Francois Hollande

Jam tik 39-eri ir veidas neišvagotas raukšlių, tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sugebėjo per šimtą prezidentavimo dienų sukaupti 26 tūkst. eurų vertės sąskaitą už makiažo paslaugas, kuri suteikė naujų ginklų jo kritikams. Apie tokią sąskaitą paskelbė žurnalas „Le Point“, ją penktadienį patvirtino Prancūzijos prezidentūra.

Vaivorykštės spalvų, muzikos ir šokių šventė Paryžiuje. Čia jau 40-ąjį kartą žygiavo netradicinės orientacijos bendruomenė. Keli tūkstančiai pasipuošusių gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transeksualų užplūdo Paryžiaus gatves. Netradicinės orientacijos asmenų šventės stebėti atvyko ir šimtai smalsuolių. „Gay Pride“ fiesta Paryžiuje organizuojama jau 40-ąjį kartą ir, tikimasi, ši tradicija nenutrūks ir ateityje. Vis dėlto LGBT bendruomenei šie metai buvo neramūs.

Sekmadienį prisaikdintas Emmanuelis Macronas tapo jauniausiu Prancūzijos prezidentu. Jo teigimu, Prancūzija pasirinko viltį. Be to, jis žadėjo stiprinti silpstančią Europos Sąjungą.

Emmanuelis Macronas sekmadienį bus inauguruotas jauniausiu Prancūzijos prezidentu, kuriam teks gąsdinantys iššūkiai atgaivinti šalies ekonomiką ir suteikti daugiau gyvybės kritikuojamai Europos Sąjungai. 39-erių centristas E.Macronas 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku perims prezidento postą iš socialisto Francois Hollande'o (Fransua Holando), kurio penkeri metai valdžioje pasižymėjo sunkiai įveikiamu nedarbu ir kruvinais teroristų išpuoliais.

Proeuropietiškų centristinių pažiūrų Emmanuelis Macronas sekmadienį didele persvara laimėjo antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą ir įveikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen, rodo pirminės prognozės.

Viena prancūzų socialistų parlamentarė, sakydama kalbą per prezidento rinkimų favorito Emmanuelio Macrono kampanijos mitingą, scenoje susmuko ir mirė, šeštadienį pranešė partijos pareigūnai. 50 metų Corinne Erhel per penktadienio mitingą Prancūzijos vakaruose kalbėjo paskutinė. Staiga ji pargriuvo ant žemės. Parlamentarė buvo skubiai nuvežta į ligoninę, kur buvo konstatuota jos mirtis.

Ar Marine Le Pen gali tapti Prancūzijos prezidente? Kai kurie analitikai mato tik nedideles jos galimybes, bet kraštutinių dešiniųjų kandidatė, regis, užtikrintai siekia paneigti išankstines prognozes. „Mes galime laimėti. Galėčiau pasakyti dar stipriau: mes laimėsime“, - televizijai „France 2“ pirmadienio vakarą užtikrintai sakė M.Le Pen. Prieš imigrantus nusistačiusiai politikei nepavyko laimėti pirmojo sekmadienį vykusio prezidento rinkimų turo. Ji užėmė antrą vietą su 21,3 proc.

Kraštutinių dešiniųjų lyderė, šlovinama Donaldo Trumpo; skandalų krečiamas konservatorius; 39-erių buvęs investicijų bankininkas; kairiojo sparno radikalas, kampanijose pasirodantis hologramos pavidalu – tai yra pagrindiniai kandidatai, siekiantys tapti kitu Prancūzijos prezidentu. Marine Le Pen Nuo pat 2011 m., kai ėmė vadovauti partijai, M.Le Pen siekė pakeisti prieš ES ir imigraciją agituojančio Nacionalinio fronto įvaizdį iš rasistinio į pirmiausia besirūpinančio Prancūzijos interesais.

