Francois Hollande

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį išėjo į Paryžiaus ir Bordo gatves, norėdami pademonstruoti palaikymą, anot aktyvistų, „tradicinėms šeimos vertybėms“ ir pasisakyti prieš dirbtinę arba surogatinę motinystę. Šias demonstracijas organizavo judėjimas „Manif pour Tous“ („Protestas dėl kiekvieno“), anksčiau nesėkmingai agitavęs prieš įstatymą, leidžiantį įsivaikinti homoseksualioms poroms, kuris Prancūzijoje buvo priimtas praeitais metais.

Panašu, kad nuo Vašingtono iki Paryžiaus, Teherano ir Damasko visi sutinka, jog didėja poreikis kovoti su „terorizmu“, tačiau šios sąvokos reikšmę paaiškinti gana keblu. Jungtinėms Valstijoms ir jų partnerėms Vakaruose džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS), užėmusio dideles teritorijas Irake bei Sirijoje, kovotojai neabejotinai prilygsta teroristams.

Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas atvyks dviejų dienų vizito į Vokietiją: susitiks su kanclere Angela Merkel, lankysis Hamburge, europietiškų orlaivių „Airbus“ gamykloje. Daugiausia dėmesio bus skiriama ekonomikos sunkumams ir politinei padėčiai Prancūzijoje, kur valdančių socialistų stovykla skyla, prezidento populiarumas tesiekia 13 proc., o į politinę arena grįžta jo energingas varžovas Nicolas Sarkozy. Jis žadėjo negrįžti, bet sugrįžo.

 Prancūzijos naikintuvai surengė pirmą oro smūgių reidą prieš „Islamo valstybę“ Irake ir sėkmingai sunaikino numatytą taikinį, pranešė šalies prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas). „Šįryt 9 val. 40 min. mūsų lėktuvai „Rafale“ sudavė pirmą smūgį teroristinės organizacijos „Daesh“ logistikos bazei šiaurės rytų Irake“, - nurodoma pranešime, kurį išplatino F.Hollande'o kanceliarija, pavartojusi kitą grupuotės „Islamo valstybė“ akronimą.

 Kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) stovi prie „valdžios vartų“ Prancūzijoje, sekmadienį pareiškė ministras pirmininkas Manuelis Vallsas (Manuelis Vallsas), niūriai įvertindamas šalies centro kairės vyriausybė apėmusią krizę.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as šiandien kreipėsi į tarptautinę bendruomenę dėl specialios paramos neseniai išrinktai Libijos valdžiai. Šalis klimpsta į vis gilesnį vidaus konfliktą, nes senoji Libijos valdžia nepripažįsta birželio mėnesį išrinkto parlamento. Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba susirinko aptarti įvykių Libijoje po to, kai ši perspėjo tarybos nares, kad šalyje bręsta pilietinis karas.

„Rusijos agresyvi meška slepiasi už „taikdario“ meškerės“, - mano Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas Mahiras Gamzajevas, pabrėžiantis, kad Rusija mėgina provokuoti Azerbaidžaną ir toliau maivytis prieš Vakarus. - Aplink vadinamąją „Kalnų Karabacho respubliką“ vėl griaudi salvės.

Prancūzija šeštadienį paskelbė, kad gedint 118 „Air Algerie“ lėktuvo katastrofos aukų, tarp kurių yra 54 Prancūzijos piliečiai, tris dienas nuo pirmadienio vėliavos ant visų visuomeninių pastatų bus nuleistos iki pusės stiebo. Prezidentūra nurodė, kad tai yra ne oficialus nacionalinis gedulas, dėl kurio turi būti sprendžiama per vyriausybės posėdžius, o tiesiog gedulo ženklas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) antradienį pademonstravo susierzinimą, kurį išprovokavo Londono išsakyta kritika Paryžiui dėl karo laivų pardavimo Rusijai, pareiškęs, kad Didžiosios Britanijos sostinėje pilna „rusų oligarchų“. Pagal 2011 metais pasirašytą 1,2 mlrd. dolerių vertės kontraktą Prancūzija turi parduoti Rusijai du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Pirmąjį laivą Rusija turėtų gauti šių metų spalį, antrąjį - 2015 metais.

