Nėra vienos aiškios priežasties, kuri tiksliai apibūdintų panikos priepuolių atsiradimą. Skirtingi veiksniai paskatina kūne užprogramuotą streso reakciją „kovok arba bėk“. Panikos priepuolio metu kūnas ruošiasi galimai grėsmei, kuri dažniausiai tėra žmogaus galvoje.
Panikos priepuolį iššaukti gali patiriamas didžiulis stresas, sunkus laikotarpis gyvenime, psichotropinių medžiagų (vaistų, alkoholio, narkotikų) vartojimas, trauminiai įvykiai ir patirtys, neįsisąmonintos emocijos ar vidiniai konfliktai, taip pat kai kurių žmonių nervinė sistema gali būti daug jautresnė dėl genetinių veiksnių.
Kaip atpažinti, ar jus tikrai ištiko panikos priepuolis?
1. Padažnėjęs širdies plakimas – kūnas ruošiasi galimam pavojui, širdis ima plakti smarkiau, taip organizmas aprūpina smegenis ir galūnes krauju.
2. Galvos svaigimas – dėl gausesnio smegenų aprūpinimo deguonimi, organizme sutrinka deguonies ir anglies dvideginio pusiausvyra, dėl to gali pradėti svaigti galva.
3. Paviršutiniškas kvėpavimas – kūnas siekia raumenis aprūpinti deguonimi, dėl to padažnėja kvėpavimas.
4. Spaudimas krūtinės srityje – reaguodamas į numanomą grėsmę organizmas gali paskatinti krūtinės raumenų susitraukimą, kuris gali būti patiriamas kaip spaudimas ar skausmas.
5. Raumenų įtampa – kūnas ruošiasi kovoti ar gintis nuo galimos grėsmės, dėl to raumenys įsitempia.
6. Virškinimo sutrikimai – dėl pasirengimo kovoti arba bėgti, kraujas pradeda plūsti į smegenis ir galūnes, todėl jo mažiau tenka virškinimo organams, dėl ko sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla, jaučiamas blogumo jausmas, pykinimas, nėra apetito.
7. Karščio ar šalčio bangos – jos patiriamos dėl panikos atakos metu pasikeitusios kraujotakos.
8. Prakaitavimas – padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas pakelia kūno temperatūrą, o prakaitavimas padeda ją sureguliuoti.
9. Galūnių tirpimas ir dilgčiojimas – dėl pasikeitusios kraujo apykaitos galimas rankų, kojų ar net veido tirpimas.
10. Gumulas gerklėje, springimas – šie pojūčiai gali atsirasti dėl įsitempusių raumenų tiek visame kūne, tiek gerklės srityje.
11. Drebulys – jis atsiranda dėl stiprios raumenų įtampos.
12. Nerealumo pojūtis – patiriant panikos priepuolį susiaurėja dėmesio laukas, žmogus jaučia kiekvieną kūno reakciją, mintys užgožia gebėjimą kritiškai mąstyti, dėl ko gali atrodyti, kad vyksta kažkas nepaaiškinamo ir nerealaus.
13. Baimė numirti arba išprotėti – visas žmogaus dėmesys yra sutelkiamas į stiprius fizinius patyrimus, kurie gali atrodyti kaip širdies smūgis ar psichozė.
Kaip nurimti panikos atakos metu?
Gilus kvėpavimas – panikos priepuolio metu geriausia susitelkti į kvėpavimą: reikia kvėpuoti kuo giliau apatine pilvo dalimi, kvadrato principu – lėtai įkvepiant skaičiuoti iki keturių, sulaikyti kvėpavimą keturias sekundes, lėtai iškvėpti skaičiuojant iki keturių, tada sulaikyti kvėpavimą keturias sekundes ir vėl kartoti ciklą iš naujo, kol kvėpavimas nurims.
Dėmesio nukreipimas – panikos ataka susijusi su klaidingu fizinių pojūčių interpretavimu, todėl reikia savo dėmesį nukreipti iš vidaus į išorę: susitelkti į aplinkoje matomus daiktus, jei šalia yra žmogus, kalbėtis su juo, užsiimti maloniai nuteikiančia veikla.