Pasaulio reakcija į JAV suduotą raketinį smūgį Sirijos oro pajėgų bazei, atsakant į įtariamą Sirijos režimo cheminę ataką, nebuvo vienareikšmiška. Vašingtonas sulaukė nuo tvirtos paramos žinučių iki griežto pasmerkimo. Prieš RUSIJA. Nenuostabu, kad pagrindinė Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) sąjungininkė pasisakė griežtai prieš tokius Jungtinių Valstijų veikmus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį pažadėjo gerinti blogus santykius su Rusija bei nuramino JAV sąjungininkus, kad palaiko NATO. Neseniai pareigas pradėjęs eiti JAV prezidentas taip pat patyrė pirmąją teisinę nesėkmę dėl savo tarptautinę visuomenę suneraminusio įsako stabdyti pabėgėlių priėmimą ir neleisti atvykti musulmoniškų šalių piliečiams. Federalinė teisėja iš dalies blokavo šį sprendimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį kalbėsis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, patvirtino penktadienį Baltieji rūmai.

Čilės centrinėje dalyje dėl didžiausių per kelis dešimtmečius miškų gaisrų paskelbta katastrofiška padėtis. Skelbiama, kad O'Higinso regione dega daugiau nei 450 kvadratinių kilometrų ploto miškas. Tokia teritorija prilygtų Vienai ar Tel Avivui. Iš šios į pietus nuo sostinės Santjago esančios vietovės buvo evakuota 200 žmonių, pranešė Nacionalinis nepaprastųjų situacijų biuras (ONEM). Jo atstovė Josefina Lopez agentūrai AFP sakė, kad sužeistųjų nėra, tačiau padaryta ekonominė žala.

Sekmadienį Prancūzijos kairieji artėjantiems prezidento rinkimams renka savo kandidatą. Šis balandį ir gegužę turėtų stoti į kovą dėl prezidento posto su grėsmingais konservatorių ir nacionalistų kandidatais. Pirmajame rinkimų rate dalyvauja septyni Socialistų partijos ir jos sąjungininkų kandidatai. Du daugiausia balsų surinkę kandidatai dalyvaus sausio 29 d. vyksiančiame antrame rate.

Theresai May (Terezai Mei) šlovinant Didžiosios Britanijos draugiškus santykius su savo Europos kaimynėmis, užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sulaukė kritikos už tai, kad palygino prancūzų prezidentą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą) su Antrojo pasaulinio karo belaisvių stovyklos prižiūrėtoju.

Baimė dėl išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kyla iš nežinomybės, sako Lietuvoje viešintis saugumo ekspertas iš Prancūzijos Francois Heisbourgas.  „Aš nežinau, kas jis toks, o tie keli dalykai, kuriuos žinau, yra pakankamai trikdantys.

Davose rengiamo Pasaulio ekonomikos forumo atstovai patvirtino, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Hholandas) nedalyvaus sausio 17-20 d. d. vyksiančiame renginyje Šveicarijos Alpėse, praneša „Deutsche Welle“, remdamasi agentūra dpa. „Apgailestaujame, bet federalinei vyriausybei, kaip ir anksčiau, atstovaus aukšto lygio delegacija“, – agentūrai dpa sakė forumo atstovai. A. Merkel forume nedalyvavo ir pernai.

Graikijos parlamentas pritarė vienkartinei išmokai pensininkams, dėl kurios gali dar padidėti įtampa šalies santykiuose su griežtai nusiteikusiais Europos kreditoriais, Atėnus kaltinančiais įsipareigojimų dėl griežto taupymo nepaisymu. Už atitinkamą įstatymo projektą balsavo 196 iš 257 posėdyje dalyvavusių parlamentarų. Pagal šią priemonę, apie kurią kairiųjų premjeras Alexis Tsipras paskelbė praėjusią savaitę, vienkartinėms išmokoms mažesnes pensijas gaunantiems pensininkams bus skirta 617 mln.

