hezbollah

Daugelis žvalgybos agentūrų visame pasaulyje yra įtariamos žmogžudystėmis, tačiau vos kelios yra išgarsėjusios taip kaip Izraelio „Mossad“. Nors ši agentūra dėl savo milžiniškos sėkmės tapo tikra legenda, tačiau jos istorijoje netrūksta ir nesėkmių.

Bent vienas žmogus žuvo pietinėje Libano sostinės Beiruto dalyje nugriaudėjus mašinos sprogimui, kuriuo buvo siekta pasikėsinti į teroristinės grupuotės „Hamas“ atstovą. Pranešama, kad sprogmuo buvo pakištas po Libano teroristinei grupuotei „Hezbollah“ priklausančiu automobiliu. Anot vietos pareigūnų, trys bombos buvo pritvirtintos viena prie kitos. Sprogimas įvyko šalia namo, kuriame yra „Hamas“ būstinė.

Po to, kai trečiadienį Izraelio teisėsauga sulaikė laivą, kuris, kaip įtariama gabeno Irano ginklus Libane veikiančiai „Hezbollah“ grupuotei, Izraelis ragina visus šalyje reziduojančius užsienio diplomatus atvykti susipažinti su įrodymais, kad Iranas remia teroristines grupuotes. Laive buvo rasta 300 tonų ginklų – raketų, rankinių granatų, minosvaidžių, šovnių ir t.t. Šių ginklų,  ekspertų teigimu, užtektų, kad „Hezbollah“ savaitę rengtų siauro masto karą su Izraeliu.

Izraelio kariuomenė antradienį surengė pratybas, per kurias buvo imituojamas prieš šalį surengtas milžiniškas teroristinis išpuolis. Pagal scenarijų buvo numatoma, kad susprogdinamas Haifos mieste esantis prekybos centras, o aukų skaičius siekia 600. Kariuomenė pratybas vykdė kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, policija, miesto savivaldybe. Buvo tikrinama, kaip skirtingos institucijos geba bendradarbiauti tarpusavyje ypatingų situacijų metu.

Irano valstybės pirmtakės Persijos susikūrimas datuojamas II tūkstantmečiu prieš mūsų erą, Iranu valstybė oficialiai pasivadino 1935 m., o dabartinį Irano Islamo Respublikos pavadinimą pasirinko po 1979 m. revoliucijos. Iranas yra islamiška valstybė, jos prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas nuolat pasisako prieš žydų valstybę Izraelį.

Sirija perdavė Libane veikiančiai grupuotei „Hezbollah“ apie ketvirtadalį savo turėtų vidutinio ir ilgojo nuotolio raketų, šaltinio Izraelio saugumo struktūrose žodžius skelbia Kuveito laikraštis „Al Jarida“. Šaltinis teigia, kad Sirija nenori stoti į atvirą konfliktą su Izraeliu, todėl ši šalis naudojasi „Hezbollah“ ir Gazos ruožą valdančiu „Hamas“ kaip įrankiais Izraeliui grasinti.

Izraelis turi pakankamai išteklių pulti Irano branduolinius objektus, tačiau tokia operacija būtų labai kompleksiška ir politiškai rizikinga, rašo „Christian Science Monitor“. Ar gali Izraelis atakuoti Iraną? Trumpas atsakymas būtų taip, tačiau veikiausiai Izraeliui nepavyktų sunaikinti visų Irano branduolinių objektų, o tai sukeltų riziką, kad Izraelio užnugaryje lieka dar aršesnis ir dar labiau jo nekenčiantis priešas. Iranas teigia, kad jo branduolinė programa yra taiki.

Pasaulinis teroristinis tinklas Al-Qaeda šiuo metu yra itin sunkioje finansinėje padėtyje, o tuo tarpu Afganistane ir dalyje Pakistano veikiantis Talibano judėjimas pinigų stygiumi nesiskundžia, skelbia JAV Iždo departamentas. Teroristinių grupių finansavimą analizuojantis pareigūnas Davidas Cohenas teigia, kad Al-Qaeda šiemet jau kelis kartus viešai skelbė prašymus suteikti finansinę paramą.