 Įtūžę ukrainiečiai internautai bombarduoja Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paskyras socialiniuose tinkluose, kaltindami juos bičiulyste su Rusija tuo metu, kai Ukrainą tebekrečia konfliktas su prorusiškais separatistais.

 Sveikindama Prancūziją nacionalinės šventės proga prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog šios šalies indėlis stiprinant Baltijos šalių saugumą šiuo metu ypač svarbus Lietuvos žmonėms, pranešė Prezidentūra. Pasak Lietuvos vadovės, pastaraisiais metais Lietuvos ir Prancūzijos ryšiai Europos Sąjungoje ir NATO tapo dar tvirtesni, o dvišalis bendradarbiavimas ne tik atnešė abipusės naudos, bet ir dar labiau suartino valstybes.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prancūzijos akinių gamintojai išpeikė naujus prezidento Francois Hollande`o akinius, o tiksliau – prezidento nepatriotiškumą. Iki šiol nešiojęs prancūziškus akinius be rėmelių, dabar jis įsigijo stačiakampės formos plastikinius, bet jie pagaminti Danijoje.

Prancūzija ir Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną spausti promaskvietiškus sukilėlius rytų Ukrainoje sutikti pradėti dialogą dėl paliaubų su Kijevu.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) buvo apkaltintas korupcija ir naudojimųsi įtaka, trečiadienį paskelbė prancūzų prokurorai. Šis dramatiškas kriminalinio tyrimo posūkis gali sužlugdyti N.Sarkozy viltis grįžti į politiką. Sprendimas pateikti jam kaltinimus buvo priimtas po 15 valandų trukusios jo apklausos ir tai buvo pirmas kartas, kai koks nors buvęs Prancūzijos lyderis sulaikomas atliekant kriminalinį tyrimą.

Rusija palankiai vertintų paliaubų pratęsimą trims paroms Ukrainos rytuose, bet tai neturėtų būti tik „ultimatumo“ separatistams sudėti ginklus atidėjimas, sakė penktadienį užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes tikimės, kad tai reiškia ne ultimatumo atidėjimą trims paroms“, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje. „Tai, kas šiandien paskelbta, jeigu tai tikrai bus patvirtinta, kad paliaubos pratęstos 72 valandoms, šitą faktą reikia sveikinti“, – sakė S.Lavrovas.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį susitiks spręsti įtemptos konfliktinės situacijos dėl Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) paskyrimo naujuoju Europos Komisijos pirmininku. Buvusio Liuksemburgo premjero paskyrimui aršiai priešinasi Didžioji Britanija, nuo kurios šiuo klausimu nusigręžė net artimiausi sąjungininkai.

  JAV ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai didino spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, ragindami jį padėti provakarietiškam Ukrainos vadovui užbaigti prorusiškų separatistų sukilimą, artėjant netvirtų paliaubų pabaigos terminui. JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį perspėjo, kad gali būti paskelbtos papildomos sankcijos, jeigu Rusija nesiims skubiai mažinti įtampos neramioje rytų Ukrainoje.

 Tarptautinės pastangos išgelbėti trapias paliaubas Ukrainoje trečiadienį turi suintensyvėti, Kijevui pagrasinus jas atšaukti po to, kai prorusiški separatistai šalies rytuose numušė armijos sraigtasparnį. Devyni ukrainiečių kariai antradienį žuvo, kai transporto sraigtasparnis Mi-8 buvo numuštas netoli sukilėlių tvirtovės Slovjansko.

Vakarų šalių palaikomas Ukrainos prezidentas antradienį pareiškė galintis atšaukti savaitę turėjusias galioti vienašališkas paliaubas, kad vyriausybės pajėgos galėtų atsakyti į prorusiškų sukilėlių išpuolį, per kurį buvo numuštas armijos sraigtasparnis ir žuvo devyni kariai.