Europos Sąjungos lyderiai bando daryti spaudimą Rusijai, kad ši apsaugotų civilius Sirijoje, bei imasi veiksmų, kad nežlugtų istorinis bendradarbiavimo paktas su Ukraina. 28 šalių narių lyderiai susitarė pratęsti sankcijas Rusijai dar šešiems mėnesiams, nepaisydami abejonių, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali nuspręsti užmegzti su Vladimiru Putinu draugiškus santykius.

Neįkainojami Krymo meno lobiai, kurie prieš pat Rusijos 2014 metais įvykdytą pusiasalio aneksiją buvo paskolinti vienam Amsterdamo muziejui, turėtų būti sugrąžinti Ukrainai, trečiadienį nusprendė Olandijos teismas, bet Maskva šį sprendimą pasmerkė kaip „itin neigiamą precedentą“. Keturi Krymo muziejai 2014 metų lapkritį drauge pradėjo teisę kovą už tai, kad Allardo Piersono muziejus sugrąžintų istorinę archeologijos radinių kolekciją, kuri buvo eksponuojama parodoje „Krymas: auksas ir paslaptys ...

Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas antradienį ketina atsistatydinti, kad galėtų sutelkti dėmesį į savo pastangas tapti socialistų kandidatu per ateinančiais metais vyksiančius prezidento rinkimus. Pastaruosius pustrečių metų premjero poste dirbęs M.Vallsas apie savo kandidatavimą paskelbė pirmadienį. Jis nurodė, kad atsistatydins ir mėgins suvienyti susiskaldžiusią kairiąją stovyklą prieš sausį vyksiančius Socialistų partijos pirminius rinkimus.

Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas pirmadienį paskelbė, kad kandidatuos į prezidento postą ateinančių metų pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. „Kandidatuosiu į Respublikos prezidentus“, – pareiškė 54 metų M.Vallsas pirmadienį vakare. Jis informavo, jog antradienį atsistatydins iš premjero posto, kad sausį vyksiančiuose socialistų pirminiuose rinkimuose galėtų varžytis dėl teisės tapti oficialiu partijos kandidatu į prezidentus. „Noriu duoti Prancūzijai viską“, – pabrėžė premjeras.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį paskelbė nesieksiantis būti perrinktas per ateinančiais metais vyksiančius rinkimus, jo populiarumo reitingams pasiekus istorines žemumas po penkerių sudėtingų vadovavimo metų. 62 metų socialistas lyderis padėjo tašką spėlionėms, iškilmingai kreipdamasis į tautą per televiziją iš Eliziejaus rūmų Paryžiuje. „Nusprendžiau, kad nebūsiu kandidatas, – pareiškė jis.

Jungtinės Valstijos „privalo laikytis“ prezidento Baracko Obamos duotų įsipareigojimų,pareiškė antradienį jo kolega Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as JAV klimato forume, surengtame Donaldo Trumpo pergalės šešėlyje. „Jungtinės Valstijos, stipriausia pasaulio ekonomika, privalo laikytis savo pačių prisiimtų įsipareigojimų, – sakė F.Hollande'as Maerakeše Maroke.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį išvyks į Graikiją, o vėliau aplankys Vokietiją su paskutiniu suplanuotu oficialiu vizitu, nors jo politinė žinia atrodo keistoka: padrąsinti europiečius, susirūpinusius dėl Donaldo Trumpo, kuris, kaip B.Obama sakė anksčiau, yra "netinkamas" užimti valstybės vadovo postą.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sekmadienį stadione „Stade de France“ pradėjo renginį, skirtą Paryžiaus teroro išpuolių aukoms atminti; jis atidengė paminklinę lentą mirtininkų sprogdintojų nužudytam vyrui pagerbti. Tas vyras, Manuelis Diasas, žuvo 2015-ųjų lapkričio 13 dienos vakare prie nacionalinio stadiono, kuriame tuo metu rungėsi Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rinktinės; per mirtininkų išpuolius Paryžiuje tada žuvo 30 žmonių.

