nerimas

Nerimas – natūrali žmogaus emocinė būsena, kurią gali patirti kiekvienas. Ir nors nedidelis nerimas žmonių sveikatai pavojaus nekelia, specialistai ragina atkreipti dėmesį – užsitęsusi įtampa, trukdanti mėgautis gyvenimu, gali būti vienas iš ženklų, pranešančių apie būtinybę prašyti pagalbos. Nuolat jaučiamas susirūpinimas, baimės ar dirglumo jausmas – normali organizmo reakcija į iškilusius iššūkius, pavyzdžiui, vestuvių šventę, o galbūt darbo pokalbį ar egzaminą.

Nerimas – visiškai normali kiekvieno žmogaus reakcija į galimą grėsmę, stresą, spaudimą, nepažįstamas aplinkybes ar laukiantį kokį nors svarbų gyvenimo įvykį. Nerimas padeda mobilizuoti organizmo jėgas, padidinti motyvaciją ir dėmesio koncentraciją, geriau pasiruošti kai kuriems artėjantiems dalykams ir sėkmingai išvengti galimai grėsmingo pavojaus arba greitai bei be jokios žalos sau su juo susidoroti. Taigi nerimas dažnu atveju yra net pageidautinas – svarbiausia, kad jis netaptų lėtiniu.

Ekspertai teigia, kad magnio trūkumas vis dar yra gana dažna problema, nepaisant to, kad šio būtino mineralo yra kasdieniuose maisto produktuose, pavyzdžiui, žuvyje, lapinėse daržovėse, riešutuose ar piene. Siekdami sumažinti stresą ir nerimą, taip pat pagerinti bendrą organizmo veiklą, vis daugiau mūsų šiais laikais griebiasi magnio papildų. Kuo mums naudingas magnis? Neseniai „Waitrose“ pranešė, kad šio papildo pardavimai išaugo 44 proc.

Naujų mokslo metų pradžia ne vienai šeimai atneša daugybę pokyčių, o kartu – ir sumaišties. Nors suaugusieji dažniausiai turi reikiamus įgūdžius lengviau susitvarkyti su kylančiu nerimu dėl rudens atnešamų įsipareigojimų ar savo vaiko rezultatų, patiems mažyliams atsisveikinti su pasibaigusia vasara ir pradėti naują etapą būna gerokai sunkiau.  Kaip teigia šeimos psichologė, „Psychodemia.lt“ įkūrėja Agnieška Kašinska, palengvinti šį laikotarpį gali padėti rutina.

Ar žinojote, kad fizinė veikla gali būti raktas į laimingą kasdienybę be krūtinę slegiančio nerimo? Pakalbėkime apie tai plačiau – galbūt tai Jūsų receptas į lengvumo ir pasitenkinimo jausmą? Kuo naudinga reguliari fizinė veikla? Reguliari fizinė veikla – geriausias būdas, padedantis „nusikratyti“ nerimo sukeltą įtampą.

Turbūt pastebėjote, kad vieni žmonės nuo pat vaikystės pasižymi atsparumu stresui, o kitus sugniuždo net menkiausia įtampa. Nors dažnai jautriesiems liepiama „susiimti“, vis dėlto, mokslininkai teigia, kad nerimastingumas, tai ne išlepimas ar pramanai, o iš kartos į kartą perduodama savybė. Pagrindiniai simptomai Dažną nerimą juntantys žmonės būna įsitikinę, jog juos kankina koks nors sutrikimas.

Šiandieniniam žmogui nerimas – tikrai nesvetima emocija, pojūtis, išgyvenimas. Jei anksčiau nerimas padėdavo išvengti pavojaus, pabėgti nuo užpuolikų, tinkamai sumedžioti grobį, išlikti motyvuotam ir budriam, tai šiandien jis neretai gali pakišti koją itin darbingiems ir jautresniems asmenims. Dėl visko išgyvenančiam ir viską suspėti mėginančiam žmogui nerimas gali pradėti trukdyti normaliai gyvenimo kokybei.

Nerimas – vienas dažniausių šiandien girdimų žodžių. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais kone kas antras europietis turėjo nerimo ir depresijos simptomų. Tokie skaičiai glumina, nes dar praėjusiame dešimtmetyje buvo manoma, kad su šiomis problemomis susiduria „tik“ kas dešimtas asmuo.

