Spalio mėnesį įregistruotų įmonių turto areštų skaičius buvo 6 proc. mažesnis nei rugsėjį ir siekė 1 099 atvejus. Palyginus su aktyviausiu turto areštų augimo laikotarpiu, t.y. 2009 m. kovu, šių metų spalį turto areštų buvo įregistruota net tris kartus mažiau.
Sparčiausiai jų skaičius mažėjo transporto ir prekybos sektoriuose – teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.
„Ir toliau neigiamos turto areštų tendencijos fiksuojamos paslaugų, viešbučių ir restoranų veiklos sferose. Tačiau pastebima nauja neigiama tendencija – įregistruojamų turto areštų daugėja žemės ūkio bendrovėse. Tiesa, šių metų antrojo pusmečio finansiniai duomenys dar nerodo sektoriaus susilpnėjusio finansinio pajėgumo, tačiau kreditoriai pastebi susidūrę su didėjančiu nemokių šios srities įmonių skaičiumi“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Pasak A. Buemann, žemės ūkio sektoriui, kuris atsilaikė prieš ekonominę krizę ir nestokoja Europos Sąjungos bei valstybinės paramos, veiklos prognozės ilgalaikėje perspektyvoje yra optimistinės, ypač kylant maisto produktų kainoms. Tačiau, vertinant iš trumpalaikės perspektyvos, kuomet vidinė paklausa išlieka silpna bei gamtos sąlygos nėra palankios, šio sektoriaus įmonių veiklos sąlygos yra ribotos.
Įmonių turto areštų pasiskirstymas pagal apskritis išlieka nepakitęs. Pagal santykinį įmonių su įregistruotais turto areštais skaičių paskutinėse vietose yra Tauragės, Utenos ir Marijampolės apskritys. Atitinkamai lyderiais šioje srityje išlieka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys, kuriose buvo įregistruota 73 proc. visų turto areštų.
Sektoriai, kuriuose įregistruojama daugiausiai turto areštų – tai viešbučių ir restoranų, poilsio ir renginių organizavimo, statybos bei nekilnojamo turto sferose veikiančios įmonės. Beveik trečdalis šiuose sektoriuose veikiančių įmonių jau šiuo metu yra nepajėgios vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, o kitam trečdaliui įmonių per ateinančius 12 mėnesių prognozuojama aukšta vėlavimo atsiskaityti rizika. Bendrame verslo skolų portfelyje minėtų aukštos rizikos įmonių skolos sudaro 60 proc. arba 2,4 mlrd. litų. Daugiausiai minėtieji verslo sektoriai yra skolingi bankams ir kredito unijoms.
„Creditinfo“ atlikta sektorių ekonometrinė analizė rodo, kad Lietuvos įmonių situacija vis dar išlieka sudėtinga. Beveik 50 proc. įmonių pagal vėlavimo atsiskaityti riziką patenka į aukštos ir aukščiausios rizikos segmentus ir beveik pusė iš jų turi nepadengtų pradelstų įsiskolinimų, kurie viršija 4 mlrd. litų.