Terorizmas, pasaulinė finansų krizė, pandemija, kas dar? Šių metų gegužės 31-ąją naujienų agentūros pranešė, kad Izraelis pradėjo kasmetines pratybas „Posūkio taškas-3" (Turning Point 3), kurių metu išbandė gelbėjimo tarnybų pasirengimą „pasaulio pabaigos“ – raketinių atakų, mirtininkų išpuolių ir stichinių nelaimių – deriniui.

Aukšto rango Izraelio pareigūnas laikraščiui „Haaretz“ patvirtino, kad premjeras Benjaminas Netanyahu pirmadienį slapta lankėsi Maskvoje, kur kalbėjo apie rusiškų ginklų pardavimą Iranui ir Sirijai bei karinės technikos perdavimą Libane veikiančiai teroristinei „Hezbollah“ grupuotei. Apie B. Netanyahu kelionę į Rusiją nežinojo net jo kabineto nariai išskyrus karinių reikalų sekretorių generolą Meirą Kalifį ir patarėją nacionalinio saugumo klausimais Uzį Aradą.

Prieš daugiau nei mėnesį sprogusiame ginklų sandėlyje, Libano teroristinė grupuotė „Hezbollah“ laikė cheminį ginklą, skelbia Kuveito laikraštis „Al-Siyasa“. Šaltiniai Europoje taip pat teigia, kad 3 iš 8 per sprogimą žuvusių asmenų mirė nuo kontakto su chemikalais. Laikraštis skelbia, kad „Hezbollah“ nenorėjo artyn sprogimo vietos prileisti Libano armijos ir Jungtinių Tautų karių, nes mėgino nuslėpti cheminio ginklo pėdsakus.

Izraelio arabas, kuris, kaip manoma, dirbo Libane veikiančiai teroristų grupuotei „Hezbollah“, apkaltintas sąmokslu nužudyti Izraelio gynybos pajėgų štabo viršininką Gabį Ashknazį, skelbia „Haaretz“. 23 metų Tiros gyventojas Rawis Fuadas Sultanis buvo sulaikytas dar šio mėnesio pradžioje, o Haifos teismas jam pateikė kaltinimus nužudymo planavimu. Pranešama, kad pirmus kontaktus su „Hezbollah“ vyras užmezgė dalyvaudamas Izraelio arabų judėjimo „Balad“ surengtoje vasaros stovykloje Maroke.

Jei Iranas pasigamins branduolinį ginklą, tokiu atveju Vidurio Rytuose prasidės sparčios ginklavimosi varžybos, kurios ims kelti pavojų viso pasaulio saugumui, teigia Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas. Pradėdamas savo vizitą Argentinoje, A. Libermanas teigė, kad „Iranas yra didžiausias pasaulyje teroristinių organizacijų, tokių kaip „Hamas“, „Islamo džihadas“ ar „Hezbollah“ rėmėjas.

Religija daro didelę įtaką Irano prezidento ir Izraelio premjero vykdomai politikai. Vadovaujasi religija Ar Izraelio ir Irano karas yra neišvengiamas? Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“ ekspertas Erichas Follathas teigia, kad, bandant atsakyti į tarptautinei bendruomenei rūpimus klausimus apie Irano ir Izraelio karo perspektyvas, būtina atsižvelgti ir į šias šalis valdančių politikų asmenybes – Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu ir abejotinai perrinktą Irano prezidentą Mahmoudą Ahmadi...

...Budelis užnėrė nelaimėlei ant kaklo kilpą, ir kranas iš lėto pradėjo kelti priešmirtinių traukulių tampomą  merginos kūną virš aikštėje susirinkusios žioplių minios. Štai taip jai, prakeiktajai – dabar žinos (tiesa, labai neilgai, vos kelias sekundes), kad moteriai be vyro, tėvo ar brolio palydos negalima sėstis į svetimo vyriškio automobilį.

