gyventojai

Lietuvoje daug diskutuojama apie socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, tačiau neteisingas šių reiškinių ir jų priežasčių suvokimas gali vesti prie klaidingų politinių sprendimų.

Nauji pranešimai rodo, kad kad yra nenuginčijamų įrodymų, jog vyriausybės visame pasaulyje naudoja modernias sekimo programines įrangas. Tarp šių valstybių atsirado ir Lietuva, praneša portalas „Businessinsider“. Toronto universiteto skaitmeninių tyrimų laboratorija „The Citizen Lab“ teigia atradusi, kad valdžios institucijos naudoja specialią programinę įrangą ne vien sekant nusiklatėlius, tačiau ir disidentus bei žmogaus teisių aktyvistus.

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nedrausmingiems nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) mokėtojams netrukus išsiųs priminimus, o įmonių pavadinimus paviešins VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. Preliminariais duomenimis už 2012-uosius NTM deklaracijų nėra pateikę apie 5 tūkst. įmonių ir apie 12 tūkst. gyventojų, už 2011 – uosius – apie 3 tūkst. įmonių ir 6 tūkst. gyventojų.

Danai yra labiausiai įsiskolinę pasaulyje piliečiai, tačiau ir jų apetitas paskoloms mažėja. Anot Danijos būsto paskolas teikiančių bankų asociacijos, gyventojų skolos yra triskart didesnės nei jų pajamos, taigi paklausa paskoloms paskutinį ketvirtį kilo lėčiausiai nuo 2000 metų.

Šių metų pirmą ketvirtį į SEB banką kreipėsi 73 gyventojai, nukentėję nuo telefoninių sukčių. Tai yra net keturis kartus daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai (tada kreipėsi 18 nukentėjusiųjų). Žiniasklaidoje nuolatos mirga pranešimai apie telefoninių sukčių gudrybes ir jų aukas, tačiau žmonės nepažįstamiems skambintojams padiktavo savo prisijungimo prie banko paslaugų internetu sistemos duomenis ir dėl to prarado 283 tūkst. Lt, iš jų beveik 90 tūkst.

Pastaruosius tris dešimtmečius JAV vis didėjo nelygybė tarp pasiturinčiųjų ir skurstančiųjų. Būtų klaidinga manyti, kad pastarasis sunkmetis sustabdė šį procesą. „Pew“ tyrimas atskleidė, kad turtingiausi JAV gyventojai ir toliau kaupia turtą, tuo tarpu likusi gyventojų dalis skursta. Nuo 2009 iki 2011 metų 7 proc. turtingiausių JAV namų ūkių vidutiniškai padidino savo turtą nuo 2,5 mln. JAV dolerių iki  3,2 mln. JAV dolerių. Tuo tarpu likusių 93 proc.

Lietuvos gyventojai artimiausiu metu tikisi būsto kaino kilimo, rodo SEB užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius. Kovo mėnesį trečdalis (33 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius dvylika mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo, perpus mažiau (14 proc.) manė, kad būsto kainos Lietuvoje kris. Daugiausiai (38 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos, jų nuomone, artimiausiu laiku liks tokios pat. Maždaug kas septintas (15 proc.

 2011 m. darbo užmokestis buvo pagrindinis gyventojų pragyvenimo šaltinis, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Surašymo metu gyventojų buvo prašoma nurodyti tris pragyvenimo šaltinius, kuriuos jie turėjo per 12 mėnesių iki surašymo (2011 m. kovo 1 d.), ir sunumeruoti juos pagal svarbą. Beveik visi gyventojai nurodė vieną pragyvenimo šaltinį, du – 13,4 proc., tris – 1,6 proc. gyventojų.

Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje gyventojų pradelsti įsipareigojimai pasiekė 3,28 mlrd. litų, kurie, palyginti su metų pradžia, padidėjo 33 mln. litų. Tai yra lėčiau nei 2012 m. analogišku laikotarpiu, kai fizinių asmenų skolos išaugo 77 mln. litų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Sparčiausiai kovo mėnesį gyventojų įsiskolinimų suma padidėjo komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms – atitinkamai 5 proc. ir 2 proc.

