gerovė

Septyni iš dešimties, arba 72 proc. lietuvių teigia jaučiantys karo Ukrainoje poveikį savo gerovei, rodo ketvirtadienį paskelbtas tyrimų bendrovės „Kantar“ Karo barometras. Tyrimo duomenimis, labiausiai karo poveikį gerovei sako jaučiantys Rumunijos (79 proc.) ir Latvijos (76 proc.) gyventojai. Mažiausiai paveikti jaučiasi čekai (58 proc.), austrai (61 proc.), serbai bei vengrai (po 64 proc.).  Lietuvoje reprezentatyvaus tyrimo metu apklausta 600 gyventojų nuo 18 iki 65-erių.

Dažniausiai nerimas dėl finansinės gerovės aplanko sunkmečiu. Koronaviruso pandemijos laikotarpis ne išimtis. Pastarąjį pusmetį daugelis jautė didesnį nerimą nei įprastai. Labiausiai dėl finansų jaudinasi jauni, 18-24 metų amžiaus žmonės. „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien jaučiantys nerimą dėl asmeninės finansinės situacijos nurodo daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų. Rūpestis dėl finansų kenkia jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe.

Kėdainių rajone gyvenančiai Linai Bartuševičienei likimas skaudžių išbandymų negailėjo net kelis kartus. Prieš aštuonerius metus dar savo įsčiose netekusi sūnaus, šiandien dienai moteris yra priversta kovoti dėl kito sūnaus gyvybės, kuriam ypač reikalinga aplinkinių pagalba. Bartuševičių šeima jaukiai įsikūrę gyvena Kėdainių rajone.

Pagal vaikų gerovės rodiklius Lietuva užima 33-ą vietą tarp 38-ų tirtų išsivysčiusių šalių, rodo UNICEF paskelbta ataskaita. Tyrimo autoriai vertino vaikų psichinę būklę, fizinę sveikatą ir naudingus įgūdžius Europos Sąjungos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse. Pagal šiuos rodiklius Lietuva užėmė atitinkamai 36-ą, 20-ą ir 33-ą vietas. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, Nyderlandai, Danija ir Norvegija vertinamos kaip geriausios šalys vaikui.

Vilniaus politikos analizės instituto trečiadienį skelbiamame savivaldybių gerovės indekse pirmoje vietoje Neringos savivaldybė, o blogiausiai įvertintas Ignalinos rajonas. Indekse savivaldybėms buvo skiriami balai penkiose kategorijose – socialinio ir fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo ir sveikos demografijos.

„Jau beveik savaitė, kai persukome laikrodžius, tačiau dar vis neįeinu į naujas vėžes. Tenka anksčiau keltis, nors dar norisi miego, anksčiau išvesti šunį, nors jis irgi dar norėtų pasnausti, anksčiau pusryčiauti ir pietauti, nors dar nesinori valgyti, tenka anksčiau važiuoti į darbą ir namo… Užtat kavą maukiu kone litrais… Ką apie laiko sukiojimo poveikį mano psichologas? Kaip greičiau prisitaikyti prie pasikeitusio ritmo?“ – klausia skaitytoja Margarita.

Vyriausybė ketina iki vasaros pradžios pateikti savo pasiūlymą dėl vaiko pinigų. Tuomet paaiškės, iš kur bus siūloma paimti lėšų šiai išmokai bei kokios paramos sulauks šeimos, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Aš noriu pasakyti, kad kompleksiškai iki birželio 1 dienos turime paskelbti viską, kas susiję su mokestiniais režimais ir galimomis išmokomis. Yra svarstoma, kad kiekvienas vaikas gautų, kad būtų skatinamas daugiavaikių šeimų buvimas.

Beveik 80 metų veikiantis ir iš esmės neremontuotas Kauno zoologijos sodas bus atnaujinamas – 11,6 mln. eurų vertės darbus numatoma pradėti šių metų pabaigoje, o baigti iki 2020 metų pradžios. Pareigūnai sako, kad rekonstravus sodą, didžiausias dėmesys bus skirtas gyvūnų gerovei. „Šiuo metu rengiama techninė specifikacija, ir iki liepos pradžios turėtų būti paskelbtas rangos darbų pirkimas.