Žurnalas „Foreign Policy“ pristato 5 įtakingiausius ir radikaliausius Irano dvasininkus, kurie gali turėti lemiamą įtaką sprendžiant po šalyje vykusių prezidento rinkimų susidariusią krizę. Ajatola Ahmadas Jannatis Užimama pozicija. Ajatola vadovauja Gynėjų tarybai, kurią sudaro 12 narių ir kuri prižiūri šalyje vykstančius rinkimus ir užtikrina, kad vyriausybė paklūstų islamiškos valstybės principams. A. Jannatis taip pat dalyvauja ir Eskpertų asamblėjos bei Praktinės tarybos veikloje.

Libane vyksta parlamentiniai rinkimai, kuriuose kaunasi du stambūs blokai – dabartinė valdančioji provakarietiška koalicija ir teroristinės „Hezbollah“ remiamas rinkiminis blokas, - praneša „BBC“. Balsadėžės buvo atidarytos 7 val. Lietuvos laiku. Iš viso balso teisę Libane turi per 3 mln. žmonių. Rezultatų sulaukti tikimasi vėlų sekmadienio vakarą. Galimam smurto protrūkiui užkirsti pasitelkta 50 000 saugumo pajėgų, tačiau kol kas nepranešama apie rimtesnius incidentus.

Šiandien Izraelyje prasideda pačios didžiausios šalies istorijoje karinės pratybos, kuriose dalyvaus visa tauta. „Turning Point 3“ pavadinti mokymai, kurie truks iki ketvirtadienio, skirti pasiruošti didelio masto karo veiksmams. Iš visų pusių priešų apsuptas Izraelis sekmadienį pradeda stambias karines pratybas, siekdamas padėti pasiruošti tautai „dideliam karui“, praneša „Jerusalem Newswire“. „Turning Point 3“ mokymai truks 5 dienas.

Libano saugumo pareigūnai pranešė, kad buvo sulaikytas dar vienas kariuomenės pulkininkas, kuris įtariamas šnipinėjęs Izraeliui, rašo BBC. Pastaruoju metu tokių įtariamųjų areštuota apie 30. Daugiau nei 20-čiai jau pateikti kaltinimai. Libanas šiuo metu balansuoja ant karo ribos su kaimyniniu Izraeliu. Asmenims, kuriems pareikšti įtarimai, gresia įkalinimas iki gyvos galvos su sunkiu fiziniu darbu arba mirties bausmė.

Venesuela ir Bolivija tiekia Iranui uraną, kurį ši šalis naudoja vykdydama savo branduolinę programą, skelbia slapta Izraelio vyriausybės ataskaita, kurią cituoja „Haaretz“. Abi šios Pietų Amerikos valstybės palaiko glaudžius ryšius su Iranu, tačiau tai yra pirmas kartas, kai joms yra metami kaltinimai prisidedant prie Teherano vykdomos branduolinės programos, kurią Izraelis laiko strateginiu pavojumi.

Libane paleisti keturi generolai, kurie buvo įtariami buvusio šalies premjero Rafiko Hariri nužudymu. Jie buvo areštuoti nuo 2005 metų, rašo BBC. Jungtinių Tautų teismas pareiškė, jog nėra pakankamai įrodymų ilgiau laikyti generolus nelaisvėje. Generolų rėmėjai, kurių dauguma yra iš prosiriško „Hezbollah“ judėjimo, šį sprendimą sutiko džiaugsmingai. JT teismas buvo paskirtas ištirti savižudžio išpuolį, 2005 metais nusinešusį R. Hariri ir kitų 22 asmenų gyvybes.

JAV valstybės sekretorė Hilary Clinton šiandien su oficialiu vizitu atvyko į Libaną. Čia ji planuoja susitikti su šalies vadovu Michel Suleiman. Ji taip pat planuoja aplankyti buvusio Libano ministro pirmininko Rafik Hariri kapą, kuris žuvo per bombos sprogimą 2005 m. Tai daug apkeliavusios H.Clinton pirmasis vizitas į šią Artimųjų Rytų valstybę. Ji teigia nekantraujanti apžiūrėti Libaną. Libaną H.Clinton lanko jautriu jam metu.

