Francois Hollande

Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg šeštadienį pareiškė bijanti dėl sienų neturinčios Šengeno zonos Europoje ir ragino šalis stiprinti savo išorines sienas migrantų krizės akivaizdoje. „Iššūkis Skandinavijos regionui nėra vidinis, iššūkį kelia tai, kad Šengeno išorinės sienos yra subyrėjusios“, – sakė ji.

 Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai susitiko Paryžiuje penktadienį, kad konsoliduotų trapią taiką Ukrainoje, kai prezidentas Vladimiras Putinas tikisi dėl Maskvos vaidmens konflikte paskelbtų baudžiamųjų sankcijų atšaukimo. Kovos beveik visai liovėsi separatistinėje Rytų Ukrainoje, ir taika regis yra arčiau nei bet kada; tačiau beveik pusantrų metų nesiliovusį konfliktą, matyt, užgoš staigus Rusijos įsikišimas į karą Sirijoje.

Pentagone vyksta diskusijos dėl karinės jėgos panaudojimo ginant Sirijos sukilėlius, apmokytus JAV, jeigu juos apšaudys Rusijos karinės oro pajėgos. Rusija yra kaltinama bombarduojant ne „Islamo valstybę“, o prezidento Basharo al Assado priešininkus. JAV karinė vadovybė svarsto riziką panaudoti jėgą atsakant į Rusijos aviacijos bombarduojamus sirų sukilėlius, kuriuos palaiko amerikiečiai, praneša „AP“ šaltiniai Vašingtone.

Mažiausiai 12 džihadistų iš „Islamo valstybės“ žuvo per pirmąjį Rusijos aviacijos smūgį šios ekstremistinės islamistų grupuotės pagrindiniame Sirijos bastione, penktadienį pranešė padėtį Sirijoje stebinti nevyriausybinė organizacija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad Sirijos prezidentas Basharas al Assadas turėtų dalyvauti bet kokiose derybose dėl keturis metus šioje šalyje vykstančio konflikto sureguliavimo. „Turime kalbėtis su daugeliu veikėjų, tarp jų B.al Assadu, taip pat kitais.

 Egiptas sutinka pirkti du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus, kuriuos Paryžius atsisakė perduoti Rusijai, kilus Ukrainos krizei, trečiadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra. Prezidentas Francois Hollande'as ir Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi „iš principo susitarė dėl Egipto dviejų „Mistral“ klasės laivų įsigijimo sąlygų“, – nurodoma pareiškime.

  Jokia Europos šalis negali išvengti pareigos priimti pabėgėlių, kurie turi teisę į prieglobstį, sekmadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, netylant ginčams, kaip reikėtų spręsti teisingo migrantų, dideliu srautu plūstančio į Europą, paskirstymo problemą.

Graikijos išrinktasis kairysis ministras pirmininkas Alexis Tsipras sekmadienį vykusiuose rinkimuose laimėjo įtikinamą pergalę, kuri jam suteikia mandatą įgyvendinti nepopuliarias reformas, mainais į kurias buvo pasiektas susitarimas su tarptautiniais kreditoriais dėl šalies finansinio gelbėjimo.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį perspėjo, kad nesugebėjimas išspręsti pabėgėlių krizės gali sukelti pavojų laisvo judėjimo režimui Šengeno zonoje. Europos Sąjunga stengiasi išspręsti didžiausią žemyne pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo, per kurią Vokietija, Austrija ir Slovakija atnaujino sienų kontrolę, suduodamos smūgį Šengeno sutarčiai, numatančiai, kad prie šios zonos šalių vidinių sienų keliautojų pasai paprastai netikrinami.

Prancūzija sekmadienį paragino „visas Europos Sąjungos nares skrupulingai gerbti“ Šengeno zonos taisykles, kai Vokietija, susidūrusi su rekordiniu pabėgėlių antplūdžiu, sugrąžino keliaujančiųjų kontrolę savo pasienyje. „Šios taisyklės visų pirma reikalauja, kad migrantai būtų registruojami toje šalyje, kur jie kirto (Bendrijos) išorės sieną“, - sakė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as po pokalbio su kolega iš Vokietijos.

Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai trečiadienį susitarė spalį surengti viršūnių susitikimą dėl Ukrainos konflikto užbaigimo, sveikindami pranešimus, kad paliaubų šalies rytiniame regione „buvo iš esmės laikomasi nuo rugsėjo 1 dienos“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį pasiūlė surengti derybas dėl padėties Ukrainoje kartu su Vokietijos, Rusijos ir Kijevo lyderiais, kai atsirado ženklų, rodančių, jog imama laikytis vasarį paskelbtų paliaubų.

Italijos užsienio reikalų ministras griežtai atmetė Prancūzijos ir Vokietijos kritiką dėl jo šalies elgesio su dešimtimis tūkstančių migrantų, pasiekiančių jos pietinius krantus.

Ukraina savo pozicijas tvirtina Europos Sąjungos galingųjų palankumu. Berlyno susitikimas tapo nauja šalies pergale, nes į jį kvietimo negavo Vladimiras Putinas. Tačiau tai dar nereiškia, kad Rusija išstumta iš žaidimo. Ukrainos Prezidentą Petro Porošenką Europa ir jos lyderiai priima šiltai. Berlyne jį išklausė ir Ukrainos viltis artėti prie Europos stiprino Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Susitikimo siunčiama žinia – tiesmuka.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį apdovanojo Garbės Legiono ordinais tris amerikiečius ir vieną britą, sakydamas, kad jų veiksmai sutramdant ginkluotą marokietį užpuoliką traukinyje leido išvengti „tikrų skerdynių“. „Teroristas nusprendė įvykdyti ataką. Jis turėjo pakankamai ginklų ir šaudmenų, kad surengtų tikras skerdynes, – ir jis būtų tai padaręs, jeigu nebūtumėte jo sustabdę, rizikuodami savo gyvybėmis“, – F.Hollande'as sakė per ceremoniją Eliziejaus rūmuose.

 Prancūzijai, nutraukusiai svarbų kontraktą su Rusija, liko du didžiuliai „Mistral“ klasės karo laivai, kuriuos bus „nepaprastai sunku“ parduoti kitoms šalims, o pasilikti savo pajėgose būtų pernelyg brangu, prognozuoja ekspertai. Tie du 200 metrų ilgio sraigtasparnių nešėjai, pritaikyti jūrų desanto operacijoms, turėjo būti pristatyti Rusijai iki šių metų pabaigos pagal sutartį, kurios vertė – apie 1,2 mlrd. eurų.

Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) išsakytas siūlymas kurti euro zonos šalių parlamentą ir Vyriausybę yra tik „idėja be konkrečių pasiūlymų“, todėl kol kas nėra nei atmestina, nei priimtina, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Idėja nei atmestina iškart, nei priimtina iškart. Tai yra tiesiog idėja, bet nėra sukonkretinta. Ir jei mums riekės keisti Europos sutartis, reikia tai daryti atsargiai, atsakingai ir išlaikant ES vienybę.

JAV ir Turkija susitarė išvaryti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojus iš šiaurės Sirijos, pirmadienį pranešė aukšto rangos amerikiečių pareigūnai, o Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu pažadėjo tuo pačiu metu rengti smūgius prieš kurdų kovotojus.

Rusijos teismas antradienį pradėjo nagrinėti terorizmu kaltinamo ir ilgiau negu metus arešte laikyto Ukrainos kino režisieriaus Olego Sencovo bylą, kurią smerkia Kijevas, žmogaus teisių organizacijos ir iškilūs filmų režisieriai visame pasaulyje. O.Sencovas demonstravo pergalės ženklą kelioms dešimtims savo šalininkų ir žurnalistų, žengdamas į kaltinamųjų narvą kariniame teisme pietiniame Rostovo prie Dono mieste.