Pagal vaiko gerovės indeksą Lietuva yra 25 vietoje iš 29 Europos šalių*. Per pastaruosius metus situacija pagerėjo tik švietimo srityje. Tyrimai rodo, kad ji negerėja net ir tada, kai vaiko gerovės klausimams spręsti yra skiriama daugiau pinigų, Europos Sąjunga nustato aukštus reikalavimus, o vaiko gerove besirūpinančios organizacijos veikia vis aktyviau.

 Valstybės lėšomis ateinančius trejus metus Lietuvos mokslininkai tirs, kaip gerinti psichikos sveikatos situaciją šalyje, kurs metodikas jaunų „kelių erelių“ pasirodymų keliuose prevencijai ir mėgins išsiaiškinti, kaip efektyviau mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę. Šiems ir kitiems nacionalinės reikšmės moksliniams tyrimams įvairioms mokslo ir studijų institucijoms konkurso būdu paskirstyta daugiau nei 1 mln. 300 tūkst. eurų.

 „Įgytos žinios ir įgūdžiai leido drąsiai žengti į darbo rinką. Jau nuo pirmos darbo dienos galėjau pritaikyti studijų metu įgytas žinias ir jaustis komfortiškai savo darbo vietoje“ (Daiva Žitlinskytė, Vilniaus kolegijos biomedicininės diagnostikos studijų programos absolventė). Biomedicininiai tyrimai – tai biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais ir žmogaus sveikatos ypatumų pažinimo plėtojimas.

 Mokslininkai analizuos mūsų visuomenės reikmes ir siūlys būdus, kaip galima sukurti visoms socialinėms grupėms palankią aplinką. Tokio tikslo sieks švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio patvirtinta nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“. „Nacionalinės mokslo programos – tai galimybė valstybės mokslui skiriamas lėšas nukreipti svarbiausiems iššūkiams spręsti.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Seime vykstančioje baigiamojoje Pažangos forumo „Gerovės valstybės modelis – šiaurietiška patirtis ir perspektyvos Lietuvoje“ konferencijoje „Lietuvos ir Šiaurės šalių suartėjimo perspektyva: gerovės valstybės link“. Kreipdamasis į forumo dalyvius, Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad valstybėms susiduriant su globaliais iššūkiais, tokiais kaip nedarbas, besikeičiantys darbo rinkos poreikiai, demografiniai pokyčiai, migracijos įtak...

Pagal pusantrų metų vaiko elgesį mokslininkai gali pasakyti, kaip jis elgsis sulaukęs trejų, pagal trejų metų – kai jam sukaks aštuoneri ar net penkiolika. Manoma, kad net iki 50 proc. psichinių sutrikimų prasideda paauglystėje, todėl itin svarbu nuo mažens stebėti vaikų savijautą ir elgesį, sakoma Lietuvos mosklų akademijos pranešime. Jei vaikas agresyvus, pernelyg aktyvus ir jam nuolat trūksta dėmesio, mokslininkų prognozės tėvų nenudžiugins. Kad vaikas pasikeistų, turi keistis aplinka.

 „Deja, mano prognozės nėra labai optimistinės. Manau, kad mūsų prezidentas kaip ir iki šiol, taip ir toliau ignoruos protestuotojus. Kol netekę vilties ir nusivylę žmonės išsiskirstys namo. Labai nenorėčiau, kad taip įvyktų“, – sako Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojanti ukrainietė Oleksandra Korychenska.

Daug Europos Sąjungos piliečių emigraciją pamėgo ne tik dėl didesnių galimybių tobulėti ar studijuoti kitose šalyse, bet ir dėl socialinių sistemų, kurių spragos leidžia gyventi be rūpesčių. Tačiau prie ES jungiantis naujoms valstybėms ir pašalpų prašytojų būriui vis augant, skyles nuspręsta užkaišyti tikslinant ir griežtinant gyvenamosios vietos patikrą, leidžiančią nustatyti, kurios ES šalies socialinė sistema bus atsakinga už asmenį.

