„Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien jaučiantys nerimą dėl asmeninės finansinės situacijos nurodo daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų. Rūpestis dėl finansų kenkia jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe.
Remiantis tyrimo rezultatais, tik kas šeštas apklaustas šalies gyventojas nurodė, kad finansinė situacija jam streso nekelia. Visiškai patenkinti savo finansais sako esantys 7 proc. Lietuvos gyventojų.
Pasak banko Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, nerimas itin dažnai kyla dėl to, kad žmonėms sunkiai pavyksta sukaupti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams. Kaip parodė tyrimas, ketvirtadalis apklaustųjų susiduria su taupymo sunkumais, o dar tiek pat gyventojų išvis neturi galimybės sukaupti atsargų, nes gyvena „nuo vieno atlyginimo iki kito“ ir savo pajamas bei išlaidas planuoja tik mėnesiui į priekį.
„Sakoma, kad pinigai laimės neatneša, tačiau mūsų tyrimas atskleidė kiek kitokį vaizdą. Natūralu, kad, spaudžiami turimų finansinių įsipareigojimų ir gyvendami be santaupų, žmonės nesijaučia užtikrintai ir nerimauja dėl ateities. Tyrimo išvados parodė, kad tik labai maža dalis gyventojų gali išlikti ramūs, neturėdami nė euro santaupų ar nuolat gyvendami į skolą“, – pastebi J. Cvilikienė.
Pasak specialistės, daugiausiai nerimo žmonės jautė pastarąjį pusmetį, esant koronaviruso pandemijai.
„Daugiausiai nerimo patyrė asmenys, kurie nebuvo sukaupę pakankamo finansinio rezervo. Užtat žmonės pamatė ir suprato, kad tai padaryti būtina“, – sako J. Cvilikienė.
Jaunimas graužiasi labiausiai
Tyrimas parodė, kad jaunesni gyventojai (18-24 m.) stresą dėl savo finansų patiria dažniau už vyresnius. Net du iš trijų šios amžiaus grupės atstovų pripažino, kad pinigai jiems kelia stresą kasdien.
„Jaunų žmonių asmeniniai finansai neretai primena užburtą ratą. Šioje amžiaus grupėje žmonės susiranda pirmuosius pastovius darbus, pradeda gyventi atskirai nuo tėvų. Augant jų pajamoms, kartu auga ir išlaidos, kurių anksčiau nebuvo – tai nuoma, transportas, maistas, pramogos ir panašiai“, – tyrimo duomenis komentuoja banko Finansų instituto vadovė.
Negana to, nors dėl finansų jauni žmonės jaučia nerimą, jie taip pat yra labiau linkę impulsyviai leisti pinigus – tą iš dalies daro kas antras apklaustasis iki 24 metų.
Pasak J. Cvilikienės, visgi reikia pažymėti, kad bėgant metams finansinis stresas mažėja ir mažiausiai jis kankina vyresnius gyventojus. Geriausiai dėl savo finansinės padėties jaučiasi 35-44 metų ir 65-75 metų amžiaus gyventojai.
Turi įtakos santykiams ir produktyvumui
Lietuviai neretai vertinami kaip darbštūs žmonės, tačiau ši savybė turi ir neigiamą pusę. Net 43 proc. apklaustų šalies gyventojų teigia, kad būtent darbas jiems yra dažniausia streso priežastis.
Finansų ekspertės nuomone, nerimo dėl darbo ir finansų priežastys yra glaudžiai susijusios. Kai žmonės nesusitvarko su asmeniniais finansais, įsivyrauja negatyvus požiūris į supančią aplinką ir tokiu atveju susitelkti produktyviam darbui bei efektyviam užduočių atlikimui tampa sudėtingiau.
Kartu tai persikelia ir į asmeninius santykius. Remiantis tyrimo duomenimis, 30 proc. apklaustųjų teigia, kad susirūpinimas savo ar šeimos finansine situacija neigiamai veikia santykius su artimaisiais, o penktadalis pripažįsta turėję ginčų dėl pinigų.
„Nuolat patirti situacijas, kai norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis, emociškai yra iš tiesų sudėtinga. Tą patiriantys sako kas trečias apklaustasis. O kai norai silpnumo akimirką ima viršų ir žmogus išleidžia daugiau, nei gali sau leisti, streso lygis išauga dar labiau“, – sako J. Cvilikienė.
Pasak specialistės, žmonės su nerimu ir stresu kovoja įvairiais būdais. Vienas jų – išlaidavimas.
„Atrodo keistas būdas nerimaujant dėl pinigų juos leisti, bet taip nutinka. Tačiau 64 proc. sako, kad tokiu metu stengiasi vis tik pinigų neleisti“, – pastebi J. Cvilikienė.
Apie problemas nekalba
Tyrimas parodė, kad žmonės gana gerai supranta neigiamą nerimo dėl finansų poveikį psichinei ir fizinei sveikatai – tokių gyventojų dalis yra beveik pusė, ypač didesniuose miestuose.
Tačiau, anot finansų ekspertės, Lietuvoje net 23 proc. žmonių nenori kalbėtis apie finansus nei su šeima, draugais, nei su profesionaliais konsultantais. Ji atkreipia dėmesį, kad finansinių problemų nereikėtų ignoruoti, o verčiau pasistengti jas pradėti spręsti nedelsiant.
Tyrimas parodė, kad finansinėmis problemomis su profesionalais nelinkusios dalintis moterys, vyrai dažniau kreipiasi į banko ar finansų konsultantu. Specialistė pastebi, kad apie finansines problemas būtina kalbėtis, kad ir šeimoje, taip vaikai mato, kaip jas spręsti.
„Norėdami padėti kartu su „Vilnius Tech“ mokslininkais sukūrėme finansinio raštingumo IQ testą. Išsiaiškinę žmonių biudžeto sudarymo, finansų planavimo, skolinimosi ir investavimo įpročius, galėsime gyventojams pateikti įžvalgas, kuriose srityse reikėtų pasitempti. Taip pat pagal jas suteiksime patarimų, kaip savo asmeninius finansus galima pradėti gerinti dabar pat“, – sako banko Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.
