Arabų šalims prilygstantys naftos ištekliai ir dosnus gerovės valstybės modelis kėsinasi į tobulą norvegų gyvenimą, rašo CNBC.
Norvegiją aplankė neįtikėtina sėkmė. Naftos ir dujų ištekliai leido skurdžiai valstybei per kelis dešimtmečius sukurti savo gyventojams kone aukščiausią pragyvenimo lygį visame pasaulyje. Dėka žemo korupcijos lygio ir protingos politikos gamtos turtų teikiamą naudą pajuto visi norvegai, o ne vien tik siauras politikų ir verslininkų ratas, kaip tai dažniausiai nutinka naftos ištekliais turingose valstybėse.
Iš pirmo žvilgsnio sėkmės istorija Norvegijoje teka sena vaga. Ekonomikos augimas stabilus, BVP dalis tenkanti vienam žmogui viršija 100 tūkst. eurų, o nacionalinis fondas, kuris yra sudarytas iš pinigų gautų už naftą ir dujas, siekia 700 mlrd. JAV dolerių arba po 140 tūkst. JAV dolerių kiekvienam gyventojui. Net ir pasibaigus gamtos ištekliams šalis galės gyventi iš investicijų.
Vis dėlto pinigų ir gerovės perteklius keičia norvegų gyvenimo būdą. Norvegai vis daugiau laiko yra linkę skirti pramogoms ir šeimai, tuo tarpu darbas nustumiamas į antraeilės svarbos užsiėmimų ratą.
Net ir imigracija neužpildo spragos, kuri atsirado dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo. Verslo produktyvumas mažėja, profesionalių darbuotojų trūkumas verčia didinti atlyginimus, drauge mažėja ir konkurencingumas.
Oslo universiteto sociologas Ivaras Froenessas sako, kad nafta norvegams tapo laimingu loterijos bilietu.
„Pokyčiai visuomenėje vyko labai lėtai, todėl žmonės jų paprasčiausiai nepastebėjo“, - sako profesorius.
Anot jo, šiuo metu vis daugiau norvegų nutaria darbo savaitę baigti ketvirtadienį ir mėgautis trijų dienų savaitgaliu.
„Nuosavą namą, vasarnamį kalnuose ir netgi antrą būstą pajūryje mes priimame kaip savaime suprantamą dalyką“, - tvirtina I. Froenessas.
Atlyginimai nuo 2000 metų pakilo 63 proc. Vokietijoje ir Švedijoje tuo pat metu uždarbio augimas buvo šešis kartus lėtesnis.
Norvegijos centrinio banko duomenimis nedarbas šalyje siekia vos 3 proc., tačiau daugelis norvegų dirba nepilnu etatu todėl iš tiesų užimtumo lygis yra žymiai mažesnis.
Norvegai dėl to nepergyvena, anot jų kam dirbti tiek kiek vidutinis europietis, jeigu gali uždirbti pakankamai pinigų per trumpesnį laiką ir likusias dienas skirti gyvenimo malonumams.
Tuo tarpu Norvegijos vyriausybė perspėja, kad bendrą darbo laiką reikia padidinti bent 10 proc., nes priešingu atveju valstybei teks pradėti naudoti savo santaupas skirtas ateities kartoms. Centrinis bankas ėmė kalbėti apie gerovės valstybės žalą ekonomikai, nes daugelis žmonių paprasčiausiai palieka darbo rinką
Lyginant su 1974 metais norvego darbo laikas per metus vidutiniškai sumažėjo 270 valandų. Darbo rinkos ekspertas Josteinas Hansenas sako, kad Norvegija turėtų pasekti Islandijos pavyzdžiu ir padidinti darbo valandų skaičių bent 100 per metus.
Problemos naftos bendrovėse
Naftos sektorius tapo savo sėkmės auka. Norvegijos naftos bendrovė „Aker Solutions“ šiemet pasamdys 4 tūkst. inžinierių, tačiau vos trečdalis iš jų bus norvegai.