Izraelio kuriama priešraketinės gynybos sistema „Iron Dome“ bus visiškai parengta naudoti kitų metų vasarą, pranešė Izraelio dienraštis „Haaretz“. Jis remiasi Izraelio gynybos koncerno „Rafael Advanced Defense Systems“ atstovais. Pasak jų, kovo mėnesį atliktas „Iron Dome“ bandymas buvo sėkmingas. Kitas sistemos galimybių patikrinimas, kurio metu bus bandoma numušti trumpojo nuotolio raketą, turėtų įvykti šią vasarą.

JAV prezidento Barracko Obamos kreipimasis į Irano žmones Vakaruose buvo pavadintas „neturinčiu precedento“. Ar iš tiesų įmanomas dviejų priešų susitaikymas? Gyvenkime draugiškai. Atrodo, kad B.Obama visomis išgalėmis siekia pasakyti JAV visuomenei ir visam pasauliui: „Aš - ne George‘as W.Bushas!“ Daugybė amerikiečių vertina jį kaip išgelbėtoją, padėsiantį šaliai išbristi iš ekonominės krizės. Bet tai ne vienintelis B.Obamos „mesijo“ politikos aspektas.

Dauguma šiuolaikinių visuomenių demokratiją laiko teisingiausia ir vienintele teisėta valdymo sistema. Plačiai paplitusiu požiūriu, demokratijos vertybių universalumas ir jų nešamas gėris yra neginčijama tiesa, o tų vertybių sklaida arba demokratizacija – kilnus tikslas, pateisinantis visas jo įgyvendinimo priemones. Demokratija puikuojasi politinių sistemų hierarchijos viršuje, autoritarizmas tūno jos apačioje.

D. Britanija pareiškė atnaujinanti ryšius su Libano kariniu ir politiniu judėjimu „Hezbollah“, praneša BBC. Anot šalies užsienio reikalų ministerijos, toks sprendimas priimtas po „pozityvių politinių pokyčių“ Libane. Prieš 10 mėnesių „Hezbollah“ pasirašė vienybės susitarimą ir prisidėjo prie vyriausybės. Praėjusiais metais „Hezbollah“ karinis sparnas buvo įrašytas į sąrašą organizacijų, paskelbtų už įstatymo ribų dėl, kaip įtariama, sukilėlių treniravimo Irake.

Artimieji Rytai buvo vienas iš tų pasaulio regionų, kurie Baracko Obamos pergalę sutiko džiaugsmingai, išreikšdami viltį, kad naujasis JAV prezidentas demokratas pakeis Amerikos užsienio politikos liniją regione. Tačiau šiandien entuziazmas pamažu blėsta, to priežastis yra B. Obamos tylėjimas per neseniai vykusį Izraelio puolimą Gazos ruože. Arabų šalyse viešoji nuomonė pasidalino tarp vilties ir skepticizmo, tarp tikėjimo ir nepasitikėjimo.

Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą dėl bendros sąjunginės valstybės išorinės sienos apsaugos, kuriuo vadovaujantis bus kuriama integruota regioninė oro gynybos sistemos, tai yra vieninga priešlėktuvinės gynybos sistemos (PLGS). Dokumentai pasirašyti antradienį per sąjunginės valstybės Aukščiausiosios tarybos posėdį, kuris buvo atidėliojamas nuo lapkričio ir kuriam dabar kartu pirmininkavo Rusijos ir Baltarusijos prezidentai – Dmitrijus Medvedevas ir Aleksandras Lukašenka.

Artimųjų Rytų problema tapo vienu „amžinųjų“ dabarties klausimų. Palestiniečių ir Izraelio piliečių žydų tarpusavio neapykanta tokia stipri, kad be įtakingos jėgos iš užsienio, kuri priverstų juos spręsti savo santykių problemas konstruktyviai, nieko gero net neverta tikėtis. Kaip rodo praėjusių penkiasdešimties metų istorija, jokios Jungtinių Tautų rezoliucijos, kad ir kokios griežtos ir kiek daug jų būtų, nepadeda. Izraelis jas dažniausiai ignoruoja.

