gyventojai

Asta Volkovaitė Kaip rašoma savaitraštyje „Šiauliai plius“, mažieji Šiaulių nakvynės namų gyventojai valdžiai mažai terūpi. Vakarais į laikinus namus vaikams tenka grįžti neapšviestomis gatvėmis, pamokas ruošti lovose, o dienomis su buvusiais kaliniais žaisti azartinius žaidimus. Kai kuriems savivaldybės projektams skiriant milijonines lėšas, jaunajai nakvynės namų kartos saugiai aplinkai kurti pinigų neatsiranda.

 Aušrinė Šėmienė Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų patiria alinantį stresą, bet, užuot ėję sportuoti, jie emocijas išlieja šaukdami ant artimųjų ar gerdami alkoholį. Gydytojai įspėja, kad tokio elgesio padariniai gali būti mirtinai pavojingi. Patiria kiekvienas „Kiekvienas patiriame stresą, tačiau vieni gerą, kuris motyvuoja efektyviau dirbti, kiti – keliantį nervinę įtampą ir net rimtą grėsmę sveikatai.

Pasibaigus konsultacijų su visuomene dėl korupcijos mažinimo terminui, Vyriausybė teigia nesulaukusi didelio gyventojų aktyvumo. Į pernai gruodį Vyriausybės skelbtą kvietimą pateikti pastabas atsiliepė 16 asmenų ir dvi organizacijos. Daugiausia dėmesio jie skyrė sveikatos apsaugai ir viešiesiems pirkimams. Kaip BNS teigė Vyriausybės Ekonominių pažeidimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Nerijus Genys, nors formaliai konsultacijos baigėsi kovo 31 dieną, pasiūlymų dar laukiama.

Didžioji Lietuvos gyventojų dalis yra įsitikinusi, jog jų gyvenamoje teritorijoje yra sudarytos palankios sąlygos būti fiziškai aktyviems, tačiau fiziškai aktyvūs yra tik pusė šalies gyventojų, o didžioji dauguma jų mankštinasi namuose, rodo tik ką pristatyto „Eurobarometer“ tyrimo duomenys. Visose Europos Sąjungos šalyse 2013 metais atliktas sporto ir fizinio aktyvumo tyrimas atskleidė, kad nuo 2009-ųjų, kada buvo atliktas toks pat tyrimas, pagrindinės tendencijos kito nežymiai – 42 proc.

Pernai iš šalies emigravo daugiau nei 40 tūkst. tautiečių. Pusė tiek grįžo. Namo grįžtančių lietuvių nuo 2012-ųjų daugėja, tačiau to negana, kad nemažėtų bendras šalies gyventojų skaičius. Vien per pastaruosius metus gyventojų skaičius sumažėjo 27 400. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno tik 2,944 mln. žmonių. Lietuvių emigracijos bumas buvo pasiektas siaučiant krizei, 2011 m. Nuo to laiko emigruojančiųjų svetur mažėja. Tačiau yra kita bėda – Lietuva, kaip ir visa Europa, sensta.

Lietuvos banko valdybos sprendimu visuomenei bus suteikta galimybė iš arti susipažinti su lietuviškomis eurų monetomis dar iki joms tampant visaverte atsiskaitymo priemone.

2014-aisiais Lietuvos gyventojams svarbiausios sritys, kurios kels nerimą, bus pasirengimas euro įvedimui, prekių ir paslaugų kainų pokyčiai bei lėšų stygius kasdieniams reikalams ˜– šias tris sritis „Aviva Lietuva“ atlikto 2014-ųjų metų gyventojų ekonominių nuotaikų tyrimo respondentai minėjo dažniausiai. Tyrimo duomenimis, mažiausiai nerimo lietuviams šiais metais kels aplinkos taršos klausimai, švietimo aktualijos ir pensijų sistema.

 Nepaisant mažų palūkanų aplinkos, gyventojų ir įmonių indėliai šalies bankuose 2013 m. pabaigoje pasiekė visų laikų rekordą. Bankų suteiktų paskolų portfelis pernai beveik nepakito, turtas ir pelnas paaugo. „Praėjusių metų pabaigą žymi indėlių rekordas, kurį daugiausia lėmė reikšmingai išaugusi privačių asmenų indėlių suma.