Dauguma (per 70 proc.) vairuotojų ima rūpintis savo automobilio būkle, kai atsiranda simptomų, pavyzdžiui, kai išgirstą bildesį, užuodžia tam tikrą kvapą, rodo transporto skelbimų portalo Autogidas.lt atliktos apklausos rezultatai. Dar 17 proc. vairuotojų teigia, kad reguliariai rūpinasi savo transporto priemone ir veža į autoservisą profilaktiškai patikrinti. 8 proc.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Sociologas: emigrantai tik iš pradžių linkę „nurašyti“ Lietuvą Paprastai emigrantai pirmaisiais metais labiau linkę nuvertinti Lietuvą, bet, pagyvenus užsienyje porą trejetą metų ar ilgiau, grįžta noras išsaugoti tėvynę ir tautinį tapatumą, pastebi grįžtamąją emigraciją tyrinėjantis sociologas Liutauras Labanauskas.

Užsienio investuotojai, pasiryžę savo verslo pamatus padėti Lietuvoje, neretai susiduria su netikėta kliūtimi – viešojo intereso eskalavimu vietos bendruomenėse. Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje viešasis interesas ir jo gynimas tampa įrankiu, galinčiu apriboti užsienio kapitalo atėjimą į Lietuvos ekonomiką. Ši problema tampa vis aktualesniu neigiamu Lietuvos investicinės aplinkos veiksniu.

 Viena iš skurdžiausių pasaulio valstybių, Mozambikas, likimo loterijoje laimėjo aukso puodą. 2011 metais paaiškėjo, kad šalies pakrantėje glūdi nemenki gamtinių dujų ištekliai, tuo tarpu šalies glūdumoje jau senokai kasami milžiniški akmens anglies klodai, rašo BBC. Manoma, kad šios šalies gamtinių dujų išteklių vertė siekia 350 mlrd. JAV dolerių. 2015 metais šalis galėtų patekti tarp 10 didžiausių gamtinių dujų išgavėjų pasaulyje.

 Praėjusiais metais gyventojai drąsiau investavo į nuosavą šildymo įrangą ir rinkosi kokybiškesnius bei brangesnius įrengimus. UAB „Vilpra“ duomenimis saulės kolektorių, naudojamų karštam vandeniui ruošti, rinka praėjusiais metais išaugo net 60 proc. Įprastų kietojo kuro katilų pardavimai augo 15 proc. kai tuo tarpu šilumos siurblių buvo parduota net 40 proc. daugiau nei 2011 metais. Įprastų dujinių katilų rinka praėjusiais metais sumažėjo apie 20 proc.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Neapdairiai numesta nuorūka vos nesupleškino grupei savininkų priklausančio turto. Autorės nuotrauka Šeštadienį Tauragės mieste kilo du gaisrai. Abiejų priežastis – neatsargus žmogaus elgesys. Pranešimas apie gaisrą gautas naktį iš penktadienio į šeštadienį, apie 3 val. Skambinusysis informavo, kad Vytauto gatvėje dega 109-asis namas. Į gaisravietę išskubėjo dvi autocisternos iš Tauragės bei Taurų. Per 4 min.

Lietuvos bankas pristatė naują finansinio švietimo iniciatyvą. Pristatytas naujas interneto tinklalapis pinigubite.lt, tikimasi, padės Lietuvos gyventojams tapti atsakingesniems ir ne tokiems patikliems. „Finansinis švietimas yra mūsų prioritetinė sritis. Tik per finansinį švietimą galima spręsti įsiskolinimo problemas.

Nuo pastatų sienų arba stogų ant galvos krintantys ledokšniai ir tinkas – atrakcija ne iš maloniausiųjų. 1979 metų kovo pradžioje nuo gyvenamojo namo, esančio Žemaitės ir Vilniaus gatvių sankryžoje, stogo nučiuožęs ledo luitas mirtinai sužalojo praeivę. Atrodytų, daug vandens nuo to laiko nutekėjo, tačiau šaligatviais einantys praeiviai vargu ar gali jaustis visiškai saugūs. Prieš kelias dienas nuo Tilžės gatvės 152-ojo namo krintantis tinkas vos nepataikė einančiai moteriai ant galvos.