Vienas iš žymiausių ir turistų mėgiamiausių Europos miestų netrukus po migrantų sukeltų riaušių spalį atrodė kaip ištiktas apokalipsės. Išties šokiruojantys vaizdai rodo chaotiškai išmėtytus rakandus. Skeptikai internete godoja, kad „Paryžius, kokį jūs žinojote ar prisiminėte iš atviručių, jau nebeegzistuoja“. Riaušės skurdo ir menko išsilavinimo paveiktų žmonių iš Afrikos ar Artimųjų Rytų valstybių tarpe kyla dažnai. Policijai dažnai tenka tvarkytis su tarpusavyje susipliekusiais migrantais.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį perspėjo Didžiosios Britanijos ministrę pirmininkę Theresa May (Terezą Mei) – jeigu ji nori kieto „Brexit“, tuomet derybos dėl Britanijos pasitraukimo iš ES taip pat bus kietos. „Pasakiau labai aiškiai: ponia Theresa May nori kieto „Brexit“, tuomet derybos taip pat bus kietos“, – sakė F.Hollande'as, atvykęs į ES vadovų susitikimą, kuriame dalyvauja ir Th.May – pirmą kartą nuo birželio, kai britai balsavo už pasitraukimą iš Bendrijos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad per naujausias derybas dėl Ukrainos krizės neįvyko „jokių stebuklų“, tačiau jose dalyvavę Ukrainos, Rusijos ir Prancūzijos lyderiai padarė nedidelę pažangą dėl taikos proceso atnaujinimo, kuris yra atsidūręs aklavietėje.

Madrido „Real“ klubo treneris Zinedine`as Zidane`as atšovė Prancūzijos prezidentui Francois Hollande`ui po to, kai pastarasis viešai sukritikavo „karališkosios“ ekipos puolėją. Karimas Benzema yra vienas iš penkių žmonių, kuriems yra pateikti kaltinimai dėl kito prancūzų futbolininko Mathieu Valbuena šantažavimo. Įtariama, kad K. Benzema buvo vienas iš vyrukų, gavusių M. Valbuenos sekso vaizdo įrašą, ir bandžiusių reikalauti komandos draugo rinktinėje pinigų.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį paragino visas Ukrainos konflikto sprendimo ieškančias šalis sudaryti kelio gairių žemėlapį šiam konfliktui išspręsti. Jo tikslas būtų padėti Ukrainai atgauti savo sienos su Rusija kontrolę, pridūrė jis. Tokį pranešimą Prancūzijos prezidentūra paskelbė po F.Hollande'o ir Ukrainos vadovo Petro Porošenkos pokalbio telefonu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė savo planuotą vizitą Paryžiuje, nes „jautėsi nepatogiai“ dėl rusų aviacijos vykdomo Alepo miesto bombardavimo Sirijoje, trečiadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras. V.Putinas turėjo spalio 19 dieną dalyvauti dvasinio centro netoli Eiffelio bokšto pastatytoje naujoje rusų ortodoksų cerkvėje, atidaryme, taip pat atidaryti vieno rusų kolekcininko surinktų meno kūrinių parodą.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir ekspremjeras Alainas Juppe ketvirtadienį susirems televizijos debatuose prieš lapkritį numatytus pirminius rinkimus, daugelio laikomus svarbiausiu mūšiu dėl prezidento posto. Viešosios nuomonės tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad bet kuris politikas, lapkričio 27 dieną iškovosianti teisę būti centro dešiniosios Respublikonų partijos kandidatu, turėtų įveikti kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen 2017-ųjų prezidento rinkimuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė spalio 19 dieną numatytą vizitą į Paryžių, antradienį pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.  „Prezidentas nusprendė atšaukti šį vizitą. Reikalas tas, kad buvo planuojami tam tikri renginiai, susiję su Rusijos kultūros ir religijos centro atidarymu, vienos iš parodų organizavimu“, – žurnalistams sakė D.Peskovas. „Deja, šie renginiai buvo išbraukti iš programos.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Marcas Ayraultas pirmadienį radijui „France Inter Radio“ pareiškė, kad kreipsis į Tarptautinį teismą su prašymu ištirti galimus Rusijos karo nusikaltimus Sirijoje, praneša „Reuters“. „Mes nesutinkame su tuo, ką daro Rusija, suduodama oro smūgius Alepo miestui. Prancūzija kaip niekad anksčiau veržiasi išsaugoti Alepo gyventojus,“ – pareiškė prancūzų ministras.