Britų televizijos kanalo „Channel 5“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, jog 7 iš 10 pareiškusių savo nuomonę pritaria imigracijos į Jungtinę Karalystę mažinimui arba visiškam sustabdymui, rašo dailymail.co.uk. Tyrimų bendrovės „YouGov“ atliktos apklausos duomenimis, 6 iš 10 apklaustųjų pritaria, kad imigrantams turėtų būti privaloma mokėti kalbėti angliškai, o net 67 % mano, kad britams turėtų būti teikiama pirmenybė darbinantis.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ataskaitoje apie korupciją Europos Sąjungoje (ES) teigiama, kad net 95 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad korupcija šalyje paplitusi. Tai vienas didžiausių rodiklių bendrijoje, Lietuvą lenkia tik Graikija ir Italija. Politikai, specialiųjų tarnybų atstovai, etikos sargai aptarė šiuos duomenis ir pabrėžė, kad daugiau dėmesio reikia skirti prevencijai, daugiau bendrauti institucijoms.

 Vis daugiau gyventojų su „Sodra“ susijusius klausimus sprendžia internetu. „Sodros“ duomenimis, tokių žmonių skaičius pernai perkopė pusę milijono. Viena populiariausių „Sodros“ elektroninių paslaugų gyventojams – prašymų skirti pašalpą teikimas. Praėjusiais metais per „Sodros“ Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) pateikta 493 tūkst. šių prašymų, t.y. 59 proc. visų prašymų skirti pašalpą. Palyginti su 2012 m., elektroninių prašymų gauta 37 proc. daugiau.

Pakeisti asmeninių lėšų valdymo įpročius – sudėtingiau, nei gali atrodyti. Trečdalis pasiryžusiųjų reguliuoti išlaidas ir atsidėti taupymui, neatsispiria norui paišlaidauti sutaupytų lėšų sąskaita, rodo „Danske Bank“ taupymo paslaugą pasirinkusių privačių klientų elgsenos analizė. „Mūsų tyrimai rodo, jog dauguma suvokia taupymo ir lėšų valdymo svarbą, tačiau įpročius keisti sekasi sunkiai, – sako „Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

 Šiaulių miesto savivaldybėje šiandien rengiamasi įtikinti gyventojus, jog miesto centras ir mokyklų kaimynystė – tinkama vieta atviriems pataisos namams. Gyventojai ir mokyklų vadovai tam nepritaria. Pasirašė kreipimąsi į valdžios institucijas. „Eisime į revoliuciją, jeigu projektui bus pritarta“, – sako žymus fotomenininkas Algirdas Musneckis.

 Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) per praėjusią savaitę Lietuvoje beveik nepakito, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę 10 tūkst. gyventojų teko 67,7 gripo ir ŪVKTI atvejai, o savaite anksčiau šis skaičius siekė 64,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Didesnis sergamumas nei ankstesnę savaitę registruotas Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Vilniaus administracinėse teritorijose.

 Pernai sumažėjo emigruojančių ir padaugėjo į šalį grįžtančių Lietuvos piliečių, informuoja Statistikos departamentas. Iš Lietuvos 2013 metais išvykimą deklaravo 40,4 tūkst. piliečių. Naujų emigrantų buvo 709 mažiau nei 2012 metais. Pernai imigravo 23,7 tūkst. žmonių, iš jų 20,5 tūkst. - į šalį gyventi grįžę Lietuvos piliečiai. Palyginti su 2012-aisiais, pernai grįžimą deklaravusių buvo 3,2 tūkst. daugiau. Išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2013 metų pabaigoje gyveno 2 mln. 944 tūkst.

Dalia Cidzikaitė, kartu su kitomis autorėmis planuojanti išleisti knygą „Manėm, kad greit grįšim“, į Lietuvą grįžo po 14 gyvenimo Čikagoje metų. Ten nuvykusi doktorantūros studijoms, vėliau likusi dirbti Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“ vyriausiaja redaktore, D. Cidzikaitė sako sulaukusi daug globos iš vyresniosios Amerikos lietuvių kartos.   „Be galo malonios draugystės su Amerikos lietuviais, ypač ta vyresniąja karta, kuri iš tikrųjų yra ta globojanti banga.