Lietuvius užvaldė nerimas. Nors pavasaris, daugiau saulės ir bunda gamta, du trečdaliai apklaustų žmonių jaučia įtampą ir stresą. Ypač išaugo nerimas dėl karo – dėl jo jaudinasi kas antras tautietis. Palyginus su praėjusiais metais, nerimaujančiųjų dėl karo padaugėjo tris kartus. Vis dėlto dauguma tautiečių dėl įtampos nelinkę kreiptis į specialistus. Nors gresia nemiga ir depresija, ją žmonės bando įveikti ne padedant psichologui, o svaigindamiesi arba lošdami.

Nerimas – būsena, kuomet jaučiama įtampa, baimė, dirglumas. Su ja susiduria kiekvienas, tačiau ilgą laiką užsitęsusi nerimastinga būsena gali trikdyti įprastą gyvenimo ritmą. Apie nerimą, jo simptomus ir pagalbą sau papasakojo „Nerimo klinikos“ psichologė Ilona Šulnienė. Pasak psichologės, su nerimu yra susidūrę visi. Ji atskleidė, kad tuo metu yra itin išgyvenama dėl ateities, kuri nėra aiški. „Kiekvienas iš mūsų gyvenime jautėme nerimą.

Nors žodis „ruminuoti“ Lietuvoje dar visai naujas, vis dėlto, nuo šio nemalonaus įpročio kenčia beveik kiekvienas. Ruminuoti reiškia vis iš naujo galvoti apie iškilusią problemą ar praeities įvykį. Ruminuojant mintys neduoda ramybės, jos vis kartojasi, žmogus tarsi ieško išeities, tačiau jos niekaip nesuranda ir nepasiekia palengvėjimo.

Besitęsiant Rusijos pradėtam karui Ukrainoje kyla nerimas, kad ginklo gali tekti griebtis ir mums. Viešai aidi vis nauji pasisakymai, kaip Lietuva ruošiama karui ir kaip ruoštis žmonėms. Ko griebtis, kad nerimas ir baimė dėl Lietuvos ateities nesutrukdytų gyventi dabar, paaiškino psichologė. Psichologė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė, perception.lt įkūrėja ir mokymų lektorė dr.

Panikos ataka – staigus intensyvios baimės epizodas, kuris pasireiškia įtemptomis fiziologinėmis kūno reakcijomis, nors tikro pavojaus ar akivaizdžios priežasties baimei nėra. Patiriant panikos ataką žmogui gali atrodyti, jog jis visiškai praranda kontrolę, patiria širdies smūgį ar net miršta. Nors pačios panikos atakos grėsmės žmogaus gyvybei nekelia, tačiau jos gali ne juokais išgąsdinti ir priversti sunerimti.

Sapnai, kuriuose dantys išlūžta arba iškrenta, yra dažni ir turi daugybę psichologinių interpretacijų.  Kiekvienas, kuris sapnavo, kad jam iškrito dantys, gali patvirtinti, kad tai gali kelti stresą ir net nerimą. Gali būti, kad atsibudę paskubomis bėgsite į vonios kambarį, norėdami įsitikinti, ar visi dantys dar sveiki. Šis sapnas iš tiesų gali kelti nerimą. Todėl natūralu, kad kyla klausimas, ką jis gali reikšti, juo labiau jei jis kartojasi.

Miegas yra labai svarbus žmogaus gyvenime. Nuo to, kaip miegojome naktį priklauso ir visa tolimesnė mūsų diena, tačiau nemiga kamuoja daugelį žmonių, dėl kurios vėliau atsiranda įvairių sveikatos problemų. Tačiau nereikėtų kankintis, jei naktimis būna sunku užmigti, nes nemigą galima išsigydyti įvairiais pratimais. Kuksando meistrė Toma Kumžienė papasakojo, kas yra kuksando, kaip tai gali išgydyti nemigą ir netgi nerimą bei kokie yra ilgalaikiai nemigos padariniai žmogaus sveikatai.

Kiekvieną dieną mes rūpinamės savo sveikata – sportuojame, vartojame vitaminus, lankomės pas gydytojus ir panašiai. Tačiau gydytojas refleksoterapeutas Mindaugas Liškauskas ragina nepamiršti ir natūralių būdų, kaip nesunkiai namie galima pagerinti savo sveikatą, naudojant akupunktūrą: randant tam tikrus taškus savo kūne, kuriuos pamasažavus, galima pagerinti sveikatą ar miegą. Taškus savo kūne galima rasti apčiuopos būdu, atsižvelgiant į kūno anatominį reljefą.