Klaipėdos apygardos teismas Suomijoje prieglobstį gavusių čečėnų porą Maliką ir Khadizhat Gatajevus pirmadienį išteisino dėl savavaldžiavimo, bet paliko bausmę už nežymų globotinės sveikatos sutrikdymą bei grasinimą nužudyti.

Geresnė valstybė nei anksčiau – tai žada kiekviena naujai renkama politikų karta. Atsakyti į klausimą, kas yra gerovės valstybė, sunku, nes kiekvienas tai supranta savaip – politikas, valstybės tarnautojas, pilietis. Lietuva, pavyzdžiui, šioje srityje renkasi Skandinaviją – Šiaurės šalys gerai žinomos dėl savo edukacinės sistemos, socialinės ir darbo politikos, informacinių technologijų plėtros ir skatinimo, skaidrumo ir mažo korupcijos lygio.

Regina MUSNECKIENĖ Vaikystėje – kumečių dukra, jaunystėje – tremtinė savo žemėje, paskui – "kolchozo" vergė, – taip sunkų ir sudėtingą savo gyvenimą apibūdina 77 metų greitai sulauksianti Kiaunorių kaimo gyventoja Genovaitė Ozbinienė. Dabar galėtų būti ponia, bet ir "poniavotis" nėra jėgų, ir skanėstų negali valgyti – tik bulvienikę. Keista, kad gyvenimas žmogui duoda gerovę tada, kai jau nebėra jėgų ja naudotis. Kumečiais nuo Kražių iki Kiaunorių Genovaitė Ozbinienė jau 23 metai našlė.

Sakoma, jog geriau mokytis ne iš savų, bet svetimų klaidų. Deja, vis tiek pasitaiko tokių, kurie nesiaiškindami, kaip sekėsi kitiems, viską nori išbandyti savo kailiu. Kai taip daro eilinis žmogelis – blogiau tik jam. Kada taip bando elgtis valstybės vyrai – tenka susirūpinti, nes nuo tokios jų veiklos galime nukentėti visi.

Valstybės diena sutelkia ir sujungia Lietuvą, kuri tapo atsakinga ir už visos Europos gerovę, šeštadienį Valstybės dienos proga Vilniuje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. "Šiandien nuostabi šventė, kuri sutampa su kita švente - garbinga pareiga tapti Europos vadovais, lyderiais. Tai diena, sutelkianti ir sujungianti mus visus.

LRT radijas, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius, sveikindamas žmones su Mindaugo karūnavimo (Valstybės) diena, sako, kad Lietuva tvirtėja, yra girdima ir vertinama, o šiemet pirmą kartą imasi vadovauti Europos Sąjungai. Pasak A. Butkevičiaus, Lietuva drauge su kitomis šalimis ieškos visam kontinentui priimtinų sprendimų, kartu kurs saugią, tvarią ir veržlią Europą bei šalies gerovę.

Norvegija. Ši šalis pastaraisiais metais praminta emigrantų rojumi. Darbdaviai šioje šalyje esą atlyginimais švaistosi į kairę ir į dešinę. Solidžiais atlyginimais. Suprantama, kai kalbama apie kvalifikuotą darbą. Tačiau savo nišą Norvegijoje pavyksta surasti ir vadinamąjį juodą darbą dirbti pasiryžusiems žmonėms. Tokių sėkmės istorijų greičiausia esame girdėję ne vieną.

Arabų šalims prilygstantys naftos ištekliai ir dosnus gerovės valstybės modelis kėsinasi į tobulą norvegų gyvenimą, rašo CNBC. Norvegiją aplankė neįtikėtina sėkmė. Naftos ir dujų ištekliai leido skurdžiai valstybei per kelis dešimtmečius sukurti savo gyventojams kone aukščiausią pragyvenimo lygį visame pasaulyje.

Pagal BVP Lietuva šiais metais bus tarp Europos Sąjungos pirmūnių. Tačiau BVP vis dažniau ekonomistų įvardijamas, kaip ekonomikos padėties klastotė, o ne gerovės ženklas. Tad ką apie Lietuvą byloja BVP alternatyvūs rodikliai? Dažnai ieškoma būdų kaip paspartinti ar išlaikyti BVP augimą, o šalies gėrovė vertinama pagal BVP dalį tenkančią vienam gyventojui.