Mokslo ir technologijų vystymu domisi 47 proc. Lietuvos gyventojų. Absoliuti dauguma gyventojų sutinka, kad mokslo ir technologiniai atradimai teigiamai veikia mūsų gyvenimą. Tačiau beveik kas antras gyventojas įsitikinęs, kad visgi savo gyvenimą per daug grindžiame mokslu, o ne tikėjimu. Tai parodė „Eurobarometer“ tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

Valdžios sprendimui iš miesto transporto sistemos išguiti „mikriukus“ nepasiduoda nei vežėjai, nei patys šiauliečiai. Konstitucijos garantuojama teise pasinaudojo Irena Vasinauskaitė, surinkusi 12 tūkst. šiauliečių parašų, pasisakančių už maršrutinių mikroautobusų paslaugos išsaugojimą. Peticijų komisija surengė posėdį, bet sprendimo nepriėmė. Teigiama, kad reikia palaukti kitų institucijų išvadų.

Pasak kasmetinio Rusijos URM pranešimo apie žmogaus teises Europos Sąjungoje, Europa – tai tamsi ir niūri vieta, kur pilna nacių ir ksenofobų, rašo „Foreign Policy“. 153 puslapių ataskaitoje pateikiami duomenys apie žmonių teisių pažeidimus visose 28 ES valstybėse. Pagrindinės europiečių nuodėmės – kankinimai, masinis elektroninis sekimas, kalinių laikymo sąlygos, fiasko kovoje su prekyba žmonėmis, netinkamas elgesys su bėgliais ir migrantais, netgi moterų apipjaustymas.

Už bendrą Europos Sąjungos valiutą pasisako 40 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau šalis vis dar išlieka viena skeptiškiausių euro atžvilgiu, rodo Eurobarometro atlikta apklausa. Pernai lapkritį prieš eurą pasisakė 49 proc. šalies gyventojų, o nuomonės šiuo klausimu neturėjo 11 proc. Palyginti su praėjusių metų liepos mėnesio apklausa, nepritariančiųjų eurui sumažėjo 3 procentiniais punktais (liepą nepritarė 52 proc.), neturinčiųjų nuomonės - padaugėjo 3 punktais (liepą - 8 proc.

Siekiant sumažinti šilumos tiekimo sąnaudas ir šilumos kainas vartotojams, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis užregistravo Šilumos ūkio įstatymo pataisas. Jomis norima paskatinti konkurenciją šilumos gamyboje, įteisinant mažus šilumos gamintojus ir apibrėžiant jų veiklą šilumos rinkoje.

Latvijos gyventojai eurą priėmė geriau negu tikėtasi, ir perėjimas prie bendros ES valiutos buvo labai sėkmingas, pareiškė šalies finansų ministras. Andrio Vilko nuomone, Latvijos patirtis bus labai naudinga Lietuvai. „Matome, kad žmonės iš tikrųjų priėmė eurą ir net geriau negu tikėtasi. Per daug gąsdinome save, kad procesas bus sudėtingas ir žmonėms nauji pinigai nepatiks, bet dabar mes matome, kad procesas įvyko sklandžiai ir žmonės priėmė eurą.

II pakopos pensijų fonduose kaupiančių gyventojų pensijų sąskaitos dėl sėkmingos fondų investicinės veiklos ir „Sodros“ įmokų per 2013 m. pasipildė 625 mln. litų. Gausėjo ir papildomai III pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų turtas. II pakopos pensijų fondų, kuriuose kaupia daugiau nei 1,117 mln. Lietuvos gyventojų, investicinių vienetų vertės padidėjo vidutiniškai 4,28 proc.

Tik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. Atpažinti sužalojimus padeda simptomai: skausmas, pažeistos vietos deformacija, mėlynė, patinimas, sutrikęs sužalotos galūnės judėjimas, galūnės neįprastas judrumas, iš žaizdos kyšantys kaulo galai, pakitusi pažeistos galūnės kraujotaka ir jutimai.

Vilniečiai labiausiai nepatenkinti visuomeniniu transportu ir gatvių bei pastatų būkle. Tačiau Vilniaus gyventojai ypač teigiamai vertina viešąsias erdves ir parduotuvių pasiekiamumą. Didžiausios problemos, su kuriomis vis dar susiduria Vilnius, jo gyventojų nuomone, yra sveikatos apsauga, nedarbas ir kelių infrastruktūra. Tai parodė „Flash Eurobarometer“ tyrimas apie gyvenimo kokybę Europos miestuose, kurį atliko Lietuvos rinkos tyrimų bendrovė TNS LT.