Gydytojui diagnozavus depresiją, nerimo sutrikimą ir išrašius vaistų ne vienam kyla baimių: gal priprasiu ir be jų negalėsiu gyventi, gal sutriks miegas, priaugsiu svorio ar išvis prarasiu asmens tapatumą, gebėjimą logiškai mąstyti, adekvačiai jausti. Atsisakyti vaistų ir pasikliauti psichoterapija taip pat atrodo pavojinga: o jei nepasveiksiu, jei simptomai tik stiprės. Svarbu derinti medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą.

Vilnietė Rusnė Kuliešiūtė (33) studijavo psichologiją, savo bakalauro darbą rašė nemigos tema ir teoriškai puikiai žinojo kaip išspręsti su miegu susijusias sveikatos problemas, tačiau nesitikėjo, jog šios žinios neapsaugos nuo kas naktį kamuojančių miego sutrikimų. Nors su nemiga Rusnė kovojo keturis metus, dabar mergina savo praktikoje ir socialinio tinklo paskyroje dalijasi nemigos simptomais, kaip ją iveikti bei kaip greičiau užmigti.

Praėjus vienoms gražiausių metų šventėms, grįžimas į ne tokią džiaugsmingą kasdienybę daugeliui gali tapti tikru emociniu išbandymu. Dėl šios priežasties, trečiasis sausio pirmadienis pasaulyje vis dažniau vadinamas liūdniausia metų diena, tačiau kiek šis pavadinimas iš tikrųjų yra pagrįstas? Kauno „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologė Vaida Lukaševičienė teigia, kad šios dienos pavadinimas daugiau siejamas su reklaminiais tikslais, tačiau pirmąjį metų ...

Vaikai pasaulį mato kitaip nei suaugusieji, todėl jis jiems gali atrodyti grėsmingas. Mažieji nėra susipažinę su įvairiais jausmais, todėl tam tikra informacija, kuri suaugusiam žmogui atrodo suprantama, vaikui gali nebūti įprasta.  Apie tas grėsmes kalba mokykla, tėvai, tiktok'as, visi socialiniai tinklai, televizija. Vaikai šiandien jaučia nerimą. Aplink – didelis chaosas ir baimė.

Jaunai merginai Aušrai iš Šilalės (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomas) apsilankymas VšĮ Šilalės rajono ligoninėje virto košmaru. Vėlyvą sekmadienio vakarą mergina patyrė stiprius ir nemalonius nerimo jausmus ir supratusi, kad gali vėl žvelgti savižudybei į akis, nieko nelaukusi nuvyko į ligoninę, kurioje tikėjosi sulaukti pagalbos, tačiau susidūrė su nemaloniu gydytojos elgesiu. „Taip jau nutiko gyvenime, kad vasario mėnesį man buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija.

Rudens melancholija, šaltojo sezono slogutis, tamsos depresija – yra daug būdų, kuriais žmonės vadina rudenį ir žiemą juos užklumpančias slogias nuotaikas. Psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Vilija Vėbraitė sako, kad tokią būseną, jeigu ji užsitęsia, tikrai galima vadinti depresija ir tai nebus „per stipru“. Svarbu laiku atpažinti tiek savo, tiek savo artimųjų nuotaikos sutrikimą ir laiku užkristi kelią ligai įsisenėti.

Socialinis nerimas – itin paplitęs reiškinys, su kuriuo susiduria beveik kiekvienas mūsų. Nors daugumai jis netrukdo gyventi pilnavertį gyvenimą, išraudęs veidas ar drebantis balsas kalbant net prieš nedidelę auditoriją, vargina ne vieną. Gydytojo psichiatro-psichoterapeuto Adomo Bieliausko teigimu, šios reakcijos, nors ne visuomet malonios, – itin natūralios ir dažniausiai galime sau padėti labai paprastais būdais.

Pastaruosius kelerius metus įtemptų ir nerimą keliančių situacijų netrūko – pandemija, karas Ukrainoje, o visai neseniai ir karinis konfliktas Izraelyje bei hibridinė ataka, pasiekusi Lietuvos švietimo ir kitas viešąsias įstaigas. Įtemptose ar krizinėse situacijose vaikai gali jausti daug didesnę įtampą ir nerimą, tad psichologė pataria, kas gali padėti sukurti jiems saugumo jausmą.