UAB „Rambyno kalnas“ (iš kairės) direktorė gamybai ir prekybai Kristina Samoškienė bei kepėjos Snieguolė Mikalauskienė, Vaida Bakutienė ir Natalija Žičkienė, jau kepančios 7 proc. brangesnę duoną. Dar nebūdamas Premjeru Algirdas Butkevičius jau žadėjo gerovės valstybę, o juo tapęs pirmiausia minimalią mėnesinę algą (MMA) padidino iki 1 000 litų. Pažadėjo, kad vėliau bus steigiamos ir naujos darbo vietos.

Ekonomistai ištisus dešimtmečius diskutuoja, kodėl vienos šalys turtėja, o kitos – ne. Ši paslaptis gali būti išaiškinta viena stebuklinga formule: maži mokesčiai ir stabili valiuta, rašo „Forbes.com“. Pirminė šalių turtėjimo priežastis yra kapitalizmas, kuris klesti esant stabiliai valiutai ir žemam mokesčių lygiui.

Naujas laimės ir pinigų santykio tyrimas paneigia seną dėsnį, kad pinigai gali žmones padaryti laimingus tik iki tam tikro lygio, rašo „The Atlantic“. Pagal vadinamąji „Easterlino“ paradoksą, kai kai žmonės tampa turtingesni, jie persikrausto į turtingus rajonus ir ten nebesijaučia turtingais. Tada galbūt yra svarbiau sąlyginis pajamų kiekis, o ne absoliutus.

Rin­ki­mai bai­gė­si, po­li­ti­kai, kaip viš­čiu­kai, su­skai­čiuo­ti, tik į žmo­nių na­mus vil­ties ir ra­my­bės tai neat­ne­šė. Žmonės vėl pa­si­ju­to pa­že­min­ti net ir dau­ge­lio ger­bia­mos Pre­zi­den­tės. Kai­mo žmo­nės te­be­lau­kia, ka­da di­die­ji po­li­ti­kai pa­ga­liau at­si­gręš į ma­žų­jų gy­ve­ni­mus. Į atei­tį – su grėb­liu Šiau­lių ra­jo­nas, Bu­biai. Nuo skel­bi­mų sten­do prie par­duo­tu­vės jau nu­plė­šy­ti rin­ki­mų pla­ka­tai.

Sudarius naują kasmetinį sąrašą, kuriame šalys vertinamos pagal gerovės ir turto lygį, Norvegija išlieka labiausiai klestinčia valstybe visame pasaulyje, aplenkdama Skandinavijos kaimynes, skelbia „The Local“. 2012 metų Gerovės indekse Danija užėmė antrą vietą, o Švedija liko trečia.

Sudarius naują kasmetį sąrašą, kuriame šalys vertinamos pagal gerovės ir turto lygį, Norvegija išlieka labiausiai klestinčia valstybe visame pasaulyje, aplenkdama Skandinavijos kaimynes, skelbia „The Local“. 2012 metų Gerovės indekse Danija užėmė antrą vietą, o Švedija liko trečia.

Spalio 19 d. Molėtuose vykusios policijos dienos metu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Saulius Navarskas ir Molėtų rajono policijos komisariato viršininkas Algis Masevičius Molėtų rajono savivaldybėje priiminėjo gyventojus ir buvo pasiruošę atsakyti į juos dominančius klausimus. Deja, bet šia galimybe pageidaujančių pasinaudoti rajono gyventojų nebuvo.

65 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būdami pensininkais neišgyventų iš 750 litų senatvės pensijos, o 27 proc. nurodė, kad išgyventi įmanoma, bet būtų sunku. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikus gyventojų apklausą. 750 litų pensijos pragyventi pakaktų tik 4 proc. gyventojų, tačiau dauguma neieško būdų, kaip taupyti lėšas senatvei.

Nesugebėjimas prisistatyti, tinkamai pasisveikinti ar pasiteisinimai įvardinant norimą darbo užmokestį – net ir tokios su kandidato kompetencijomis ir patirtimi nesusijusios savybės, pasak atrankos specialistų, gali pakišti koją besidarbinantiems įmonėje.