Aktualių geopolitinių įvykių konfigūracijoje vadinamųjų Naujojo (JAV) ir Senojo (Europa) pasaulių santykiai tampa esminiu klausimu. Šį klausimą aktualizuoja ir tai, kad JAV kartu su susivienijusia Europa galima apibūdinti kaip vieningą Vakarų pasaulį. Todėl itin svarbu aptarti, kiek šis pasaulis iš tikrųjų yra vieningas. Pradėti reikėtų nuo to, kad vienybės trūksta ir pačioje Europos Sąjungoje. Šį teiginį dabar geriausiai iliustruoja Graikijos istorija.

Prancūzija sužlugdė „teroristinį“ sąmokslą pagrobti ir nupjauti galvą vienam jos ginkluotųjų pajėgų nariui, pranešė pareigūnai, o ši informacija pabrėžia išliekančią atakų grėsmę, praėjus šešiems mėnesiams po islamistų išpuolių virtinės Paryžiuje.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani pareiškė, kad antradienį pasiektas susitarimas su šešiomis galingosiomis pasaulio valstybėmis yra pasitikėjimo pradžia, jei tik sutarties bus laikomasi. „Jeigu šis susitarimas bus įgyvendintas teisingai... mes galime palaipsniui nugalėti nepasitikėjimą“, – sakė jis per televiziją tiesiogiai kreipdamasis į tautą, kalbėdamas apie ilgą laiką buvusius įtemptus santykius su pirmaujančiomis Vakarų valstybėmis.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį atvykdama į euro zonos viršūnių susitikimą, kuriame bus stengiamasi išspręsti nuomonių skirtumus dėl to, kaip išlaikyti Graikiją euro zonoje, perspėjo, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Graikijai nebus pasiektas „bet kokia kaina“. „Nebus susitarimo bet kokia kaina“, – Briuselyje žurnalistams sakė A.Merkel, pasiskundusi dėl pasitikėjimo Atėnais praradimo ir perspėjusi dėl laukiančių „sunkių derybų“. Graikijos premjeras Aleksis Cipras, atvy...

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Kotzias pirmadienį atmetė šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos galimybę ir paragino nurimti po referendumo, kuriame graikų rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas sąlygas dėl finansinės pagalbos. „Europa be Graikijos? Tai pokštas“, - sakė Graikijos diplomatijos vadovas per vizitą Izraelyje privačiam televizijos kanalui „Channel 2“. „Turime būti atsargūs po šios pergalės.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį kalbėdamiesi telefonu susitarė, kad Atėnai pateiks savo pasiūlymus, kaip būtų galima išspręsti jų skolų krizę, per kitą dieną vyksiantį euro zonos viršūnių susitikimą, pranešė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis. „Jie susitarė, kad (antradienį vyksiančiame) viršūnių susitikime premjeras pateiks Graikijos vyriausybės pasiūlymus“, – nurodė šaltinis.

Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas pirmadienį pareiškė, kad Graikijos vyriausybė dabar turi pateikti naujų pasiūlymų, kai referendume buvo atmestos šalies skolintojų iškeltos sąlygos mainais į finansinės pagalbos programą. „Pats balsavimas nieko neišsprendžia“, – pabrėžė M.Sapinas, pateikdamas antrosios didžiausios Europos ekonomikos pirmąjį komentarą dėl Graikijos referendumo.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį Paryžiuje susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarti Graikijos referendumo dėl finansinio gelbėjimo sąlygų rezultatų, pranešė Eliziejaus rūmai. Abu lyderiai susitiks per darbo pietus, kad „įvertintų referendumo Graikijoje pasekmes“, sakoma Paryžiaus išplatintame pranešime.

Prancūzijos vyriausybė penktadienį atmetė valstybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o prašymą suteikti prieglobstį, sakydama, kad jam negresia „betarpiškas pavojus“. „Prancūzija negali patenkinti jo prašymo, – sakoma prezidento Francois Hollande'o biuro pranešime. – Pono Assange'o padėtis nekelia betarpiško pavojaus. Maža to, – jam yra išduotas Europos arešto orderis.