Izraelis pergalės Gazos ruože vis tik nepasiekė. Palestiniečių ir izraeliečių santykių karinėmis priemonėmis nesureguliuosi. Susitarimas įmanomas, bet neatrodo, kad nors viena pusė nuoširdžiai norėtų tartis. Kol kas nesvyruojant pasirinktas tarpusavio susinaikinimas, o ne sugyvenimas, neapykanta, o ne derybų stalas. Abi pusės turi rėmėjus. Už palestiniečių nugaros stovi beveik visas arabų ir islamiškas pasaulis, už Izraelio – Jungtinės Amerikos Valstijos, dalinai - kelios kitos valstybės.

Izraelį iš dviejų pusių puola du nesutaikomi priešai. Ne valstybės, o organizacijos: Libane įsikūrusi „Hezbollah“ ir teritorijos prie Egipto sienos ruožą, vadinamąją Gazą, valdantis „Hamas“. Abi organizacijos nepripažįsta Izraelio teisės egzistuoti. Dar daugiau: abiejų ideologija yra griežtai antiizraelietiška. Derybos su jomis yra įmanomos tik Izraeliui atsisakius teisės egzistuoti. Aišku, kad tokiomis aplinkybėmis jokios derybos vykti negali ir nevyks.

Dvi savaites trunkantis Izraelio ir „Hamas“ karas jau eina į pabaigą. Tačiau vargu ar taip greitai baigsis šis jau šimtmetį trunkantis konfliktas. Izraelio operacija „Išlydytas švinas“ - tai ketvirtas Gazos puolimas. Izraelis kariavo su Gaza 1948 metais, kai kovojo už savo valstybės nepriklausomybę, taip pat ir 1956-aisiais, kai jo surengta operacija buvo slapto Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos plano dalis siekiant nuversti Egipto prezidentą A.Nasserą ir susigrąžinti Sueco kanalo kontrolę.

Libano darbo ministras Mohammedas Fneishas, atstovaujantis „Hezbollah“ grupuotei, pareiškė, kad judėjimas neturi nieko bendro su sausio 14 dieną įvykdytu Izraelio teritorijos apšaudymu iš Libano pusės. Jis taip pat pareiškė, kad nė viena jo šalyje veikianti politinė ar karinė organizacija nėra suinteresuota išpuoliais prieš Izraelį. Libano vyriausybė jau anksčiau pasmerkė išpuolius, už kuriuos atsakomybės kol kas taip niekas ir neprisiėmė.

Izraelis trečiadienį tęsia savo karinę operaciją Gazos ruože ir atakavo pietinę šios teritorijos dalį siekdamas sugriauti iš Egipto į Gazą ateinančius tunelius, kuriais „Hamas“ grupuotė atsigabena ginklų. Tuneliai buvo atakuojami iš oro. Teigiama, kad per naktį Izraelis atakavo 35 tunelius. Dar 55 tuneliams buvo smogta vakar. Manoma, kad iš viso jau sugriauta apie 200 tunelių, jungiančių Gazos ruožą su Egiptu. Trečiadienį žuvo 4 palestiniečiai, iš kurių 3 buvo identifikuoti kaip kovotojai.

Trečiadienį Izraelio teritorijoje nusileido dar 3 iš Libano paleistos kovotojų raketos. Tiesa, kaip skelbia CNN, raketos pataikė į atvirus laukus, todėl aukų išvengta. Tai yra jau antras kartas per savaitę, kai iš Libano paleidžiamos raketos krenta Izraelio teritorijoje. Paskutinį kartą Libane įsikūrę palestiniečių kovotojai Izraelį apšaudė prieš 6 dienas. Šįkart raketos nusileido šiaurės Izraelyje esančiame Kirijat Šimonos mieste. Kaip minėta, aukų išvengta.