Ukraina sekmadienį gedi ir žada imtis atsakomųjų veiksmų dėl to, kad prorusiški separatistai numušė karinį lėktuvą su 49 kariškiais, kurie visi žuvo. Tas šeštadienio incidentas buvo daugiausiai aukų pareikalavusi separatistų ataka prieš vyriausybines pajėgas šalies rytuose. Vakarų remiamas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pažadėjo sukilėliams „adekvatų atsaką“ ir užsiminė, kad netrukus bus suintensyvintas puolimas prieš juos. Prezidentas šį sekmadienį paskelbė nacionalinio gedulo diena.

(papildyta 16.08) Putinas šnektelėjo su Ukrainos prezidentu Porošenka prieš šventinius pietus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka aptarė paliaubų ir kitus galimus veiksmus krizei deeskaluoti – tai įvyko per trumpą, bet matyt reikšmingą susitikimą Prancūzijoje penktadienį, pranešė prancūzų pareigūnai.

  Sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje veteranai ketvirtadienį grįžo į tuos pačius paplūdimius ir emocingai paminėjo nacių Vokietijos pralaimėjimą paspartinusios invazijos pradžios 70-ąsias metines. Karališkieji asmenys, vadai ir maždaug 20-ies valstybių lyderiai, tarp jų – JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, dalyvaus pagrindinėje metinių paminėjimo ceremonijoje penktadienį, kurią temdo diplomatiniai ginčai dėl Ukrainos krizės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuolat įrodo esantis žmogus, su kuriuo neįmanoma nesiskaityti. Buvo prognozuojama, kad dėl krizės Ukrainoje Rusijos lyderis taps atstumtuoju, išmestu iš turtingųjų valstybių klubo, ir liks nepakviestas į Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimą, kurį pats planavo surengti olimpiniame Sočio mieste – savo pasididžiavime.

Lenkijos užsienio reikalų ministras antradienį paragino Prancūziją atšaukti 1,2 mlrd. eurų sutartį dėl „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai ir pareiškė, kad jie kels grėsmę rytinės Europos šalims. Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos partnerės ragina Paryžių peržiūrėti susitarimą dėl modernios karinės technikos pardavimo Maskvai po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir jos kovą įvykdytos Krymo aneksijos.

(papildyta 13.01) JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paragino Kongresą skirti 1 mlrd. dolerių siekiant sustiprinti Amerikos karių, aviacijos ir karinių jūrų pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje, tęsiantis konfrontacijai tarp Rytų ir Vakarų dėl Ukrainos.

Ukrainos išrinktasis prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė vienam Vokietijos laikraščiui, jog planuoja surengti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekiant "sušvelninti" krizę Ukrainoje. "Surengsime derybas su Putinu, siekdami sušvelninti padėtį ir sudaryti taiką.

Europos Sąjungos lyderiai Briuselyje pasveikino išrinktąjį Ukrainos prezidentą, o Rusiją paragino pradėti nuoširdų bei atvirą dialogą su Kijevu ir pripažinti Petro Porošenkos išrinkimą. Be to, Rusija raginama neleisti per savo sieną į Ukrainą kovotojų ir ginklų. „Sveikiname rinkimų rezultatus. (...) Kalbėjausi su vakar išrinktu prezidentu ir vėl patvirtinau Sąjungos paramą Ukrainai“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai antradienį sutarė iš naujo įvertinti Bendrijos politikos prioritetus po skaudžios nesėkmės Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose reikšmingų laimėjimų pasiekė radikalios ir prieš dabartinį politinį isteblišmentą nusistačiusios partijos.

 Europos Sąjungos (ES) lyderiams antradienį susitikus aptarti, kaip reaguoti į skaudžią nesėkmę Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose reikšmingų laimėjimų pasiekė radikalios ir prieš dabartinį politinį isteblišmentą nusistačiusios partijos, Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija paragino reformuoti bloką.