  Socialdemokratai siūlo dar metams - iki 2014-ųjų pabaigos - pratęsti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šilumai. Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime įregistravo parlamentarai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulikas. Pasak jų, padidinus PVM šildymui iki 21 proc., valstybės biudžetas per metus gautų papildomai apie 140 mln.

2011 m. kovo 1 d. kas penktas Lietuvos gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą ir kas trečias mokėjo dvi ne gimtąsias kalbas, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Surašymo metu 10 metų ir vyresnių gyventojų buvo klausiama apie aukščiausią įgytą išsilavinimą ir visų gyventojų – apie ne gimtųjų kalbų mokėjimą. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis sparčiai augo.

 Lietuviai vis dar nesuvokia pagrindinių verslininko funkcijų, didžioji dalis jų nėra apsisprendę, ar verslininkus vertina teigiamai, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas tyrimas. LLRI kartu su užsienio partneriais atliko verslininkų įvaizdžio tyrimą keturiose šalyse – Lietuvoje, Gruzijoje, Bulgarijoje, Kirgizijoje. „Visuomenės požiūris Lietuvoje į verslininkus yra geresnis nei tikėjomės. Paklausus gyventojų, kas kuria ekonominę gerovę, 74 proc.

Šiaurės Korėjos propagandinis interneto tinklalapis įspėjo dėl galimo Pietų Korėjos salų puolimo ir patarė gyventojams išvykti, skelbia BBC. "Uriminzokkiri" tinklalapyje tarp paminėtų taikinių - Jonpjongo sala, kurią Šiaurės Korėjos pajėgos atakavo 2010 metais. Portale rašoma: "Net atsitiktinė kibirkštis per karo žaidimus gali sukelti ugnį.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė išsamius galutinius Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatus apie nuolatinių gyventojų sudėtį pagal tautybę, gimtąją kalbą ir savęs priskyrimą religinei bendruomenei. 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai. Lietuvoje buvo 84,2 proc. lietuvių, 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. rusų, 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų.

 Dėl pensijų reformos viešojoje erdvėje vėl įsiplieskė karas. Komentatoriai pasidaliję į dvi stovyklas pateikia argumentus, kodėl reikėjo ar nereikėjo stabdyti, o gal visgi tęsti pensijų reformą. Dar 2000 m. Lietuvoje pradėta pensijų reforma siekta padidinti būsimas senatvės pensijas ir sumažinti valstybinei socialinės apsaugos sistemai tenkančią naštą, ypač didėsiančią dėl neigiamų demografinių pokyčių.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, užimtumas euro zonoje ir ES sumažėjo atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc. Lietuvoje užimtumas šiuo lyginamuoju laikotarpiu smuko 2,0 proc. Trečiąjį šių metų ketvirtį užimtumas euro zonoje sumažėjo 0,1 proc., o ES buvo stabilus. Ketvirtąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, užimtumas euro zonoje sumažėjo 0,8 proc., o ES - 0,4 proc.

Ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje Premjeras Algirdas Butkevičius atsakydamas į Seimo narių klausimus teigė, kad darbus dėl skalūninių dujų stabdo tai, jog anksčiau nebuvo atlikti„,namų darbai“ – visų pirma, bendraujant su gyventojais. „Dėl skalūnų dujų niekas pozicijos nekeičia, bet yra anksčiau nepadaryti namų darbai. (...) Pasirodo, buvo įdėtas mažytis skelbimas, kad prašome pateikti savo nuomonę dėl poveikio vertinimo“, – sakė Premjeras.

Referendumo dėl euro įvedimo Lietuvoje nebus, o minimali alga artimiausiu metu taip pat nebus didinama, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Antradienį lankydamasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje ir paklaustas ekspremjero Andriaus Kubiliaus, ką jis mano apie koalicijos partnerio Rolando Pakso pasiūlymą, kad dėl euro turi spręsti Lietuva, A. Butkevičius sakė, kad referendumo tikrai nebus. Pasak jo, toks įsipareigojimas buvo numatytas stojant į Europos Sąjungą.

