Izraelis antradienį paleidžia daugiau nei 1000 palestiniečių kalinių, tarp kurių šimtai nuteistųjų iki gyvos galvos už išpuolius prieš Izraelį. Ir visa tai yra dėl vieno vienintelio Izraelio kareivio Gilado Shalito, kurį 2006–aisiais sučiupo „Hamas“. Kokiu būdu ir kodėl buvo pasiektas būtent toks susitarimas? Šį klausimą nagrinėja CNN.
Kodėl Shalitas taip vertinamas Izraelio?
„Hamas“ kovotojai sugavo jaunąjį seržantą 2006 metų birželį užpuolimo prieš žydų karinį postą Izraelio teritorijoje metu. Izraelis iš karto pradėjo karinę operaciją Gazos Ruože, kurios metu buvo siekiama išgelbėti tuo metu devyniolikmetį Shalitą, tačiau to padaryti nesugebėjo.
Izraelis tęsė atakas – žuvo nemažai palestiniečių, tarp kurių, kaip teigiama, nekalti žmonės, moterys ir vaikai.
Shalitą sugavę kovotojai pareikalavo apsikeitimo kaliniais, tačiau Izraelis viešai atsisakė. Nuo tos akimirkos Shalitas buvo įkalintas.
Vis dėlto tūkstančiai žydų pradėjo reikalauti Izraelio valdžios, kad būtų padaryta viskas dėl Shalito išlaisvinimo. Buvo baiminamasi, kad Shalito laukia toks pats likimas, kaip ir prieš 25 metus po lėktuvo numušimo Libane nukritusio Rono Arado. Jis buvo suimtas vietinės šiitų grupuotės ir perduotas „Hezbollah“. Nepaisant įnirtingų bandymų derybų metu suderinti Arado paleidimą, to padaryti taip pat nepavyko, ir Arado pėdsakai buvo prarasti. Šis įvykis tapo Izraelio vyriausybės bejėgiškumo simboliu. Galiausiai, 2008 metais „Hezbollah“ pareiškė, kad Aradas yra negyvas.
Kas yra išlaisvinamieji palestiniečiai?
Izraelis pareiškė, kad paleidžia 1027 kalinius. Buvo atskleistos pirmųjų 477 paleidžiamų asmenų tapatybės. Jie paleidžiami jau antradienį. Tarp šių žmonių yra du žymūs kaliniai: Ahlamas Tamimi, nuteistas kalėti iki gyvos galvos už 2001 įvykdytą teroristinį išpuolį restorane, kuriuo metu žuvo 15 žmonių; ir Amnehas Muna, atliekantis tokią pačią bausmę už 16 metų žydo nužudymą.
Kaip vyks apsikeitimas?
Antradienį vyksta pirmasis apsikeitimas. Antrasis įvyks vėliau šiais metais. Paleidimas vyks skirtingomis sąlygomis. Šiems palestiniečiams grės įvairūs apribojimai: kai kuriems bus draudžiama palikti šalį, kitiems bus griežtai apribotas judėjimas.
Tuo tarpu Shalitas bus perkeltas į Izraelio teritoriją per Kerem Shalom pasienio punktą, kuriame jam bus atlikti medicininiai testai. Po jų jis bus nuskraidintas tiesiai į savo namus Haifos Šiaurėje.
Kodėl tai vyksta?
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu šią savaitę teigė, kad šiuo metu vykstant tokiems pokyčiams regione, turbūt nebūtų geresnio momento įvykdyti Shalito apsikeitimą. Jis įspėjo, kad jei nebus pasinaudota šia galimybe, antrosios ateityje gali ir nebebūti.
Tai yra pakankamai netikėti žodžiai karingam Izraelio premjerui. Sunku pasakyti kodėl tai yra daroma, ar dėl baimės likti istorijoje kaip premjerui, nepasinaudojusiam galimybe išlaisvinti Shalitą, ar dėl tam tikrų geopolitinių žaidimų regione, ar dėl viešosios nuomonės spaudimo. Bet pasirinktas kelias, kuris skiriasi nuo to, ką Netanyahu propagavo dešimtmečiais.
„Hamas“ taip pat jautė spaudimą dėl šio susitarimo įvykdymo būtent dabar. Jų konkurencingosios palestiniečių valdžios, kontroliuojančios Vakarų Krantą, populiarumas auga, ypač po pastarosios sėkmės Jungtinėse Tautose. Susitarimas dėl tūkstančių palestiniečių išlaisvinimo yra matomas kaip būdas atsikovoti iniciatyvą.
Kaip reaguoja Izraelio ir Palestinos gyventojai?
Susitarimas išlaisvinti Shalitą Izraelyje turėjo politinį palaikymą. Jam taip pat yra masiškai pritariama visuomenėje, nors ir toliau aktyviai kvestionuojamas toks didelis išlaisvinamų palestiniečių kiekis.
Teroristinių išpuolių prieš Izraelį aukų šeimos, o taip pat ir keli Izraelio vyriausybės nariai, išreiškė savo pasipriešinimą susitarimui. Vienas iš ministrų, balsavusių prieš, pavadino šį susitarimą „puikia terorizmo pergale“. Atsiranda baimė, kad paleisti nusikaltėliai prisidės prie naujų atakų prieš Izraelio civilius. Šiuos nuogąstavimus patvirtino ir statistika.
Tuo tarpu palestiniečiams kalinių klausimas yra labai svarbus. Šimtai tūkstančių palestiniečių yra atsidurę Izraelio kalėjimuose už įvairiausius nusikaltimus. Dažniausiai jie būna įkalinti be jokių formaliai pateiktų kaltinimų. Tarp patekusių į kalėjimą – nepilnamečiai, suimti už tokius nusikaltimus, kaip akmenų mėtymas. Palestiniečiai Izraelio įkalintus tautiečius laiko politiniais kaliniais, kurie kovojo už šalies išlaisvinimą.
Dėl to tiek Gazoje, tiek ir Vakarų Krante su nekantravimu laukiama išlaisvinimo. Vis dėlto, neramina paleistiesiems iškelti apribojimai. Kai kurie dėl jų paprasčiausiai negalės grįžti į savo gimtąsias žemes.
Kaip tai paveiks taikos procesą?
Kol kas sunku pasakyti, ar „teroristų išlaisvinimas“ sukels pavojų Izraelio saugumui. Viešoji nuomonė šiuo klausimu taip pat nėra vienalytė. 50 procentai žydų mano, kad taip, tai sukels pavojų, tuo tarpu 48 procentai mano, kad pavojaus nėra.
Ronaldas Zweigas, Niujorko Universiteto profesorius teigia, kad šis susitarimas parodo, kad abi pusės yra pasiruošusios daryti nuolaidas, o tai yra vilties ženklas.
„Pesimistai kalbės apie terorizmo grėsmę. Cinikai teigs, kad šis susitarimas yra Izraelio siekis nubausti Mahmoudą Abbasą už jo veiksmus Jungtinėse Tautose. Tačiau yra daug prielaidų optimizmui. Bet kokie teigiami veiksmai šiame įstrigusiame procese gali vėl jį užvesti. Pat faktas, kad abi pusės kalbėjosi ir susitarė, yra sveikintinas. O svarbiausia yra tai, kad kalinių paleidimas pašalino vieną iš svarbiausių kliūčių tolimesniems taikos susitarimams tarp Izraelio ir Palestinos.“
