Pastaruosius keturis dešimtmečius žurnalistai galėjo dirbti Eliziejaus rūmuose spaudos atstovams skirtose patalpose, kur jie apžvelgdavo spaudos konferencijas, užsienio lyderių vizitus ir kitus renginius.
Naujienų agentūra AFP ir kitos agentūros juose turėjo nuolatines darbo vietas. Kadangi spaudos kambario langai išeina į pagrindinį kiemą, reporteriai galėjo stebėti, kas atvyksta susitikti su prezidentu.
Tačiau E. Macrono patarėja komunikacijai Sibeth Ndiaye (Sibet Ndiaje) žurnalistus informavo, kad prezidentūra nusprendė perkelti spaudos kambarį į priestatą toje pačioje gatvėje, „kad jis būtų didesnis“.
Iš dabartinių patalpų žurnalistai turėtų išsikelti iki vasaros, pridūrė ji.
Paklausta, ar E. Macronas bando „atsikratyti spaudos“, S. Ndiaye atsakė, kad „prezidentas neturi tokio ketinimo“.
Gegužę prezidentu tapęs E. Macronas neslėpė savo trokšimo iškeldinti žurnalistus iš pagrindinio Eliziejaus rūmų pastato, tačiau šio plano įgyvendinimas buvo atidėtas, nes sukėlė didžiulį žiniasklaidos atstovų nepasitenkinimą.
Dabartiniame spaudos kambaryje bus įrengtas prezidento patarėjų susirinkimų kambarys, sakė S. Ndiaye. Ji patikino, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl „praktinių priežasčių“.
Tai vienas iš virtinės ženklų, rodančių, kad E. Macronas ketina laikyti žiniasklaidą ant gerokai trumpesnio pavadžio nei tai darė jo pirmtakas paskalų nevengęs Francois Hollande'as (Fransua Holandas).
F. Hollande'as nuolat „neoficialiai“ pasikalbėdavo su žurnalistais, kol pagaliau jo kadencijos pabaigoje pasirodė knyga „Un président ne devrait pas dire ça“ (Pezidentas neturėtų taip kalbėti), paremta prezidento pokalbiais su dviem politikos žurnalistais.