71 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už tolesnį minimalios algos didinimą, o 64 proc. norėtų, kad pajamų mokesčiai būtų mažesni. Tai paaiškėjo po kompanijos "Baltijos tyrimai" vasario 1–9 dienomis atlikto tyrimo. Apklausa parodė, kad piliečiai taip pat nori daugiau valstybės savo gyvenime: jie sutinka, kad vyriausybė turėtų daugiau atsakomybės daugelyje visuomenės gyvenimo sričių. 95 proc. žmonių pasisako už tai, kad valstybė būtų atsakinga už sveikatos apsaugą, 89 proc.

 Šiauliečiai per savaitę turi apsispręsti – sutinka renovuoti savo būstą ar ne. Šiemet Šiauliuose planuojama renovuoti 10–15 daugiabučių. Renovuotinų namų gyventojai, pakviesti į Savivaldybę, išklausė Būsto energijos taupymo agentūros vadovo Valiaus Serbentos argumentų, tačiau svarstė, ar „vata ant sienų“ yra tikroji modernizacija. Atrinko kiauriausius namus Šiemet pagal naująjį modelį savo būstą renovuoti apsisprendusiems gyventojams valstybė kompensuos 40 procentų renovacijos išlaidų.

Nerimsta aistros dėl Kovo 11-osios eitynių, mat miesto savivaldybei nedavus leidimo žygiuoti Gedimino prospektu ir pasiūlius renginį perkelti į Upės gatvę, eitynių organizatoriai siūlo jas rengti Pilies gatvėje ir nuo Katedros žygiuoti iki Aušros vartų. Žiniasklaidai antradienio rytą išplatintame pranešime teigiama: „Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė visai Lietuvai, kad ji gali viską.

Dėl 150 litų kilstelėtos minimalios mėnesio algos (MMA) vasarį jau pradėjo strigti įmonių mokėjimai Sodrai. Padidinimas itin paveikė šakas, kur mokami maži atlyginimai ir darbo apmokėjimas sudaro didelę sąnaudų dalį. Kai kuriose šių šakų trumpalaikės skolos per mėnesį šoktelėjo dešimtimis procentų. Į ūgtelėjusį MMA labiausiai sureagavo vidutinio dydžio įmonės.

 Beveik trečdalis Didžiosios Britanijos gyventojų, 15 mln. žmonių, dėl prasto ekonominės situacijos neišgali kiekvieną mėnesį atsidėti vadinamosios finansinės pagalvės – santaupų, skelbia The Telegraph. Organizacijos Scottish Widows duomenimis, 31 proc. britų neturi atliekamų pinigų santaupoms, nes išaugo pragyvenimo išlaidos bei jie privalo rūpintis sunkiai besiverčiančiais giminaičiais.

Atlikę situacijos savivaldybėse lyginamąją analizę, finansų ekspertai pažymi vis labiau ryškėjančius Kauno rajono privalumus - palyginti jauna ir versli bendruomenė, augantis gyventojų skaičius, palanki verslo aplinka, didėjantys atlyginimai, sėkminga kova su nedarbu. Lyginamosios analizės duomenis "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė ir šio banko Pietų Lietuvos filialo direktorė Kristina Žališkevičienė pristatė Kauno rajono savivaldybės vadovams bei skyrių vedėjams.

 Tik 16 proc. ekonomiškai aktyvių Latvijos piliečių tiki, kad šalis nugalėjo krizę. Tokią apklausą atliko rinkos, socialinių ir žiniasklaidos tyrimų įmonė "TNS Latvija". 4 proc. apklausos dalyvių buvo visiškai tikri, o 12 proc. kiek mažiau užtikrinti tokiu teiginiu. Jokių ekonominių pokyčių teigia nepajutę 81 proc. respondentų. 47 proc. apklausos dalyvių tiki, kad krizė dar tikrai nesibaigė, o 34 proc. pareiškė, kad ji greičiausiai dar tęsis. 3 procentai šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Seišelių salos Indijos vandenyne, į šiaurės rytus nuo Madagaskaro, buvo patogi poilsio vieta piratams keliaujant iš Azijos į Afriką. Salos buvo negyvenamos iki 1756 m., kol jų kontrolę perėmė prancūzai ir pavadino jas tuometinio Prancūzijos finansų ministro J.M. de Sechelles’io vardu. 1814 m. salos atiteko britams, o 1976 m. birželio 29 d. Seišelių salų gyventojai iškovojo visišką nepriklausomybę. Salyno branduolį sudaro keturios salos – Mahė, Praslenas, Siluetas ir La Digas.

Daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą lankėsi bent viename kurioje nors šalies arenoje vykusiame renginyje. Daugiausiai jų lankėsi Vilniaus „Siemens“ arenoje vykusiuose renginiuose. Ši arena buvo įvardinta ir kaip žinomiausia arena šalyje.

Šalies gyventojai mano, kad valstybinio socialinio draudimo administravimas savo kokybe neišsiskiria iš kitų valstybės administravimo sričių. Tačiau tik nedaugelis žino, kiek tiksliai kainuoja šios sistemos administravimas, rodo visuomenės tyrimas. Dešimties balų sistemoje daugiausiai gyventojų, 21 proc., šalies socialinio draudimo sistemai rašytų septynetą. Po 18 proc. gyventojų ją vertintų aštuonetu ir šešetu.

 Kinija išaugo itin sparčiai ir tapo antra pagal dydį pasaulio ekonomika, sukurianti bendrojo vidaus produkto už 7,3 trln. JAV dolerių. Didžioji dalis šio augimo buvo pastūmėta siūlant pigią darbo jėgą ir produkciją visam pasauliui, rašo „BusinessInsider.com“. „Bank of America“ neseniai paskelbė ataskaitą apie Kiniją, kurioje galima rasti itin įspūdingų faktų apie šios šalies gamybą. Siūlome pažvelgti į 10 svarbiausiųjų ir palyginti juos su kitų valstybių rodikliais.

2012 m. iš ir į Lietuvą tarptautinės siuntų gabenimo kompanija "Lex system/Ecoparcel Group" atgabeno 1,52 mln. siuntų - 27 proc. daugiau negu 2011 m. Ketvirtadalį viso siuntų skaičiaus sudarė siuntos iš elektroninių parduotuvių. Tokių siuntų iš viso buvo 380 tūkst. Trečdalį šių siuntų - 127 tūkst. - sudarė siuntos iš užsienio šalių.

Lietuvos gyventojai iš visų transporto priemonių atostogoms dažniausiai renkasi automobilius. Taip teigė beveik 48 proc. apklaustų lietuvių. Automobilį svarbiausia transporto priemonių keliaujant atostogų metu įvardijo daugiau nei pusė (53 proc.) apklausoje dalyvavusių vyrų bei 43 proc. respondenčių moterų. Nemaža dalis šalies keliautojų į automobilį persėda oro ar jūros keliu jau atvykę į pasirinktą atostogų vietą, taip pat kas antras jį gabenasi kartu vykdami į užsienio valstybes keltu.

Vidutinis šalies gyventojų amžius pailgėjo ir, paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, siekė tiek mieste, tiek kaime 41 metus (2001 m. – 37, mieste – 36, kaime – 38). Vyrų vidutinis amžius sudarė 38 metus (2001 m. – 35), moterų – 43 (2001 m. – 39), informuoja Statistikos departamentas. Vis dar 3 milijonai 2011 m. kovo 1 d. 103 šalies miestuose ir 16 762 kaimo gyvenamosiose vietovėse gyveno 3 mln. 43 tūkst.

Antradienį Vyriausybėje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių merais aptaria regionų plėtros politiką, gyventojų užimtumo didinimo, investicijų į regionus pritraukimo, socialinės paramos gyventojams, savivaldybių biudžetų formavimo ir bei kitus aktualius klausimus.