Kodėl kai kurios įmonės būna priverstos pasitraukti iš verslo pasaulio? Verslo edukacijos žurnalas “Inc." atliko tyrimą norėdamos atsakyti į šį klausimą. Studijoje dalyvavo 50 įmonių, kurios po sėkmingų veiklos metų vis dėlto užsidarė. Tyrimo metu buvo analizuojamos aplinkybės, kurios ir “nužudė" bendroves. Į šį sąrašą patenka įmonės iš įvairių veiklos sektorių: viešbučiai, koncertų organizatoriai, mažmeninės prekybos tinklai, gamyklos.

„Iš rankų į rankas press“ ir „Juodraščio“ leidybos grupė išleido itin svarbią kairiojo prancūzų komunisto Gilles'io Dauvé knygą „Kapitalizmas ir komunizmas – tik provokuojantys žodžiai?„. Knygą galima įsigyti Vilniaus knygų festivalyje, kuris rugsėjo 14-16 dienomis vyks VDA dizaino inovacijų centre „Titanikas“, Maironio g. 3, Vilniuje.

Šią savaitę pasitikome su nauju skandalu, kuriame dar kartą atsidūrė kinų kompanija „Foxconn“. Resursas „The New York Times“ publikavo kolegų iš Kinijos padarytą reportažą, iš kurio paaiškėjo, jog prie „Foxconn“ konvejerių verčiami dirbti ir studentai (kaip žinia, ši kinų kompanija yra didžiausias Apple produktų gamintojas). Savo ruožtu, „Foxconn“ neneigė studentų darbo prie „iPhone“ surinkimo linijų fakto, tačiau pareiškė, jog jokios prievartos nėra, stažuotojai čia atlieka praktiką ir bet kuri...

Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis trečiadienį vietos televizijai sakė, kad šalis dėl narystės euro zonoje apsispręs kitų metų pradžioje. „Iš pradžių mes prašysime konvergencijos ataskaitos, po kurios seks gana ilga ir sudėtinga procedūra. Latvija sprendimą dėl euro įvedimo priims po to, kai paprašys šios ataskaitos kitų metų pradžioje“, - sakė Latvijos premjeras. Interviu jis taip pat pažymėjo, kad perėjimui prie euro pritaria 71 proc. šalies gyventojų.

Šiemet policininkais panoro tapti 195 asmenys. Kaip ir kasmet, pirmą mokslo metų dieną policijos mokyklos viršininkas Darius Grebliauskas palinkėjo visiems susirinkusiems sėkmės moksle, pedagoginėje veikloje, perskaitė Vidaus reikalų ministro Artūro Meliano sveikinimo žodžius, kuriais pedagogams linkėjo atiduoti visą savo išmintį ir sielos gerumą, o kursantus kvietė drąsiai skverbtis į žinių pasaulį, dalytis atradimų džiaugsmais ir siekti būti geriausiais.

ES strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos autoriai kiaulių augintojams labai rimtai siūlo ir net reikalauja labiau rūpintis kiaulių poilsiu, didinti patalpų, kuriose jos auginamos, plotus, gerokai sumažinti triukšmą tose patalpose, pagerinti apšvietimą ir galiausiai atsisakyti kuilių kastravimo, kuris yra nehumaniškas. Tačiau projekte net neužsimenama apie šių reikalavimų įvykdymo pasekmes ir kaip jos paveiks augintojus bei vartotojus.

Palangos valdžia skaičiuoja naujo mokesčio, imamo iš poilsiautojų, rezultatus. Per pirmą mėnesį, pirminiais duomenimis, surinkta 70 tūkst. litų. Tikimasi, kad per likusius vasaros mėnesius sumos bus keliskart didesnės, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Litą už kiekvieną kurorte praleistą naktį Palangos savivaldybė renka nuo birželio. Mokėti vadinamąjį pagalvės mokestį reikia visiems – ar viešbučiuose, ar privačiuose būstuose apsistojusiems poilsiautojams.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė penktadienį dalyvavo Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos šventėje ir pasveikino brandos atestatus šiomis dienomis gaunančius abiturientus. „Šiomis dienomis daugelis sveikinimų ir gražių žodžių skiriama Jums, gimnazijas ir mokyklas baigiantiems abiturientams. Esu tikra, kad šiomis dienomis ne kartą girdėjote ir dar išgirsite mintį, kad išeinate į savarankiško gyvenimo kelią.