Izraelio karinė operacija Gazos ruože - dar vienas baudžiamasis žygis be pergalės ar taikos vilčių. Taikos proceso šukes netrukus teks rinkti naujam JAV prezidentui. Kai Izraelio kariuomenė pradėjo Gazos ruožo puolimą, buvo žadama, kad ji nutrauks erzinantį pietinių šalies teritorijų apšaudymą ir susilpnins palestiniečių radikalus. Trečią savaitę vykstančios karinės kampanijos, per kurią žuvo jau beveik tūkstantis žmonių, galutinės pergalės vis dar nematyti.

Išrinktasis JAV prezidentas B. Obama kalbėdamas televizijoje žadėjo, kad šalis keis savo taktiką derėdamasi su Iranu, rašo „bbc.co.uk“. „Tai bus didžiausias iššūkis mums“, - sakė jis. B. Obama išreiškė savo susirūpinimą dėl Irano paramos „Hezbollah“ bei dėl Teherano branduolinės programos. Jis teigė, jog žadama formuoti naują komandą, kuri spręstų konfliktą Vidurio Rytuose, be to, pakartojo pažadą uždaryti Gvantanamo kalėjimą, tačiau greičiausiai ne per 100 pirmų kadencijos dienų.

Izraelio armija smogė Libanui po to, kai iš šios šalies teritorijos į Izraelį buvo paleistos kelios raketos, sprogusios Nagarijos mieste. Izraelio armija teigia, kad ataka surengta prieš tą Libano teritoriją, iš kurios ir buvo paleistos raketos. „Haaretz“ teigia, kad Libano teritorija buvo apšaudyta artilerijos pabūklais. Savo ruožtu agentūra AFP teigia užfiksavusi 5 artilerijos šūvius Libano teritorijos link.

Iš Libano buvo paleistos mažiausiai trys raketos į Izraelio šiaurę. Toks įvykių posūkis paskatino baimę, kad konfliktas Gazoje gali išsiplėsti. Kol kas nėra aišku, kas tiksliai paleido raketas. Tačiau vakar islamistinės grupuotės „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallahas, atvirai remiantis „Hamas“ veiksmus, buvo pareiškęs apie galimybę atnaujinti karinius veiksmus su Izraeliu. Paskutinis karinis konfliktas tarp Libano ir Izraelio vyko 2006 metais.

Izraelio lėktuvai gerą savaitę trukusiais bombų ir raketų smūgiais stengėsi sunaikinti palestiniečių organizacijos „Hamas“ vadavietes, ginklų sandėlius, taip pat vadus ir karius. Karinė operacija prasidėjo kaip atsakas į palestiniečių kovotojų Izraelio teritorijon leidžiamas raketas. „Hamas“ lyderiai nesutiko pratęsti neseniai pasibaigusių paliaubų sutarties ir įsipareigoti, jog raketinis apšaudymas baigsis ir kai kurių regionų izraeliečiams nebeteks nerimauti dėl savo ir vaikų saugumo.

Izraelyje vis labiau nerimaujama, kad „Hamas“ grupuotės raketos gali smogti Dimonoje įsikūrusiam slaptam branduolinių tyrimų centrui. Palestiniečių raketos verčia vis didesnį skaičių izraeliečių palikti savo namus ir ieškotis prieglobsčio saugesnėse šalies teritorijose, skelbia „The Times“. Beršebos mieste, kuriame vos prieš kelias dienas buvo visiškai ramu, dabar sunku patikėti, kad mieste gyveno 186 tūkst. žmonių.

Libane veikiančiai islamistinei grupuotei „Hezbollah“ artimas žurnalistas pirmadienį pareiškė, kad, atsakydama į Izraelio veiksmus Gazos ruože, ši grupuotė neatmeta galimybės pulti Izraelį, skelbia „Haaretz“. Be to, „Al-Ahbar“ dienraščio redaktorius Ibrahimas Al-Aminas pareiškė, kad Gazos ruožą valdanti „Hamas“ grupuotė į Izraelio antskrydžius gali atsakyti apšaudydama Izraelį naujos kartos raketomis, kurios gali nuskristi giliau į Izraelio teritoriją.