Kai žmonėms kažką skauda – jie kreipiasi į gydytojus. Tačiau ką daryti jeigu negalavimo priežasties nepavyksta rasti? Psichosomatikos specialistė, numerologė Lina Krukauskienė sako, kad psichosomatika – tai vidinės žmogaus būsenos atspindys fiziniame kūne. Ji yra ne tik apie skausmus, bet apima praktiškai visus negalavimus.

Britney Spears paprastai dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose ji linksmai kvailioja savo namuose Kalabase, tačiau naujausias dainininkės įrašas „Instagram“ tinkle sukėlė susirūpinimą, nes ji žaidė su peiliais. Savaitgalį 41 metų Britney Spears pademonstravo itin pikantišką pasirodymą – ji demonstravo šokio prie stulpo įgūdžius vilkėdama ankštą rožinį bikinį, tačiau šią savaitę dainininkė socialiniame tinkle išbandė kai ką naujo – peilius.

Nors tikrasis ruduo dar vėluoja ateiti, psichologai tvirtina, kad šis metas neišvengiamai pas juos atgina daugiau pacientų. Vis tik pažymima, kad dažnai žmonės linkę patys save išbalansuoti, pradėdami išgyventi ne dėl realių, bet hipotetinių situacijų. Be to, neretai imamasi ir įvairių strategijų, kaip išvengti užklupusio nerimo, nors tai tėra laikinas pabėgimas. Klinikinės psichologės Kotrynos Mikalauskaitės aiškinimu, pacientų pagausėjimas prasidėjus rudeniui nulemiamas dviejų dalykų.

Prasidėjus rudeniui, vaikai grįžta į darželius ar mokyklas. Kiekvienais metais mokymo įstaigose būna daug naujų vaikų, kuriems tai nauja patirtis. Daugelis mamų susiduria su emociniais iššūkiais ir nerimu dėl to, kaip jų vaikas prisitaikys prie naujos aplinkos. Tai natūralus reiškinys, kurį gali lydėti daugybė klausimų ir abejonių. Naujokės darželio mamos neretai būna priverstos susidurti su jausmais, kurių iki tol nebuvo patyrusios.

Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau mokslininkų domisi ir atlieka tyrimus tirdami, kaip asmens gyvenimo būdas prisideda prie sveikatos. Kiekvieno iš mūsų gyvenimuose yra laikotarpių, kurie neišvengiamai tampa daugiau užimtais, negu įprastai. Vienu metu gali užgriūti įvairūs atsiskaitymų terminai, neišvengiami įspareigojimai darbuose, mokyklose ar universitetuose. Įtemptas gyvenimo ritmas, skubėjimas gali turėti sąsajų su neteisingu gyvenimo būdu.

Šįryt policijos įvykių suvestinėje pasirodė žinia apie nutikusį kraupų įvykį Mažeikiuose. Į ligoninę iš namų buvo pristatyta komos būsenos nėščia moteris, apsinuodijusi medikamentais. Dėl moters kritinės būklės Mažeikių ligoninėje buvo atlikta Cezario pjūvio operacija, kūdikis mirė. Nėra patvirtintos informacijos, kad moteris bandė nusižudyti, tačiau psichoterapeutas Gediminas Navaitis įspėja visus lietuvius, kad bet kokius būsimos savižudybės ženklus būtina pastebėti laiku.

Šiauliuose siautėja iškrypėlis. Pusamžis vyras demonstruoja savo lytinius organus ir viešai save tenkina. Negana to, atokioje vietoje priekabiavo prie nepilnametės, kuri dėl tokio vyro elgesio labai išsigando ir paprašė pro šalį važiavusios moters pagalbos. Moteris spėjo iškrypėlį nufotografuoti. Šiauliečiai vyrą atpažino ir dabar itin baiminasi dėl savo vaikų, mat lytinę aistrą prie visų tenkinantis vyras šlaistosi Šiaulių gatvėmis ir būdamas nestabilios psichikos neaišku, ką gali padaryti.

Iš „Tėvai paprastai“ studijos tėtis Simonas sveikinasi 36-ąjį kartą. „Tėvų darželio“ ir tv3.lt kartu rengiamoje tinklalaidėje kalbame įvairiausiomis temomis, ir visas šias temas galite rasti mūsų „Youtube“ kanale. Šį kartą vedėjas Simonas kviečia susitikti su dviem, kaip jis pats sako, „ne tik tėveliais“ – Ineta Puzaraite-Žvaguliene ir Ąžuolu Žvaguliu. Kodėl „ne tik tėveliai“? Nes Ineta ir Ąžuolas – labai veiklūs žmonės. Pirmiausia, kaip patys sako, jie – Barboros ir Bernardo tėvai.

