Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka aptarė paliaubų ir kitus galimus veiksmus krizei deeskaluoti – tai įvyko per trumpą, bet matyt reikšmingą susitikimą Prancūzijoje penktadienį, pranešė prancūzų pareigūnai.
Abu prezidentai kalbėjosi apie ketvirtį valandos per Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) tarpininkautą susitikimą prieš pasaulio lyderių pietus, rengiamus Išsilaipinimo dienos minėjimo proga.
Tarp aptartų klausimų buvo galimos paliaubos Ukrainos rytuose, kur nerimsta susirėmimai tarp vyriausybinių saugumo pajėgų ir prorusiškų separatistų.
V.Putinas ir P.Porošenka susitiko pirmą kartą po Ukrainos prezidento rinkimų gegužės 25 dieną.
„Susitikimas truko apie ketvirtį valandos prieš pietus“, – sakė F.Hollande'o padėjėjas.
„Jiems pavyko pradėti dialogą dėl galimų deeskalavimo priemonių, tarp kurių buvo ir P.Porošenkos išrinkimo prezidentu pripažinimas“ iš Maskvos pusės, pažymėjo padėjėjas, dar pridūręs, kad V.Putinas žadėjo atsiųsti ambasadorių į Kijevą šeštadienį.
„Paliaubų (skelbimo) praktiniai klausima bus svarstomi artimiausiomis dienomis“, – nurodė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Dovilyje Prancūzijoje susitinka su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Lyderiai susitinka už uždarų durų, dalyvaujant padėjėjams ir spaudos sekretoriams.
V.Putinas ir A.Merkel viešbučio „Normandy“ salėje paspaudė vienas kitam ranką ir papozavo kameroms, tačiau tuo metu nieko vienas kitam nepasakė.
Išsilaipinimas Normandijoje sudarė „placdarmą“ naujam demokratijos amžiui, sako Obama
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį poetiškai pagerbė vyrus, kurie prieš 70 metų pralaužė „Hitlerio sieną“ ir įsiveržė į Normandijos pakrantę vaduoti Europos, ir kurių auka, pasak jo, atnešė vis dar evoliucionuojantį demokratijos ir laisvės amžių.
„Baigiantis tai ilgiausiai dienai, dėl šio paplūdimio buvo kovota, jis buvo prarastas, atgautas ir laimėtas – Europos dalis, dar kartą išvaduota ir laisva. Hitlerio siena buvo pralaužta, paleidžiant (amerikiečių generolo George'o Smitho) Pattono (Džordžo Smito Patono) armiją lietis į Prancūziją“, – sakė B.Obama JAV karių kapinėse „Omahos“ paplūdimyje.
Pasaulis pagerbia žmones, žuvusius per Normandijos pakrantės šturmą prieš 70 metų
Vyrai, kurie prieš 70 metų šturmavo Normandijos pakrantę, penktadienį drauge su pasaulio valstybių lyderiais pagerbia 150 tūkst. sąjungininkų, kurie per tą išsilaipinimą nacių okupuotoje Prancūzijoje neteko savo gyvybių.
Tarptautinei bendrijai minint didžiausią per visą istoriją amfibinę invaziją, pagerbiami kariai ir civiliai žmonės, kritę tuose didžiuliuose mūšiuose, kurie padėjo atnešti į Europą taiką ir vienybę.
Tačiau metinių renginiai vyksta tokiu metu, kai kraujo liejimas Ukrainoje meta naujus iššūkius Europos saugumui ir kelia naujo skilimo tarp Vakarų ir Rytų pavojų.
Penktadienį Saulei kylant virš vėjuoto „Omahos“ paplūdimio, plazdėjo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, grojo amerikiečių karinis orkestras. Lygiai 6 val. 30 min., kai 1944 metų birželio 6-ąją pirmieji sąjungininkų kariai pasiekė krantą, pagarbą atidavė to išsilaipinimo Normandijoje veteranai iš 29-osios pėstininkų divizijos ir šiuo metu tarnaujantys kariai.
„Dvidešimt devintoji, eime!“ – sušuko jie, o tada išlenkė po gurkšnelį kalvadoso – Normandijos obuolių brendžio.
Šimtai Normandijos gyventojų ir kitų žiūrovų plojo veteranams, o tada pradėjo formuoti paplūdimyje gyvąją grandinę.
„Diena, pakeitusi pasaulį“
Pasaulio lyderiai ir garbingi asmenys, tarp jų – JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir karalienė Elizabeth II (Elzbieta II), susirinko Normandijoje pagerbti anuomet kritusių amerikiečių, britų, kanadiečių ir kitų šalių karių.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pradėjo metinių ceremoniją ir pagerbė civilius gyventojus ir karius, netekusius gyvybių tą dieną, „kuri pakeitė pasaulį“.
„Ši diena, kuri prasidėjo chaosu ir ugnimi, baigsis krauju ir ašaromis, ašaromis ir skausmu, ašaromis ir džiaugsmu baigiantis 24 valandoms, kurios pakeitė pasaulį ir amžiams pažymėjo Normandiją“, – sakė F.Holland'as, kalbėdamas apie istorinę invaziją į Prancūziją, kuri priartino Antrojo pasaulinio karo pabaigą.
„Norėčiau, kad šiandien, per 70-ąsias metines, šalis pagerbtų visus, civilius žmones ir karius“, – sakė jis.
Invazija į Normandiją buvo svarbus lūžio taškas Antrajame pasauliniame kare – ji pralaužė Adolfo Hitlerio vakarų frontą, sovietų kariams puolant iš rytų. Pirmąją invazijos dieną žuvo mažiausiai 4,4 tūkst. sąjungininkų karių, o dar daug tūkstančių – per tolesnį, tris mėnesius trukusį Normandijos mūšį, kurio metu buvo išvaduotas ir Paryžius.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