Krizės metais Lietuvoje darbo našumas augo stipriau nei vadinamaisiais auksiniais metais. Tai yra nemaža dalis paaiškinimo, kodėl Lietuvos įmonėms dar sekasi pakankamai sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose. Tačiau nuo 2008 metų iki 2012 metų minimali mėnesinė alga (MMA) dėl infliacijos nuvertėjo 16 proc. Apie tai žurnalo „Valstybė“ surengtoje metinėje konferencijoje kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Šalies ekonominei ir socialinei aplinkai bei jos gyventojų gerovės lygiui įvertinti yra naudojami įvairūs metodai, rodikliai, indeksai. Tokių rodiklių pavyzdžiais gali būti Žmogaus socialinės raidos indeksas (Human Development Index), bendrojo vidaus ar nacionalinio produkto dalis, tenkanti vienam gyventojui, taip pat ir tokie indeksai kaip infliacijos lygis, nedarbo lygis ir kiti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų priekaištai ir žiniasklaidos dėmesys neprivertė Nemenčinės seniūnijos (Vilniaus r.) ūkininko Algio Alfredo Kaušakio pagerinti arklių laikymo sąlygas. Vis dėlto po antradienio patikrinimo šieno gyvuliams buvo atvežta, pašaras išverstas kieme, nes nėra įrengtų arkliams šerti tinkamų ėdžių, konstatavo trečiadienį ūkį vėl aplankę Vilniaus VMVT specialistai.

Savanorių studentų kuopos karys, atsargos majoras Albertas Daugirdas teigia, kad už Lietuvą kautųsi ir šiandien. „Čia net nėra klausimo“, – portalui Balsas.lt sakė neseniai į atsargą išėjęs kariūnas, kuriam tenka taikstytis su sumažinta valstybės pensija ir ieškoti kitų pragyvenimo būdų. Pasak A. Daugirdo, valstybės garantijų jam užtektų tik duonai. „Pinigų sviestui jau reikia užsidirbti kitur“, – aiškina karys, bet tikina nė kiek nepraradęs patriotiškumo.

Ar buvo šv. Kalėdos? Buvo. Tik mūsų ten nebuvo. Buvome baisiai užsiėmę – dovanas dovanojom... O ar ne taip verčiasi pastaruoju metu skalambijanti vieno didžiausių prekybos centrų reklama: ŠVENTĖS BAIGĖSI – ATĖJO LAIKAS SAU! Kažkas ne taip su ta Kalėdų dvasia toje mūsų nekropolių karalystėje... Privalomu kalėdinio stalo “patiekalu„ – tryliktuoju ir nelabai gardžiu – tapo valdžios atstovų sveikinimai, apibarstyti raginimų – mylėti, solidarizuotis, susitelkti – prieskoniais.

Prezidentės patarėjas teigia, kad ekonominės gerovės iškėlimas prieš nepriklausomybę atspindi Lietuvos socialines problemas. Apklausos duomenys, rodantys, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų rinktųsi ekonominę jos gerovę, o ne nepriklausomybę, nėra netikėti: jie atspindi kasdienes piliečių socialines problemas, sako Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius. „Visuomenės apklausos atspindi šio momento žmonių problemas. Tai yra ekonominė gerovė, socialinė apsauga.

Gyvenu Londone. Esu emigrantė. Tipinė ar netipinė, spręsti jums. Europos megapolyje esu jau dvejus metus. Turbūt nenustebinsiu pasakydama, kad čia labai gausu išvykusių lietuvaičių. Drįstu pastebėti, kad čia taip pat gausu išvykusių lenkų, rusų, japonų, italų, prancūzų, amerikiečių, kolumbiečių, australų – ir visų kitų. Tad ne tokie jau mes išskirtiniai. Ir kad iškart nesukelčiau negatyvių nuotaikų žodį emigrantai pakeisiu į išvykėliais, kad būtų apie ką diskutuoti.