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį didino spaudimą Graikijai, perspėdami apie apgailėtiną šalies finansų būklę likus kelioms dienoms iki prieštaringai vertinamo referendumo, kuris gali nulemti Atėnų ateitį euro zonoje.

Anzoras Gubaševas, kaltinamas dalyvavęs Boriso Nemcovo nužudyme, papasakojo tyrėjams, kad nusikaltimui ryžosi dėl antirusiškų ir antimusulmoniškų opozicijos atstovo pasisakymų, ir išsakė savo ryžtą „sušaudyti netgi Obamą“, praneša „Kommersant“, kuris paviešino ir apklausos protokolo kopiją. A. Gubaševas parodymus davė savo noru kovo 18-ąją dieną „Lefortovo“ kalėjime, kartu dalyvaujant jo advokatui.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pateikė Atėnams paskutinės minutės pasiūlymą, mėgindamas užtikrinti susitarimą dėl finansinės pagalbos Graikijai programos iki jos galiojimo pabaigos antradienio trečiadienio vidurnaktį, pranešė Europos Sąjungos ir graikų vyriausybės šaltiniai.

Graikijos premjeras nusprendė perkelti sprendimą dėl Europos kreditorių finansinės pagalbos šaliai ant žmonių pečių – žada skelbti šiuo klausimu referendumą. Jo teigimu, jis pasitiki graikų tautos nuomone.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai perspėjo Graikiją, kad ji privalo pasiekti susitarimą su savo skolintojais per „lemiamas“ derybas šeštadienį, kad išvengtų bankroto ir tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.

Prancūzijos prezidentūra trečiadienį pareiškė „netoleruosianti jokių veiksmų, keliančių grėsmę šalies saugumui“, kai nutekinti slapti dokumentai parodė, kad Jungtinės Valstijos šnipinėjo prezidentą Francois Hollande'ą ir du jo pirmtakus. Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas dėl šio skandalo iškvietė pasiaiškinti JAV ambasadorę.

 Graikija ir jos tarptautiniai kreditoriai įtemptai dirba, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Atėnams būtų pasiektas per savaitę, likusią iki birželio 30-osios, kai šalis turės grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui maždaug 1,54 mlrd. eurų, nes priešingu atveju jai grės nemokumas ir net galimas pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

Graikijos pateikti nauji pasiūlymai Europos lyderiams prieš nepaprastąjį euro zonos viršūnių susitikimą pirmadienį suteikia naujos vilties, kad pavyks išspręsti šios šalies skolų krizę po penkis mėnesius strigusių derybų.

Atėnai pareiškė tebeturintys vilties paskutinę minutę pasiekti susitarimą, kuris leistų išvengti Graikijos bankroto, kai susirūpinę graikai šlavė savo santaupas iš šalies bankų, artėjant naujam derybų etapui. „Tie, kas investuoja į krizės ir baimės scenarijus, pasirodys klydę“, – sakoma premjero Aleksio Cipro biuro pranešime, nors buvo paskelbta, kad Graikijos bankai buvo priversti vėl pasiskolinti iš Europos centrinio banko (ECB), siekdami užtikrinti savo likvidumą.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį išsakė savo nuomonę dėl Graikijos krizės, pareiškęs, kad Atėnams reikia priimti sunkių sprendimų, kad išgelbėtų šalį nuo bankroto ir tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.

Bavarijos Alpės gali atrodyti rami vieta, bet jose vyksiančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo, rengiamo nedalyvaujant Rusijai, darbotvarkėje daugiausiai dėmesio bus skiriama pasaulį krečiantiems neramumams, tokiems kaip konfliktas Ukrainoje, džihadistų įsigalėjimas Artimuosiuose Rytuose ir Graikijos skolų krizė.

 Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) penktadienį paskelbė, kad opozicinė partija UMP nuo šiol vadinsis Respublikonų partija, šiam dešiniajam judėjimui siekiant pagerinti savo įvaizdį prieš 2017 metų prezidento rinkimus. 83 proc. UMP narių balsavo už sprendimą pakeisti partijos pavadinimą, rodo jos vadovybės paskelbti rezultatai. „Respublikonai – ne vien naujas partijos pavadinimas.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį „nepriimtinais“ pavadino paliaubų pažeidimus rytinėje Ukrainoje, prieš tai Vokietijoje trumpam susitikęs su savo kolega iš Ukrainos Petro Porošenka.

Europa penktadienį rimtyje mini pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines, o lyderiai perspėja dėl šiuolaikinių grėsmių, tokių kaip karas Ukrainoje ir stiprėjantis islamo ekstremizmas. Europoje pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės buvo minimos santūriai, tuo tarpu Maskva šeštadienį surengs pompastišką karinį paradą, į kurį dauguma Vakarų lyderių atsisakė vykti, tvyrant įtampai dėl krizės Ukrainoje.

  Armėnai visame pasaulyje penktadienį minės Osmanų imperijoje vykusių jų tautiečių žudynių, nusinešusių apie 1,5 mln. žmonių gyvybių, pradžios 100-ąsias metines, toliau didėjant įtampai dėl Turkijos nenoro pripažinti tuos įvykius genocidu.

Prancūzija trečiadienį pranešė sužlugdžiusi džihadistinį išpuolį prieš bažnyčią šalimais Paryžiaus, kai pas vieną Prancūzijoje kelerius metus gyvenusį alžyrietį, kuris atsitiktinai persišovė koją, buvo rasta paslėptų ginklų ir dokumentų, mininčių islamistines kovotojų grupuotes.

  Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'a (Fransau Holandas) trečiadienį pasakė, kad Prancūzija kompensuos nuostolius Rusijai, jeigu Paryžius nepateiks Maskvai dviejų „Mistral“ tipo karo laivų pagal sandorį, kuris yra įšaldytas dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto.

Oficialiajame Rusijos diskurse sunku rasti artimesnę partnerę ir sąjungininkę nei Baltarusija. Teigiama, kad Maskvą ir Minską sieja amžina draugystė, paremta slaviška brolybe. Tačiau realūs Rusijos ir Baltarusijos santykiai ne visada pasižymi tokia darna. Kartais jie primena sudėtingą žaidimą, kurio dramatizmas dažniausiai (bet ne visada) slepiamas po draugiškų šypsenų kaukėmis. Plačiau pristatinėti Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką, ko gero, neverta.

 Prancūzija prieš tris mėnesius ambasadoriumi Vatikane yra paskyrusi atvirai gėjišką diplomatą, tačiau Paryžius priverstas laukti, kada bus uždegta žalia šviesa Romoje. Toks delsimas nėra įprastas. Paprastai pakanka mažiau nei pusantro mėnesio, kad Vatikanas apsispręstų, ar priimti ambasadorių. Tiesa, jeigu Šventasis Sostas atsisakys jį priimti, tai nebus daroma viešai.

  Prancūzija penktadienį priėmė įstatymą, draudžiantį samdyti itin liesas manekenes ir numatantį baudas ar netgi laisvės atėmimo bausmes šio draudimo nesilaikantiems agentams ir mados namams.   Šalis, kurios mados ir prabangos prekių sektorius yra vertas dešimčių milijardų eurų, šį sprendimą priėmė po Izraelio, kuris 2013 metais priėmė panašų teisės aktą, o kitos šalys, tarp jų Italija ir Ispanija, kliaujasi savanorišku etikos kodeksu, turinčiu apsaugoti manekenes.

  Prancūzijos valdantieji socialistai patyrė skaudų pralaimėjimą sekmadienį vykusiame vietos valdžios rinkimų antrajame rate, per kurį artėjant 2017 metų valstybės vadovo rinkimams savo pozicijas sustiprino buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir ultradešinieji.   Dešiniosios partijos, ypač N.Sarkozy UMP, iškovojo svarią pergalę, užsitikrinusios daugumą 66 savivaldos taryboje iš 101, rodo rezultatai, kuriuos surinko AFP.