Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos partnerės ragina Paryžių peržiūrėti susitarimą dėl modernios karinės technikos pardavimo Maskvai po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir jos kovą įvykdytos Krymo aneksijos.
Paklaustas, ar Prancūzija turėtų paduoti du karo laivus Maskvai, Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) laikraščiui „Le Monde“ sakė: „Ne, nes Rusijos generolai jau pasakė, jog šie laivai bus naudojami Juodojoje jūroje grasinti Rusijos kaimynėms, tai reiškia – Europos partnerėms. Aš nemanau, kad Prancūzija norėtų būti veiksmingų ginklų agresoriui tiekėja“.
Kol kas Prancūzija nepaiso šių raginimų ir sako, jog sutarties atšaukimas padarytų daugiau žalos Paryžiui nei Maskvai, ir kaip pavyzdį nurodo Europos Sąjungos įvestas sankcijas Rusijai nubausti.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Romainas Nadalis (Romenas Nadalis) žurnalistams sakė, kad vyriausybė nekeičia savo pozicijos šuo klausimu ir Lenkijos valdžia apie tai gerai žino.
“(Jiems) nėra priežasties nerimauti“, – sakė jis.
Pagal 2011 metais pasirašytą 1,2 mlrd. dolerių vertės kontraktą Prancūzija turi parduoti Rusijai du „ Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Pirmąjį laivą „Vladisvostok“ Rusija turėtų gauti šių metų spalį, antrąjį – 2015 metais.
R.Sikorski kalbėjo prieš Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) trečiadienio vizitą Lenkijoje.
Tuo tarpu Prancūzijos gynybos pramonės atstovai nerimauja, kad nesutarimai dėl karo laivų pardavimo sutarties gali turėti poveikio potencialiems kontraktams su Lenkija.
„Padėtis darosi įtempta. Lenkija kaltina Prancūziją dėl jos nepakankamo atsako ginant Ukrainą“, – sakė vienos Prancūzijos įmonės, vedančios derybas dėl karinės įrangos pardavimo kontrakto su Lenkija, vadovas.
JAV spaudimas
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį atvyksta į Paryžių dvišalių derybų su F.Hollande'u. Pasak JAV pareigūnų, jis turėtų iškelti „Mistral“ kontrakto klausimą ir dar padidinti spaudimą Paryžiui.
JAV įstatymų leidėjai gegužės 29 dieną paragino Prancūziją atšaukti laivų pardavimo sutartį ir pasiūlė, kad juos galėtų įsigyti arba išsinuomoti NATO.
Tačiau R.Nadalis pakartojo, kad Prancūzija nemato reikalo peržiūrėti kontraktą, kol Europos Sąjunga nesiėmė kito sankcijų Rusijai etapo, ir pareiškė, jog kitos šalys, tarp jų Britanija, taip pat turės peržiūrėti priemones energetikos ir finansų sektoriuose.
„Mes jau anksčiau minėjome, kad jeigu Rusija blokuos gegužės ir birželio rinkimus, mes (ES) pereisime prie trečio sankcijų etapo“, – sakė jis.
„Tokiu atveju ši problema iškils visoms šalims, tokia kaip Rusijos investicijos Britanijoje arba vienos ar kitos šalies dujų pirkimas iš Rusijos. Kol kas tai nėra svarbiausia“, – kalbėjo atstovas.
Rusijos gynybos ministerija taip pat perspėjo, kad sutarties nevykdymo atveju Prancūzija turės padengti kontrakto išlaidas ir sumokėti papildomą baudą už jo nutraukimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų susitikti su F.Hollande'u po Prancūzijos lyderio derybų su B.Obama.
Ilgai aptarinėtas sandoris yra pirmas Maskvos stambios ginkluotės pirkimas iš užsienio per pastaruosius du dešimtmečius nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) sutarties pasirašymą pavadino įrodymu, jog Šaltasis karas baigėsi. Sutarties pasirašymas užtikrino maždaug 1 tūkst. naujų darbo vietų Prancūzijoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