Norvegijai tenka importuoti kvalifikuotą darbo jėgą iš Jungtinės Karalystės, Indijos bei Indonezijos.
Vyriausybės teigimu 2016 metais Norvegijoje truks 6 tūkst. naftos sektoriaus inžinierių, nes investicijos į gavybą pasieks naujas aukštumas, o naftos bendrovės pradės eksplotuoti neseniai atrastus naujus telkinius.
Trūkstant darbuotojų ir augant atlyginimams kai kurios vietos bendrovės nebegali konkuruoti dėl užsakymų net ir vidaus rinkoje. Užsakovai renkasi pigesnius gamintojus iš užsienio.
Norvegija gamina kokybišką produkciją, tačiau jos kainos yra 7-15 proc. didesnės nei konkurentų, o pastarieji siūlo ne ką prastesnius produktus.
Oro linijų bendrovė „Norwegian Air Shuttle“ pagrasino perkelti savo veiklą į Tailandą ir iš šios šalies organizuoti skrydžius Europoje, nes nebeišgali samdyti darbuotojų iš Norvegijos.
Panaši problema kamuoja ir Australiją, kurią aplankė sėkmė kalnakasybos sektoriuje. Didžiausias per 150 metų įvykęs kasybos suklestėjimas suteikė rimtą postūmį ekonomikos ir atlyginimų augimui, paskatino imigraciją ir vietos gyventojų nenorą persidirbti. Šiuo metu australai dirba mažiausiai valandų per pastaruosius 30 metų.
Nepaisant to australai vis dar dirba vidutiniškai 19 proc. daugiau nei norvegai. Be to, naftos gavybos sektorius sudaro penktadalį šalies ekonomikos, tuo tarpu Australijoje kalnakasybos poveikis yra tris kartus mažesnis.
Politikai ir verslininkai sutaria, kad būtina skatinti ilgesnes darbo valandas, tačiau rudenį vyksiantys rinkimai surišo politikų rankas ir kol kas šis klausimas yra pašalintas iš viešų diskusijų lauko.
Griebėsi imigracijos
Norvegijoje gyvena maždaug 5 mln. norvegų. Kasmet į šalį atvyksta apie 50 tūkst. imigrantų, kurie užpildo laisvas darbo vietas.
Vis dėlto centrinio banko duomenimis darbo produktyvumas per pastaruosius penkerius metus nepadidėjo. Vidutiniškai darbuotojas sukuria tiek pat vertės kiek ir prieš penkerius metus.
Norvegijos verslo konfederacijos ekonomisto Dago Aarneso teigimu Norvegija nesugeba privilioti tinkamos darbo jėgos.
„Mes nesugebame privilioti profesionalios darbo jėgos, ypač inžinierių“, - sako ekonomistas.
Egalitarinė valstybės sankloda atėmė norą stengtis įgyti specifinių žinių ir siekti karjeros, nes nekvalifikuoti darbuotojai uždirba žymiai daugiau nei Europos vidurkis, tuo tarpu kvalifikuotų darbuotojų atlygis skiriasi ne tiek jau daug, kad būtų verta stengtis.
Centrinis bankas prognozuoja esą artimiausius kelis metus darbuotojų atlyginimai ir toliau augs dvigubai sparčiau nei ekonomikos augimas, o produktyvumas išliks nepakitęs.
Šiuo metu Norvegijos biudžeto perteklius siekia 12 proc., tad artimiausiu metu valstybė be jokių rūpesčių susidoros su brangstančia darbo jėga. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje Norvegijai derėtų pasekti Švedijos pavyzdžiu, kuri prieš kelioliką metų buvo priversta apkarpyti socialines išlaidas. Kad ir kokie gausūs būtų Norvegijos naftos ir dujų ištekliai ilgainiui valstybė gali nebepakelti pernelyg išsipūtusios socialinės gerovės naštos.
D. Aarneso manymu politikai suvokia šią problemą, tačiau artimiausiu metu jos nespręs, nes virš Norvegijos nesitvenkia tamsūs krizės debesys.
