Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Ataskaitoje apie korupciją Europos Sąjungoje (ES) teigiama, kad net 95 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad korupcija šalyje paplitusi. Tai vienas didžiausių rodiklių bendrijoje, Lietuvą lenkia tik Graikija ir Italija.
Politikai, specialiųjų tarnybų atstovai, etikos sargai aptarė šiuos duomenis ir pabrėžė, kad daugiau dėmesio reikia skirti prevencijai, daugiau bendrauti institucijoms.
Naivu tikėtis, kad korupcija Lietuvoje vieną dieną išnyks, teigia ir politikai ir įvairių tarnybų kovojančių su korupcija atstovai. „Eurobarometro“ duomenimis, 29 proc. Lietuvos gyventojų teigė, jog per pastaruosius metus jų buvo prašyta kyšio už paslaugas – daugiausiai visoje Europos sąjungoje, pavyzdžiui, Latvijoje šis rodiklis vos 6 proc., Estijoje dar mažesnis.
„Didelis rūpestis, kad korupcijos suvokimas ir paplitimas Lietuvoje, žmonių manymu, yra labai didelis ir didžiausias ES, bet gal būt nustebino daugiau atotrūkis tarp suvokiamos korupcijos ir realios padėties.
Jeigu pasižiūrėti į kitą skaičių kuris yra pozityvesnis – kiek žmonės turi asmeninės patirties, kiek asmeniniame gyvenime paveikė korupcija – jis yra arti ES vidurkio“, – sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Saulius Urbanavičius.
Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Donatas Malaškevičius pastebėjo, kad gyventojai vis dar linkę manyti, kad duodant policijos pareigūnui kyšį, problemos neliks.
„Kyšininkavimas ir korupcija policijoje yra be galo svarbi, nors tai ir smulki korupcijos forma, tačiau jos įtaka bendram žmonių supratimui apie teisėtumą, teisės viršenybę šalyje dėl jų labai nukenčia“, – kalbėjo D. Malaškevičius.
Lietuvai Europos Komisija siūlo teikti pirmenybę stambesnių bylų tyrimui, taip pat tobulinti pareigūnų interesų konfliktų deklaracijų priežiūrą. Ataskaitoje teigiama, kad tose šalyse kurios investuoja į interesų konfliktų prevenciją, korupcijos lygis žemas. Deja Lietuvoje padėtis kitokia.
„Ne veltui ES pasiūlė stiprinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), vykdančios korupcijos prevenciją, galias. Tačiau svarbu pastebėti, kad yra pakankamai sudėtinga įgyvendinti principą, kad visi sprendimai valstybinėje tarnyboje būtų priimami nešališkai“, – kalbėjo VTEK Tomas Čaplinskas.
Antikorupcijos komisijos narys Arvydas Anušauskas nemano, kad priėmus naujus įstatymus, pavyks veiksmingiau kovoti su korupcija.
„Prevencija tam tikra yra, bet požiūris vis dėl to nesikeičia ir tą dvilypumą aš pabrėšiu – jeigu daugiau kaip pusė gyventojų sako, kad jie prieš korupciją ir tuo pačiu metu ta pati pusė sako, kad jeigu jiems pasiūlytų, jie paimtų kyšį. Toks dvilypumas rodo ir moralinį klimatą visuomenėje“, – pastebėjo Seimo Antikorupcijos komisijos narys Arvydas Anušauskas.
Pirmąją ataskaitą apie korupciją ES pristačiusi Švedijos eurokomisarė Cecilia Malmstroem pabrėžė, kad bendrijai korupcija kainuoja mažiausiai 120 mlrd. eurų per metus. Kaip mažiausiai korumpuota šalis galėtų pasigirti Švedija, tačiau bendra padėtis nėra gera – 76 proc. europiečių mano, kad korupcija jų šalyje išplitusi.