Trečiadienį Rusija, siekdama sustiprinti savo įtaką Vidurio Rytuose, padovanojo Libanui 10 naikintuvų MiG. Taip Rusija esą siekia stiprinti karinį bendradarbiavimą su šia valstybe. Iš pradžių po Rusijos gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo susitikimo su Libano kolega Eliasu Murrhisu buvo manoma, kad Rusija parduos naikintuvus su nuolaida, tačiau vėliau paaiškėjo, kad Libanui jie atiteks visiškai nemokamai, o be to, Maskva dar apmokės ir šios karinės technikos pristatymą.

Naujajame tūkstantmetyje terorizmas „sušvito“ naujomis spalvomis ir pasirodė naujais veidais. Enciklopedinė svetainė „Wikipedia“ terorizmu (teroru, smurtu, prievarta) vadina organizuotų grupuočių sistemingą grasinimą ar nenuspėjamo smurto naudojimą siekiant ideologinių tikslų. Pagrindinis terorizmo taikinys – civiliai gyventojai, o dažniausiai naudojamas ginklas – baimė.

Per vieną iš nedažnų savo kalbų parlamente Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas pareiškė, kad Libane veikianti grupuotė „Hezbollah“ turi triskart daugiau ginklų nei kad turėjo 2006 prieš prasidedant Libano karui, rašo „The Telegraph“. Skelbiama, kad grupuotė iš viso turi 42 tūkst. raketų, kurios gali pasiekti Aškelono, Beršebos ir Dimonos miestus, esančius pietiniame Izraelyje, daugiau nei 125 kilometrai nuo Libano sienos.

Kad neleistų Iranui įgyti branduolinio ginklo, Izraelio armija ruošiasi galimam kariniam smūgiui prieš šią šalį. „Mes esame pasiruošę daryti bet ką, ko pareikalaus situacija“, - išskirtiniame interviu „Spiegel Online“ teigia Izraelio karinių oro pajėgų generolas majoras Ido Nehushtanas. „Spiegel“: Ką Irano branduolinė programa reiškia Izraelio karinėms oro pajėgoms? I. Nehushtanas: Irano režimas yra problema ne tik karinėms oro pajėgoms ar Izraelio valstybei.

Prancūzų spauda į viešumą iškėlė faktą, kad Bulgarijoje trumpam buvo sulaikytas laivas, gabenęs specialius vamzdžius, iš kurių surinkinėjamos raketos. Jie greičiausiai skirti teroristinei organizacijai "Hezbollah". Pranešama, kad laivo kapitonas - lietuvis. Vienas Lietuvos portalas pranešė, kad prieš kelias dienas prancūzų dienraštyje "Liberation" pasirodė straipsnis apie keistą krovinį, sulaikytą Bulgarijoje šių metų liepos 4 dieną.

Rusų karinių laivų pasiplaukiojimas Karibų jūroje ir Maskvos draugystė su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu – toli gražu ne vieninteliai signalai Vašingtonui, kad gali būti suduotas rimtas smūgis dar XIX a. paskelbtai Monro doktrinai. Ir ideologiniais sumetimais, ir trokšdami naujų rinkų,  Lotynų Amerikos šalyse pastaruoju metu vis aktyviau veikia Kinija ir Iranas.

Izraelio premjeras Ehudas Olmertas pareiškė, kad jo šalis turi pasitraukti iš beveik visos per 1967 metų karą užimtos teritorijos ir padalinti Jeruzalę, kad pagaliau būtų pasiekta taip laukiama taika su Palestina ir Sirija, rašo „The Guardian“. Tokias mintis E. Olmertas išsakė likus kelioms dienoms iki pasitraukimo iš vyriausybės vadovo pareigų. Premjeras ir toliau atkakliai neigia visus kaltinimus dėl korupcijos.