Europos lyderiai antradienį rengia susitikimą, kuris bus pirmoji proga jiems drauge įvertinti stulbinamą euroskeptiškų ir kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų sėkmę Europos Parlamento rinkimuose, kuri sukrėtė Senojo žemyno politinį isteblišmentą. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pirmadienį pasisakė už tai, kad Briuselio galios būtų apkarpytos po šių rinkimų, kurie laikraščių antraštėse buvo vadinami politiniu „žemės drebėjimu“ Europoje.

Prancūzijos kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) vadovavo euroskeptiškų politinių jėgų „žemės drebėjimui“ per Europos Parlamento rinkimus, kuris supurtė Senąjį žemyną. Anksti pirmadienį Europos Parlamento pateikti pirminiai duomenys parodė prieš Europos Sąjungą (ES) nusistačiusių partijų proveržio mastą.

Praėjus šešeriems metams po savo pirmojo arešto Jerome'as Kervielis (Žeromas Kervjelis), dėl kurio finansinių machinacijų kone žlugo bankas „Societe Generale“, pirmadienį pradėjo jam skirtą trejų metų kalėjimo bausmę. Po savaitgalio dramos, kai 37 metų J.Kervielis grasino likti Italijoje, bandydamas išprovokuoti prezidentą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą) įsikišti į jo bylą, jis vidurnaktį pagaliau pasidavė prancūzų policijai, kirtęs sieną ties Žydrojo Kranto miestu Mantonu.

(papildyta 13.45) Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinko į Briuselį derybų dėl Ukrainos, teigdami, kad gegužės 25 dieną toje šalyje numatyti prezidento rinkimai turi įvykti, ir rengdamiesi paskelbti apie naujas sankcijas grupei asmenų Rusijoje ir Kryme, kurie prisidėjo prie krizės.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį priėmė Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą) vaizdingame Baltijos pajūrio mieste, kur abu lyderiai stengsis stiprinti asmeninę draugystę.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pirmadienį pareiškė, kad niekas neturi sutrukdyti artėjančių prezidento rinkimų Ukrainoje, ir pridūrė, jog reikia įtikinti Rusiją nenaudoti smurto.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pirmadienį reagavo į žeminantį Socialistų partijos sutriuškinimą vietos valdžios rinkimuose, paskirdamas naujuoju premjeru populiarų vidaus reikalų ministrą Manuelį Vallsą (Manuelį Valsą). 51 metų M.Vallsas premjero poste pakeis Jeaną Marcą Ayrault (Žaną Marką Airo). Pertvarkytame kabinete taip pat nebebus dviejų Žaliųjų partijos ministrų.

Tai pergalė, kuria galima mėgautis, – sakė savo kandidatūrą į Paryžiaus merus iškėlusi Ispanijoje gimusi socialistė Anne Hidalgo (An Hidalgo), kuri po sekmadienio rinkimų taps pirmąja moterimi Prancūzijos sostinės mero poste turėjo ištverti oponentų pajuokas dėl savo kuklios kilmės ir paryžietiškų šaknų nebuvimo. Tačiau galiausiai sostinės rinkėjai atmetė tokį snobizmą ir, priešingai visoje šalyje pasireiškusiai tendencijai, šią 54 metų moterį išrinko įtikinama persvara.

 Prancūzijos valdančioji Socialistų partija sekmadienį patyrė žeminamų praradimų vietos valdžios rinkimuose, kuriuose proveržį padarė kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas (FN), ir pirmą kartą per istoriją vadovauti Paryžiui buvo išrinkta moteris. Juodąjį sekmadienį, kaip rinkimų dieną pavadino vienas socialistų parlamentaras, FN pelnė mažiausiai vienuolikos miestų su daugiau kaip 9 tūkst. gyventojų kontrolę ir tikriausiai turės mažiausiai 1,2 tūkst.