Šiaulių regione sparčiausiai mažėja gyventojų. Nuolat daugėja nedarbo. Šio regiono žmonėms atitenka tik apie 72 procentus vidutinio šalies gyventojo bendrojo vidaus produkto. Gyvenimo lygio rodiklis čia vienas mažiausių Lietuvoje. Vidutinis atlyginimas 54 procentais atsilieka nuo šalies vidurkio. Tokios realijos atskleistos vakar Kelmės rajono savivaldybėje vykusiame Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės susitikime su rajonų merais ir Vyriausybės atstovu Šiaulių apskrityje.

 Respublikos gatvės 7-ajame name – vadinamame bendrabučiu – pirmąjį aukštą seniai „okupavo“ verslininkai. Visos ten buvusios gyvenamosios patalpos yra virtusios komercinėmis. Kiekvienos jų savininkas įsirengė atskirą įėjimą, įsirengė savo komunikacijas. Tačiau praėjusių metų pabaigoje verslininkai, gavę paskutiniųjų dviejų mėnesių sąskaitas, švelniai tariant, žagtelėjo: namą administruojančio Tauragės butų ūkio įvardinta paslaugų suma šoktelėjo kone dvigubai.

Prieš kitą savaitę prasidedant Pasaulio ekonomikos forumui Davose, britų labdaros organizacija "Oxfam" paragino stambaus kapitalo verslą ir pasaulio lyderius dėti visas pastangas kovoje su skurdu ir nelygybe. Per pastaruosius 20 metų 1 proc. turtingiausių planetos žmonių pajamos, organizacijos duomenimis, padidėjo 60 proc. Apie tai informuoja newsru.com.

Padidėjus maisto, kuro kainoms gyventojai veržiasi diržus: per pusantrų metų padaugėjo žmonių, perkančių kontrabandinį kurą ar atsisakančių automobilio, taip pat taupančių maisto ir savo sveikatos sąskaita. Ekonomistų teigimu, DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų" apklausa rodo, jog gyventojai skursta, bendro ekonomikos atsigavimo savo kailiu nepajuto.

Jurgita Kuzmickaitė, LRT.lt Mažos šalys, palyginti su didelėmis, ekonomiškai silpnesnės ir neturi svaraus balso tarptautinėje arenoje, tačiau šie jų trūkumai, ekspertų teigimu, gali pasitarnauti nacionalinei kultūrai. Be to, maža šalis turi daugiau galimybių gyventi lėtai, be streso ir lengviau patirti džiaugsmą. O jei jo nepatiriame ir apskritai jaučiamės prastai, kaltas ne šalies dydis, o veikiausiai istorinės praeities nulemtos traumos. Lietuvoje apdainuotų trijų milijonų nebėra.

Naujoji Vyriausybė kuria daugiabučių renovacijos programą, pagal kurią finansiniai įsipareigojimai nuo gyventojų pečių bus perkeliami savivaldybės įmonėms, kurios atrinks energetiškai nenaudingiausius, daugiausiai šilumos suvartojančius namus. Kol kas neaišku, kaip bus sprendžiama gyventojų abejingumo arba socialiai remtinų būsto savininkų, gaunančių kompensacijas šildymo išlaidoms, abejingumas, tačiau gyventojų pritarimo būsto atnaujinimo projektui vis tiek reikės.

Fizinių asmenų bankrotu Lietuvoje galėtų pasinaudoti daugiau nei 12 500 šalies gyventojų, kurių pradelsti mokėjimai siekia arba viršija 25 000 litų. Iš viso gyventojai, kurie galėtų bankrutuoti, bendrai delsia padengti įsiskolinimų už 2,49 mlrd. litų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys.

Rygos gyventojų skolos už šildymą šilumos tiekimo bendrovei "Rigas siltums" šiuo metu siekia 26 mln. latų, antradienį teigė įmonės valdybos narė Biruta Kruzė. Ši suma turi būti sumokėta iki sausio 20 d. B. Kruzė paragino Rygos gyventojus susimokėti skolas, nes įmonė 83 proc. už skolas gautos sumos skiria šilumai tiekti. 2012 m. gruodį dėl nukritusios temperatūros ir dujų kainos kilimo Rygos gyventojų sąskaitos už šildymą padidėjo 63 proc., palyginus su 2011 m. gruodžio mėnesiu.