Izraelio ir pasaulio lyderiai susirinko Jeruzalėje dalyvauti buvusio šalies prezidento Shimono Pereso laidotuvėse. Laidotuvėse dalyvauja JAV prezidentas Barackas Obama, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas ir kiti pasaulio lyderiai. B.Obama per ceremoniją sakys kalbą.

28 Europos Sąjungos šalių prekybos ministrai penktadienį susitinka Bratislavoje, kad išgelbėtų derybas dėl milžiniškos laisvosios prekybos sutarties su Jungtinėmis Valstijomis, tokiose įtakingose narėse, kaip Prancūzija ir Vokietija, vis garsėjant raginimams derybas nutraukti. Šią savaitę keliuose Europos miestuose demonstracijose prieš Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Popiežius Pranciškus trečiadienį aukojo mišias už prancūzų kunigą Jacques'ą Hamelį, liepą žiauriai nužudytą per džihadistų išpuolį, ir pareiškė, kad žudymas Dievo vardu yra „šėtoniškas“ aktas. „Žudyti Dievo vardu – šėtoniška“, – savo pamoksle sakė pontifikas. Tarp mišių dalyvių buvo ir apie 80 piligrimų iš šiaurės Prancūzijos Ruano vyskupijos, kur įvyko minėtas išpuolis.

Ukraina ir prorusiški smogikai ketvirtadienį paskelbė, kad jų pajėgos laikosi susitarimo nutraukti ugnį, sudarytą prasidedant naujiems mokslo metams ir siekiant sustabdyti pastaruoju metu suintensyvėjusį smurtą. Kariaujančios šalys dėl naujausių laikinų paliaubų susitarė rugpjūčio 26 dieną Minske. Baltarusijos sostinėje, padedant Vokietijos ir Prancūzijos lyderiams bei dalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, buvo pasirašyta ir 2015 metų vasario taikos sutartis.

Eidama 87 metus ketvirtadienį, po ilgos kovos su Parkinsono liga mirė prancūzų mados kūrėja Sonia Rykiel, kurios laisvi dryžuoti megztukai septintajame dešimtmetyje padėjo išvaduoti moteris iš nuobodžių eilučių ir kuri vadovavo savo mados imperijai, pranešė velionės duktė. „Mano motina mirė 5 val. ryto savo namuose Paryžiuje nuo Parkinsono padarinių“, – pranešė Nathalie Rykiel. Apie garsios dizainerės mirtį atskiru pranešimu paskelbė Prancūzijos vadovo Francois Hollande'o kanceliarija.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad prorusiški smogikai nukovė tris karius per didžiausią smurto protrūkį šalies rytinėje dalyje per pastaruosius metus. Kariuomenės atstovas Oleksandras Motuzianykas sakė, kad per praėjusią parą smogikų išpuolių skaičius padvigubėjo, tarp Kijevo ir Maskvos augant įtampai dėl Kremliaus kaltinimų, esą Ukraina planavo surengti ginkluotą įsiveržimą į Rusijos aneksuotą Krymą šį mėnesį.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as antradienį pasisakė prieš bet kokį Ukrainos konflikto eskalavimą, pasikalbėjęs telefonu su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir Vokietijos kanclere Angela Merkel. Šis pasitarimas buvo surengtas P.Porošenkos prašymu, kai Maskva praeitą savaitę apkaltino Kijevą mėginus surengti ginkluotus įsibrovimus į Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį. Uktraina tuos kaltinimus griežtai neigia.