Prancūzijos teismas ketvirtadienį nurodė žurnalui „Closer“ sumokėti aktorei Julie Gayet (Žiuli Gajė) 15 tūkst. eurų kompensaciją už privatumo pažeidimą – jos santykių su prezidentu Francois Hollande‘u (Fransua Holandu) paviešinimą. Priteista suma yra mažesnė nei 50 tūkst.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas (FN) sudavė skaudų smūgį valdantiesiems socialistams, kai net keli jo kandidatai užėmė lyderių pozicijas po pirmojo vietos rinkimų rato.

Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas penktadienį pareiškė, jog būtina panaudoti prieš Rusiją pasaulinį ekonominį spaudimą, kad būtų sužlugdytos Maskvos pastangos įtvirtinti „naują pasaulio tvarką“. Kalbėdamas po svarbaus Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) partnerystės susitarimo pasirašymo, A.Jaceniukas sakė, kad ekonominis spaudimas yra vienintelis būdas sulaikyti Rusiją nuo, pasak jo, beprecedenčio tarptautiniu mastu pripažintų sienų ignoravimo.

21 val. 10 min. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) pareiškė, kad Europos Sąjunga pasirengusi pasirašyti politinę sutartį dėl asociacijos su Ukraina iki gegužės 25 dienos, kurią numatyti šios šalies valdžios rinkimai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį pareiškė, kad jos šalis nori stiprinti karinį bendradarbiavimą su Prancūzija, ypač karų krečiamuose Afrikos regionuose.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija, kurios pavydžiai varžosi dėl JAV meilės, yra tarsi jo mylimos dukterys Malia (Malija) ir Sasha (Saša), kurių nė vienos jis negali išskirti. B.Obama meistriškai išlaviravo per anglų ir prancūzų minų lauką, kai vienas prancūzų reporteris jo paklausė, ar geriausia Amerikos draugė dabar yra ne Britanija, o jos seniausia sąjungininkė.

Prancūzijos ir JAV prezidentai pirmadienį paskelbė bendrą kreipimąsi į kitas valstybes, ragindami jas siekti "ambicingos" kovos su klimato pokyčiais sutarties.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) penktadienį dalyvaus Sočio žiemos olimpinių žaidynių atidaryme ir pasakys precedento neturinčią kalbą Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) generalinėje asamblėjoje.

Daugiau kaip 100 tūkst. konservatyvių pažiūrų prancūzų sekmadienį žygiavo Paryžiaus ir Liono gatvėmis kaltindami prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) vyriausybę „šeimos fobija“ - dėl gėjų santuokų legalizavimo ir kitos planuojamos politikos, kuri, pasak jų, pakenks tradicinėms šeimoms. Policija pranešė, kad demonstracijoje Prancūzijos sostinėje dalyvavo 80 tūkst. žmonių, kurie sudarė mėlynos, baltos ir rožinės spalvų jūrą.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), kaip tikimasi, šeštadienį paskelbs pareiškimą, kuriame praneš, jog skiriasi su savo partnere Valerie Trierweiler (Valeri Trirveiler), kilus audrai žiniasklaidoje dėl šalies vadovo romano su viena aktore, pranešė laikraštis „Journal du Dimanche“. 48 metų Prancūzijos pirmoji ponia V.Trierweiler, kuri yra F.Hollande'o partnerė nuo 2006 metų, sekmadienį planuoja išvykti į Indiją paremti labdaros projektų, o prezidentas nori iki t...

Prancūzų aktorė Julie Gayet (Žiuli Gajė) kelia bylą žurnalui „Closer“, paskelbusiam apie jos romaną su prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu), ketvirtadienį pranešė žurnalas. Dėl pranešimo, kuris, pasak 41-erių J.Gayet, pažeidė Prancūzijoje galiojančius teisės į privatumą įstatymus, aktorė iš žurnalo reikalauja 50 tūkst. eurų kompensacijos ir 4 tūkst. eurų teisminėms išlaidoms padengti. Jeigu aktorė bylą laimės, „Closer“ turės paskelbti teismo nutartį savo pirmajame puslapyje.