Susumavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, jog arenos lankytojo portretas – tai 15–45 metų amžiaus miestietis. Kuo aukštesnis jo išsilavinimas, tuo dažniau jis lankosi renginiuose. Renginių visose arenose lankomumu išsiskiria ir studentai bei moksleiviai. Kaip išimtį, būtų galima išskirti Šiaulių ir Panevėžio „Cido“ arenas, kuriose dėl miestų socialinių ir ekonominių ypatybių lankosi daugiau žemesnes pajamas gaunančių ir vyresnio amžiaus, 35–54 metų, žmonių.
Daugiausia (36 proc.) respondentų atsakė, jog jiems per pastaruosius metus teko lankytis Vilniaus „Siemens“ arenoje. Pusė iš jų lankėsi daugiau nei viename arenoje vykusiame renginyje. Nuo didžiausios sostinės arenos, tyrimo duomenimis, atsilieka Kauno „Žalgirio“ arena, kurioje per 12 paskutinių mėnesių bent kartą lankėsi 23 proc. respondentų, Vilniaus „Pramogų“ arenoje lankėsi 22 proc., Šiaulių arenoje – 11 proc., Klaipėdos „Švyturio“ arenoje – 12 proc., Panevėžio „Cido“ arenoje – 9 proc. šalies gyventojų.
„Rait“ atliktas tyrimas rodo, kad arenose lankosi ne tik tų miestų, kuriuose jos pastatytos, gyventojai, bet ir atvyksta žiūrovai iš aplinkinių rajonų. Pavyzdžiui, į renginius Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksta Utenos, Panevėžio, Kauno, net Šiaulių, Alytaus gyventojai; Šiaulių arenoje lankosi Tauragės, Telšių gyventojai. Tos pačios tendencijos galioja ir arenų žinomumui. Tyrimas atskleidė, jog šalies arenas geriausiai žino jaunimas ir aukštesnį išsilavinimą turinti visuomenės dalis – kuo aukštesnis asmens išsilavinimas, tuo daugiau arenų jis žino.
Vilniaus „Siemens“ areną, kaip vieną iš Lietuvoje veikiančių arenų, paminėjo 58 proc. visų respondentų. Be to, daugiau nei trečdalis (37 proc.) respondentų didžiausią sostinės areną paminėjo pirmuoju numeriu, o tai rodo, jog Vilniaus „Siemens“ arena yra žymiai geriau įsitvirtinusi lietuvių sąmonėje nei kitos šalies arenos. Antroje vietoje ženkliai atsilikusi liko Kauno „Žalgirio“ arena, kurią paminėjo 44 proc. respondentų, trečioje – Vilniaus „Pramogų“ arena (21 proc.), ketvirtoje–šeštoje vietoje liko Klaipėdos „Švyturio“ (19 proc.), Šiaulių (17 proc.) ir Panevėžio „Cido“ (15 proc.) arenos. Pastarosios arenos buvo puikiai žinomos savų miestų gyventojams, neblogai žinomos kaimyninių rajonų žmonėms, tačiau labai prastai žinomos tolimesnių rajonų ir Vilniaus, Kauno gyventojams.