Ukraina penktadienį apkaltino Rusiją, kad ji ruošiasi pakurstyti didesnius neramumus, tarptautinei bendruomenei stengiantis sumažinti įtampą, kai abi šalys ėmėsi stiprinti saugumo priemones aplink okupuotą Krymo pusiasalį. Ukraina paskelbė aukščiausio lygio parengtį savo pajėgose, kai Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė sužlugdžiusi „teroristines atakas“, esą planuotas surengti šią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos, ir atrėmusi ginkluotus užpuolikus.

Amerikos specialiųjų pajėgų kariai pirmąsyk pradėjo teikti tiesioginę pagalbą Libijos pajėgoms, kovojančioms su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) jos pagrindinėje tvirtovėje Sirte, antradienį pranešė dienraštis „The Washington Post“. Savo vardų nepanorę viešinti JAV pareigūnai sakė laikraščiui, kad amerikiečių komandosų veiksmus koordinuoja jungtinis operacijų centras, įkurtas Sirto priemiestyje.

Per kruviną išpuolį vienoje bažnyčioje netoli Prancūzijos šiaurinio Ruano miesto, kurio metu buvo bandoma paimti įkaitų, žuvo kunigas ir buvo nukauti abu užpuolikai, pranešė policijos šaltinis. Įsiveržę į bažnyčią Prancūzijos šiauriniame miestelyje Sent Etjen diu Ruvrė peiliais ginkluoti vyrai nužudė kunigą perrėžę jam gerklę. Kaimyninio Ruano miesto arkivyskupas Dominique'as Lebrunas nurodė, kad užpuolikų auka tapo 84 metų dvasininkas Jacques'as Hamelis.

Prancūzijos vyriausybei siekiant išvengti ilgos priešpriešos su įstatymų leidėjais ir profsąjungomis ir pasinaudojus specialiais Konstitucijoje nustatytais įgaliojimais, šalies darbo santykių reforma buvo galutinai patvirtinta be balsavimo parlamente.

Po paskutinio teroristinio išpuolio prieš Prancūziją šalies prezidentas Francois Hollande atšaukė dalį planuotos kelionės po Europą, kurios metu jis ketino aptarti Didžiosios Britanijos sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) pasekmes. F. Hollande trečiadienį nevyks į Austriją, Slovakiją ir Čekiją, šeštadienį pranešė prezidentūra. Tačiau jis, kaip ir planuota, antradienį ir ketvirtadienį su darbiniais vizitais apsilankys atitinkamai Portugalijoje ir Airijoje.

Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) pareiškė prisiimanti atsakomybę dėl išpuolio Nicoje, kur sunkvežimiu buvo mirtinai suvažinėti 84 žmonės, stebėję šventinį fejerverką Nicos Anglų bulvare per Bastilijos paėmimo dieną, pranešė šeštadienį naujienų tarnyba „Amaq“, susijusi su džihadistais.

Ginkluotas užpuolikas nukreipė sunkvežimį į minią, šventusią Bastilijos paėmimo dieną Prancūzijos Rivjeros mieste Nicoje ir nužudė bent 84 žmones per išpuolį, kurį prezidentas Francois Hollande'as pavadino teroro ataka. Mašinos vairuotojas buvo nušautas po to, kai nuvažiavo apie 2 km palmėmis apsodintu Anglų bulvaru, pilnu šventiškai nusiteikusių žmonių. Šimtai žmonių bėgo apimti panikos, o įvykio vietoje liko gulėti dešimtys kūnų.

Naujoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May, pradėjusi darbą trečiadienį, tikriausiai nebus lengvai sukalbama partnerė derybose dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. Kalbėdamasi telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Airijos premjeru Enda Kenny, ji sakė, kad Jungtinei Karalystei „reikia laiko pasiruošti“ deryboms dėl vadinamojo „Brexit“. Prem...