Pastarąjį dešimtmetį jaunų žmonių nerimas stipriai išaugo visame pasaulyje. Nuo pilnametystės jauni žmonės jaučia vis daugiau streso ir su juo susijusių simptomų, kurie laikui bėgant niekur nedingsta. Natūralu, kad kai kurie gyvenimo įvykiai gali sukelti trumpus nerimo epizodus. Jų metu padažnėja širdies ritmas, spazmuoja žarnynas, vargina viduriavimas, pykinimas, prakaitavimas, karščio pylimas, rankų tremoras.

Atrodo, jau pamiršome visą pasaulį kausčiusią COVID-19 pandemiją. Gyvenimas lyg grįžo į įprastas vėžias, o draudimai, kaukės, masinės mirtys nugrimzdo praeityje. Deja, specialistai pastebi naują reiškinį – žmonės Lietuvoje masiškai skundžiasi, lyg ir neaišku iš kur, kylančiomis panikos atakomis, o ne vienas ir didžiuliu nerimu, kai bijoma žmonių, eiti į darbą ar net palikti namus.

Beveik du trečdaliai lietuvių – 64 procentai – jaučia nerimą, įtampą ir stresą. Tą atskleidė naujausias kovą atliktas emocinės sveikatos tyrimas. Pernai dėl karo įsitempę ir neramūs jautėsi beveik visi gyventojai, o šiemet žmonės daugiausia išgyvenimų patiria dėl darbo ir didžiulio krūvio jame. O blogas emocijas ypač išgyvena jauni, mažai uždirbantys žmonės ir nevedę vyrai, taip pat netekėjusios moterys.

Panikos priepuoliai, nerimo sukelti negalavimai ir spengimas ausyse – tai pagrindinės temos, kurios šią savaitę sudomino naujienų portalo tv3.lt skaitytojus. Todėl „Eurovaistinės“ vaistininkai dalijasi atsakymais į skaitytojų klausimus. Ar nuo nerimo ir panikos gali būti nuolatinis dusulys, oro trūkumas? Stresinės situacijos metu mūsų kūne įsijungia „kovok arba bėk“ reakcija, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kazakevičienė.

Du trečdaliai lietuvių šiuo metu jaučiasi saugūs gyvendami Lietuvoje, tačiau tų, kurie pasijautė nesaugūs, daugėja. Vidaus reikalų ministerijos atliktas tyrimas rodo, kad besijaučiančių saugiai sumažėjo prasidėjus migrantų krizei ir karui Ukrainoje. Vidaus reikalų ministrė ramina, kad nepaisant nerimo dėl saugumo situacijos, gyventojų pasitikėjimas pagalbos tarnybomis sparčiai auga. Prie Lietuvos sienos baltarusių pareigūnai atvedė grupę migrantų.

Kiek mažiau nei už metų rusai vėl eis rinkti prezidento. Atsižvelgiant į dabartines šalies socialines ir politines aktualijas, mažai kas abejoja, kad prezidentas Putinas lengvai išplėš dar vieną, jau šeštąją kadenciją. Pasak kai kurių Rusijos žiniasklaidos priemonių, Putino komanda planuoja, kad šį kartą  prezidentas sumuštų rekordą ir surinktų dar daugiau nei 77 proc.

Jau visai netrukus, balandžio 16-17 dienomis smogs stipri magnetinė audra. Ji ne tik sutrikdo Žemės magnetinį lauką, tačiau gali ir labai rimtai atsiliepti žmogaus sveikatai. Spėkite jai pasiruošti laiku. „Meteoagent“ praneša, kad artimiausia vidutinio stiprumo (4 balų) magnetinė audra bus juntama balandžio 16 ir 17 dienomis. Nors ji nebus tokia stipri, kokia buvo visai neseniai, tačiau jautresnės sveikatos žmonėms ji gali pasijusti.

Įtampa Šeškinės mikrorajone. Gyventojai dalijasi nerimą keliančiais pasakojimais apie tai, kad šalia Žygimanto Augusto mokyklos vaikšto įtartinas vyras ir bando priekabiauti prie moksleivių. Tokia žinute viešai pasidalijo moksleivė pasakodama, kad viskas įvyko dienos metu, jai einant iš mokyklos. Naujienų portalui tv3.lt ji patvirtino apie tai pranešusi ir tėvams, ir auklėtojai. Savo ruožtu policija informavo, kad iš tiesų gauti keli kvietimai, susiję su galimai panašiais incidentais.

