliamus tikslus.

Berlyne 76-ąjį kartą vykstančioje „Žalioji savaitėje“ savo produkciją šiemet pristato ir šešios Lietuvos įmonės. Iš viso šioje didžiausioje pasaulyje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje galima susipažinti su 57 pasaulio valstybių kulinariniu paveldu, žemės ūkio, miškininkystės ir kraštovaizdžio eksponatais. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, Berlyno vizitine kortele tapusi paroda vis labiau populiarėja.

Vis daugiau latvių, išvykusių į Didžiąją Britaniją užsidirbti, kuria ten savo kompanijas, o ateityje šios tendencijos tik augs, interviu informaciniam portalui „Baltic Business Service“ sako Latvijos investicijų ir plėtros agentūros (LIAA) atstovas Junginėje Karalystėje Guntis Rubinas. „Tie, kurie dirba Didžiojoje Britanijoje, ieško naujų galimybių. Yra aktyvių žmonių, jie važiuoja ne tik užsidirbti ir išspręsti savo problemų, bet ir mėgina sukurti naują verslą“, – sako G. Rubinas.

Neseniai Pasaulio banko paskelbtoje ataskaitoje „Investing Across Borders“ teigiama, kad palankiausios sąlygos pradėti verslą užsienio valstybėje yra sudarytos Gruzijoje bei Ruandoje. Tyrimo metu buvo išnagrinėtos 87 valstybės ir buvo nustatyta, kad daugelyje šalių įkurti užsienio kompaniją užtrunka kur kas ilgiau ir reikalauja atlikti daugiau įvairiausių procedūrų nei kuriant vietinę įmonę. Pagrindinė procedūra daugelyje šalių yra užsienio investicijų patvirtinimas arba deklaracija.

Statistikos departamento atliekamo nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenimis, 2010 metų trečiąjį ketvirtį šalies įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 42,5 mlrd. litų. Tai 12,2 proc. daugiau nei praėjusių metų trečiąjį ketvirtį ir 8,7 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį. Trečiąjį šių metų ketvirtį įmonių pelnas sudarė beveik 1,9 mlrd. litų.

Šalyje svarbiausiu verslo bendruomenės įvertinimu įmonėms laikomo konkurso „Lietuvos metų gaminys 2010" apdovanojimams nominuotos 76 įmonės iš 15-os šalies ūkio šakų. Dviejų lygių ekspertų ir įvairias pramonės ir verslo šakas atstovaujanti komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, nusprendė skirti 81 aukso ir 16 sidabro medalių apdovanojimus atrinktai įmonių produkcijai ir paslaugoms. Gruodžio 17 d. 10 val.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, lapkritį įmonių uždelstų įsiskolinimų portfelis, lyginant su spaliu, išaugo 35 mln. litų ir siekė 4,13 mlrd. litų. Palyginimui, tai sudaro trečdalį viso per dešimt šių metų mėnesių valstybės surinkto biudžeto. Lapkritį įmonės padengė 107 mln. litų uždelstų skolų, arba 11 proc. mažiau nei spalį. Pastarąjį pusmetį verslo uždelstų įsiskolinimų augimas išlieka vienu lėčiausių, lyginant su kitais šių metų mėnesiais.

Įmonių, kurių banko sąskaitos areštuotos, darbuotojai randa būdų, kaip išvengti mokesčių. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) darbuotojai nustatė, kad skolininkai su prekių ir paslaugų teikėjais atsiskaito grynaisiais. Tai esąs būdas bėgti nuo mokesčių prievolės valstybei Nepaisė teismo sprendimo? Anot mokesčių inspektorių, pastebėta, kad valstybei skolų turinčių bendrovių mokesčių deklaracijos parodė, jog įmonės aktyviai vykdo komercinę veiklą, bet mokesčių nemoka.

SEB bankas nuo gruodžio 3 dienos platina dar vieną su akcijomis susietųobligacijų emisiją, kurios pelningumas priklausys nuo Rusijos įmonių akcijų krepšelio vertės pokyčio. Naujos trejų metų trukmės obligacijos bus platinamos litais iki gruodžio 21 dienos imtinai. „2009 metais Rusijos ekonomika smuko, tačiau šiemet SEB banko analitikai prognozuoja atsigavimą, o artimiausiais metais – Rusijos bendrojo vidaus produkto augimą beveik po 5 proc. kasmet.

Panevėžio verslininkai, nors ir sunkiai, atveria pinigines kalėdiniams įmonių vakarėliams. Tokio darbdavių dosnumo rinkodaros ekspertai girti neskuba ir abejoja, ar linksmybės sužadins pavaldinių norą dirbti. Renginių organizatoriai atsigauna Sunkmečiu įmones apleidusi Kalėdų dvasia sugrįžta. Pernai šventinį laikotarpį užsakymų nesulaukę renginių organizatoriai šįmet trina rankas: nors ir sunkiai, bet Panevėžio verslininkai pamažu atveria pinigines pramogoms.

Pasirodo, pas mus padėtis ne tokia jau beviltiška. „Respublika“, padedant Lietuvos ambasadoms Europos Sąjungos šalyse, atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad mūsų šalyje veikiančiuose bankuose paskolos verslui yra vienos pigiausių. Tiktai važiuok iš kokios Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos ir griebk kreditus saujomis, rieškučiomis. Bet niekas nevažiuoja ir neima.