 Draudimo įmonės ne visada užtikrina, kad investicinio gyvybės draudimo sutartys geriausiai atitiktų vartotojų tikslus. Lietuvos banko atliktas tyrimas rodo, kad pažeidimų padaryta sudarant 24 % investicinio gyvybės draudimo sutarčių. „Dažniausiai pasitaikantis pažeidimas – sudarant sutartį vartotojui pasiūlomos netinkamos investicinės kryptys ar jų proporcijos.

Aštuoni iš dešimties gyventojų, turėję reikalų „Sodroje“, institucijos ir jos darbuotojų darbą vertina teigiamai, parodė praėjusį gruodį atliktas visuomenės tyrimas. „Neretai „Sodra“ vertinama pagal socialinio draudimo išmokų ir įmokų dydžius. Tačiau jie nustatomi įstatymais, kuriuos mes tiesiog įgyvendiname. Taigi, tyrimu siekėme išsiaiškinti, kaip vertinama ne socialinio draudimo sistema apskritai, o „Sodros“ ir jos darbuotojų darbas“, – sako Mindaugas Sinkevičius, „Sodros“ direktorius.

Jovita Sukackaitė, Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Specialiosios tarnybos primena gyventojams būti atsargiems su pirotechnika. Pasak medikų, netinkamo jų naudojimo dažniausios pasekmės – akių sužalojimai, taip pat galūnių amputacijos ir nudegimai. Specialistai sako, kad svarbu pirkti tik legalias priemones, nenaudoti savadarbių ir skaityti instrukcijas. Prieš savaitę prasidėjusi prekyba pirotechnikos priemonėmis įsibėgėja.

Vadinamojo nekilnojamojo turto „prabangos“ mokesčio mokėtojų mažėja. Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad per metus jų sumažėjo daugiau nei trimis šimtais. „Praėjusiais metais, sakykime, turėjo sumokėti apie 2 tūkst. mokesčių mokėtojų, šiais metais potencialių mokesčių mokėtojų yra apie1,7 tūkst. Tai šiek mažiau. Čia yra vieta interpretacijoms ir žmonių gudrumui“, - sakė inspekcijos atstovas Darius Buta.

Viešuoju transportu nors kartą per dieną naudojasi 16 proc., o automobiliu kasdien keliauja 39 proc. Lietuvos gyventojų. Tai atskleidė naujas Eurobarometro tyrimas. Automobiliu kaip vairuotojai ar keleiviai kasdien Lietuvoje naudojasi mažiau gyventojų nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) - apibendrinti visų 28 ES šalių duomenys parodė, kad pusė europiečių kasdien naudojasi automobiliu. Niekada automobiliu nesinaudoja dešimtadalis apklaustų Lietuvos gyventojų (ES vidurkis - 12 proc.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ šių metų duomenys rodo, kad automobilius ir jų dalis vagiantiems ilgapirščiams šiemet daug veiklos. Bendrovės ekspertų teigimu, vien per pirmuosius 10 šių metų mėnesių lengvųjų automobilių vagysčių iš bendrovės klientų padaugėjo 43 proc., o automobilių dalių vagys pavogė 77 proc. daugiau. Bandymų pavogti šiemet buvo dukart daugiau nei pernai.

Regina MUSNECKIENĖ Kaimuose dabar geriausiai gyvena senukai. Jie turi stabilias pajamas, nes gauna pensijas. Tačiau pensininkams nutinka ir blogų dalykų - kartais jie turi išlaikyti penkiasdešimties metų vaikus. Sumažėjo pašalpos gavėjų Pakražančio seniūnijos socialinė darbuotoja Elena Kasparavičienė sako, jog šį rudenį seniūnijoje sumažėjo pašalpų gavėjų. Jų būdavo po 127 – 130. Šiuo metu iš valstybės gyvena tik 103. Viena iš priežasčių, dėl ko sumažėjo pašalpų gavėjų, tai griežtesnė kontrolė.

Savivaldybių vadovai nerimauja, kad socialinėms pašalpoms sausio ir vasario mėnesiais gali trūkti lėšų. Pagal pakeistą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nuo sausio 1 dienos socialinės pašalpos bus mokamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Jos suplanuotos padidinus gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią vietos biudžetams nuo šio mokesčio pajamų.