Šiuolaikiniam žmogui praktiškai neįmanoma išvengti streso – įvairios atsakomybės darbe ir namuose, netikėtos ir nemalonios situacijos verčia išeikvoti daug energijos, o tuomet patiriama vis daugiau įtampos, tampa vis sunkiau save kontroliuoti. Tačiau, kad ir kaip bebūtų sunku išmokti suvaldyti kylantį stresą ir nurimti – tai yra būtina. Lengviau sumažinti patiriamą stresą galėsite, pasitelkę 10 paprastų būdų: 1. Sportuokite.

Šeštadienį Kaune, Islandijos plente, įvykusi avarija, pareikalavusi dviejų gyvybių, sukrėtė ne vieną. Aiškėjančios įvykio detalės šiurpina – kyla daugybė klausimų, kodėl automobilis važiavo prieš eismą, keliamos dvi versijos – arba vairuotoją suklaidino navigacija, arba jis buvo neblaivus, todėl elgėsi neadekvačiai.

Kiekvienas žmogus turi bent vieną baimę, su kuria tenka kartas nuo karto susidurti gyvenime. Dažnai jos būna susijusios ne tik su tam tikrų objektų bijojimu, tačiau ir psichologiniais dalykais. Sužinokite, kokios yra dažniausios skirtingų Zodiako ženklų baimės. Gyvatės, ankštos patalpos, bakterijos, aukštis yra tik vienos iš daugelio kitų baimių, su kuriomis susiduria skirtingi žmonės.

Jau daugiau nei savaitę ieškoma dingusio 15-mečio Mykolo Davidonio, o jo dingimas žmonėms priminė ir kitas dingusių, bet nerastų žmonių istorijas. Situacijos nešvelnina ir pasirodantys pranešimai apie žmonių užpuolimus. Šie įvykiai pasėjo nerimą, iššluoti kone visi pipirinių dujų balionėliai – tokios istorijos visuomenę verčia nerimauti dėl savo saugumo. Išaugę pipirinių dujų balionėlių pirkimai – tik vienas ženklas, kad kyla susirūpinimas dėl saugumo.

Šiuolaikinėje visuomenėje, kuomet kasdien lygi stresas ir įtemptas gyvenimo ritmas dažnai susiduriama su nerimo sutrikimais ar depresija. Šie negalavimai sutrikdo ne tik darbingumą, bet ir socialinį gyvenimą.  Nuolat gyvenant įtampoje, labai svarbu laiku pastebėti simptomus.

Mes neretai galvojame, kad jeigu kažkas mus stipriai myli, ta meilė savaime turėtų išspręsti ar palengvinti ne vieną problemą. Pastebime kitus, kurie, atrodo, turi daug draugų ir gerbiantį partnerį, ir manome, kad jie vien dėl to jaučiasi geidžiami, priimti ir todėl patenkinti savo vieta pasaulyje.

Karas Ukrainoje yra lemiamas mūšis dėl Europos ateities, jos geostrateginės pertvarkos ir galiausiai dėl naujos saugumo architektūros. Tai žymi tektoninį žemyno evoliucijos poslinkį, kurį sukėlė tiek istorinis Putino klaidingas skaičiavimas, tiek Ukrainos žmonių pasipriešinimas.

Jei nerimas neleidžia jums užmigti, šie ekspertų patarimai užtikrins ramų miegą ir visai nesvarbu, kokios mintys kirbės jūsų galvoje. Žiūrite į laikrodį, jau 4 valandos ryto, žinote, kad jau po kelių valandų turite ruoštis į darbą ar vaikus į mokyklą, bet negalite sustabdyti savo minčių pasiutpolkės galvoje... Pažįstamas jausmas? Esate ne vienas.

Aštuoni iš dešimties lietuvių patiria didesnį stresą nei įprasta. Žmonės sako: galvos skausmą dabar labiausiai kelia karas Ukrainoje ir nenustojančios kilti kainos. Psichologai pastebi: kur dar ir žmonių asmeniniai rūpesčiai, kurie prisidėjus karui, infliacijai ir nežinomybei, tapo neįveikiami. Spėjama, kad Lietuvoje visiškai nelaimingų žmonių yra keliskart daugiau nei Skandinavijoje. Taip TV3 žinių paklausti, kaip gyvena, atsako žmonės: „Gyvenam kaip gyvenam – nelabai gerai.