Jurgita Kuprytė Lietuvoje gyvena 264 tūkst. asmenų su negalia. Jie yra ne tik pašalpų ir kompensacijų gavėjai, bet ir prekių ir paslaugų vartotojai, klientai, užsakovai, o taip pat ir potencialūs darbo rinkos dalyviai. Tačiau neįgaliųjų įsidarbinimo statistika Lietuvoje nėra džiuginanti – nedirba net trys iš keturių galinčiųjų dirbti.

    Didžiosios dalies dirbančių šalies gyventojų sumokama mokesčių suma kitais metais, palyginus su 2013-aisiais, mažės, bet nežymiai. Skaičiuojant nuo darbo užmokesčio fondo, mažiausiai uždirbantiems mokesčių našta palengvės 1 proc. punktu, o aukštesnes pajamas gaunantiems mokesčiams tenkanti pajamų dalis sumažės, tik jei jie turi vaikų. Tai parodė lapkričio pabaigoje „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė.

Europoje 2012 metais oficialus gyventojų skaičius, ankstesniais metais mažėjęs, ėmė vėl didėti daugiausia dėl migrantų, rodo naujausi trečiadienį paskelbti duomenys.   Primenant vis didėjantį politinį dėmesį imigracijai, Europos Sąjunga pernai užregistravo migrantų skaičiaus padidėjimą beveik 900 tūkstančių – tai keturis kartus daugiau už natūralų prieaugį, kuris nustatomas pagal gimimų ir mirčių skaičių.

Maždaug 1,61 mlrd. žmonių - daugiau kaip penktadalis žmonijos - šiais metais bent kartą per mėnesį prisijungia prie socialinių tinklų, antradienį paskelbė tyrimų firma "eMarketer". Jos atliktas tyrimas rodo, kad šis skaičius yra 14,2 proc. didesnis nei prieš metus, o 2017 metais socialiniais tinklais naudosis 2,33 mlrd. žmonių. Daugiausiai socialiniais tinklais naudojamasi Nyderlanduose (63,5 proc.), Norvegijoje (63,3 proc.) ir Švedijoje (56,4 proc.). Po jų eina Pietų Korėja (54,4 proc.

 Giedrė Sankauskaitė „Taupyk skatiką juodai dienai“, – pataria liaudies išmintis. Tačiau panašu, kad šalies ekonomikos atsigavimą pradedantys jausti gyventojai augančių pajamų kaupti neketina, priešingai, džiaugiasi pirkdami naują brangesnį drabužį, kurio krizės metais negalėjo sau leisti.

Sąskaitos už šildymą niekada nepradžiugina, tačiau Laisvės aikštės tryliktojo namo gyventojai buvo šokiruoti, kai aptiko įrašytą mokestį už bendro naudojimo patalpas. Ši naujovė didelio atgarsio gal ir nebūtų sulaukusi, jeigu tokias pat sąskaitas būtų gavę ir kaimyninių namų gyventojai. Įtarimus, kad iš jų norima nulupti devynis kailius, dar labiau pakurstė tai, kad teisybės bandžiusieji ieškoti „Panevėžio energijoje“ sulaukė siūlymo nustoti žvalgytis į kitų sąskaitas.

Artėjant galutiniam terminui, iki kurio gyventojai turi apsispręsti dėl senatvės pensijos kaupimo, fiksuojamas pensijų sistemos dalyvių, pasirenkančių galimybę papildomai kaupti senatvei savo lėšomis, suaktyvėjimas. Vien per pirmąsias lapkričio savaites šį būdą pasirinko daugiau nei 30 tūkst. pensijų sistemos dalyvių, tiek pat, kiek per visą spalio mėnesį. Nuo balandžio mėn., kuomet buvo suteikta galimybė rinktis papildomo kaupimo galimybę, ją pasirinko jau daugiau nei 319,4 tūkst.

Karolis Birgilas specialiai „Ekonomika.lt“ iš Rygos Baltijos tigrės – taip neretai yra vadinamos Estija, Latvija ir Lietuva. Vis dėlto, bent jau mūsų šalyje, greitai pereinama į žirgų lenktynių retoriką: žiūrėk, vėl latvius aplenkėme. Estų šį pusmetį nepavijome, bet akimirka, kai Latvija įsives eurą, gali keistai sudėlioti Baltijos medalius.

Alma Mosteikaitė Per Alytaus miesto savivaldybės tarybos įkurtą viešąją įstaigą Energinio efektyvumo didinimo agentūrą (EEDA) pirmu etapu vykdoma aštuoniolikos daugiausia šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių renovacija. Ši įstaiga inicijavo tokių namų renovacijos investicinių projektų parengimą, per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) organizuoja renovacijos darbų pirkimą.

Dainius Paukštė Žinau, jog pranašu savo kieme nebūsi. Todėl skaitytojui siūlau žvilgsnį iš pašalies. Straipsnio pavadinimas - tai Škotijos – Estijos investicinio fondo „Cicero Capital“ generalinio direktoriaus Jameso Oateso mintis, kurią jis pasakė šiemet vasarą Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Ir pratęsė: “Lietuvos vyriausybė reaguoja ne visai adekvačiai į emigraciją, kurią jau galima vertinti ne tik per politinį, bet ir kultūrinį kontekstą.

 Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė naujai vietinei rinkliavai už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose. Ji mažės dviem litais, pranešė savivaldybė. Gyventojams iki 8 litų mažėja rinkliava už nekastruoto mažo šuns ir ne vyresnio kaip 1 metų nekastruoto šuns laikymą daugiabutyje. Dvigubai mažiau - 5 litus mokės tie, kas namuose laiko kastruotą mažą šunį ir ne vyresnį kaip 1 metų kastruotą šunį. Mažas šuo – sveriantis ne daugiau nei 10 kilogramų.

 Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvos paštas aiškiai apibrėžia pašto korespondencijos, t.y. laiškų standartą. Laiško svorį arba matmenis viršijančios siuntos bus siunčiamos kaip siuntiniai. „Iki šiol gyventojai kaip pašto korespondenciją siuntė pačius įvairiausius daiktus – maisto gaminius, drabužius, avalynę, buitinę techniką ir pan. Nuo lapkričio 1 dienos įvedame aiškų standartą, kas yra laiškas, o kas – siuntinys.

Sukčiai yra bandę apgauti kas ketvirtą Lietuvos gyventoją, tačiau apie telefoninių apsimetėlių spendžiamus spąstus su artimaisiais yra kalbėjusi mažuma jų, rodo„Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Telefoniniai sukčiai aukas apgauna pranešdami apie tariamas šeimos narių nelaimes ir neva tiriamus finansinius nusikaltimus, tačiau kaip reaguos į tokius skambučius, su artimaisiais yra aptarę vos 16 proc. visų šalies gyventojų. Tyrimo duomenimis, maždaug 30 proc.

Rūta JANKUVIENĖ Šiaulių miesto savivaldybė vėl grįžta prie idėjos apmokestinti automobilių statymą kiemuose. Darbo dienos metu nemokamai į savo kiemą neįvažiuotų nė namo gyventojai. Už automobilio statymą turėtų susimokėti po 20 litų metams, bet tai laisvos vietos jiems negarantuotų. Naujų mokamų vietų – per 1000 Savivaldybės administracija politikams antrą kartą siūlo sekti kitų didmiesčių pavyzdžiu ir miesto centre apmokestinti automobilių statymą kiemuose. Birželį ši idėja tik pasvarstyta.

 Savaitgalį per „Maisto banko“ surengtą labdaros akciją parduotuvėse apsilankę šalies gyventojai nepasiturintiems paaukojo maisto už 1 mln. litų. Tai didžiausias kada nors „Maisto banko“ akcijoje surinktas produktų kiekis, pranešė organizatoriai. Pirminiais duomenimis, labdaros akcija vyko 68 miestuose, per ją surinkta kone 318 tūkst. vienetų ilgai negendančių maisto produktų. Organizatorių duomenimis, joje dalyvavo 123 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Jonavos savivaldybė planuoja kai kurias miesto vietas paskelbti nerūkymo zonomis. Pagal parengtą savivaldybės tarybos projektą, uždrausti rūkyti planuojama Jonavos autobusų stoties teritorijoje, Santarvės ir Sąjūdžio aikštėse, Ramybės skvere, vaikų žaidimo aikštelėse ne mažiau kaip 5 metrų spinduliu, Jonavos I tvenkinio poilsio zonoje. Minėtose vietose turėtų būti pastatyti įspėjamieji ženklai.