fizinių asmenų bankrotas

Šiandien Lietuvoje pradeda galioti Fizinių asmenų bankroto įstatymas, sudarantis sąlygas bankrutuoti gyventojams, kurių skolos siekia arba viršija 25 tūkst. litų. Šį įstatymo kriterijų atitinkančių fizinių asmenų skaičius kovo 1 d. siekia daugiau nei 12 790, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt duomenys. „Nors 25 tūkst.

Siūloma numatyti galimybę įkeistą turtą parduoti ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių reikalavimus tenkinti įstatymų nustatyta tvarka ne tik tais atvejais, kai skolininkui – juridiniam asmeniui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, bet ir kai iškeliama fizinio asmens bankroto byla. Tokį Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Seimas suteikė galimybę prasiskolinusiems lietuviams bankrutuoti savo šalyje, vis dėlto tai numatantis įstatymas gali likti tuščias teisinių procedūrų rinkinys, mat užsienyje atsisveikinti su skolų kupra gerokai paprasčiau. Iki šiol visi fiziniai asmenys, pasiryžę būti pripažinti nemokiais ir paskelbti savo bankrotą, tai padarydavo nebent užsienio valstybėse – dažniausiai Latvijoje ir Anglijoje.

Ilga ir komplikuota fizinių asmenų bankroto procedūra – tik papildoma našta eiliniams piliečiams, įsitikinęs advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Mantas Petkevičius. Jo nuomone, sudėtinga fizinių asmenų bankroto procedūra lems ir didesnes administravimo išlaidas. Kaip vertinate Seimo priimtą fizinių asmenų bankroto įstatymą? Priimtas įstatymas sukelia dvejopų jausmų. Viena vertus, džiugu, kad pagaliau ir Lietuvoje atsirado fizinių asmenų bankroto reguliavimas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuri rengė ir Seimo opozicija, ir Ūkio ministerija, ketvirti metai neprasiskina kelio į gyvenimą. Nemokiems fiziniams asmenims, nenorintiems likti su skolų kupra visą likusį gyvenimą, nėra kitos išeities – tik emigruoti, o tada bankrutuoti kitose Europos valstybėse ir pradėti naują gyvenimą, rašo dienraštis „Respublika“. Seimo opozicija Fizinių asmenų bankroto įstatymą Seimui svarstyti pateikė dar 2009 metais, pačiame krizės įkarštyje, kai šimtai piliečių, pa...

Nemažai diskusijų visuomenėje sukėlė ir, turbūt, toliau kels fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas. Tikslas lyg ir gražus  – leisti žmonėms išmokėti savo skolas (arba dalį skolų) ir atkūrus mokumą pradėti gyvenimą iš naujo. Paradoksalu, tačiau siūlomos nuostatos taikomos visiems be išimties fiziniams asmenims, neatsižvelgiant į vykdomą veiklą, turimą darbą ir pan. Neaišku, kodėl visus fizinius asmenis norima sulygiuoti tarsi pagal vieną šabloną.

Po ilgų svarstymų į Seimą kelią besiskinantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas gyventojams teikia vilčių nusimesti skolų naštą, bet erzina bankus. Bankai linkę lupikauti Dar gerokai prieš prasidedant sunkmečiui lietuviai garsėjo savo išlaidumu ir polinkiu skolintis. Į kairę ir į dešinę dalintos paskolos būstui, naujiems automobiliams ir prašmatnioms kelionėms, paskubomis paimti greitieji kreditai, paskui save velka ir grobuoniškas palūkanas, ne visiems pakeliamus periodinius mokėjimus.

Nors jau trečiadienį Vyriausybės posėdyje turėtų būti patvirtintas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, tačiau iki šiol jis dar bus tobulinamas, kadangi Ministrų kabineto narių netenkina dar du įstatymo projekto aspektai. „Reikia sudėti paskutinius taškus, supratome susirūpinimą dėl likusių dviejų spragų. Pirmoji – tai, kad nėra ribojamos administravimo išlaidos iš įkeisto turo vertės. Mes laikomės tokios nuostatos, kad iš įkeisto turto būtų skiriame ne daugiau kaip 15 proc.

Jau kitą trečiadienį Vyriausybės posėdyje ketinama svarstyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Pasak ūkio viceministro Rimanto Žyliaus, dėl esminių projekto nuostatų jau sutarta, beliko rasti sutarimą dėl to, ar sudaryti galimybę kreditoriams blokuoti bankroto planą. Naujoje redakcijoje siūloma fiziniams asmenims leisti bankrutuoti, jei bendra skolų suma yra didesnė nei 20 tūkst. litų (25 minimalūs darbo užmokesčiai). Fizinį asmenį numatoma leisti skelbti nemokiu kartą per 10 metų.

Šį rudenį Vyriausybė Seimui turėtų pateikti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą, kuriame numatytos galimybės grąžinti nors dalį skolų ir pradėti gyvenimą iš naujo. Po daugiau nei metus trukusios tylos Ūkio ministerija ištraukė nebaigtą kurti fi zinių asmenų bankroto (FAB) įstatymą. Anksčiau šią idėją žlugdė bankininkai. Ir dabar įstatymo projektą jie sutinka be entuziazmo, tačiau agresyviai nebesipriešina.

Ūkio ministerija parengė ir pateikė derinti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Jame siūloma leisti žmonėms bankrutuoti panašiai, kaip dabar tai leidžiama įmonėms. Pagal projektą, jei asmuo yra skolingas apie 10 tūkst. litų, arba negali skolos grąžinti daugiau nei pusę metų, jis gali kreiptis į teismą, kuris iškeltų bankroto bylą. Bankroto bylos iškėlimas sustabdytų žmogaus skolų išieškojimą, turto pardavimą.

Ūkio ministerija parengė fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti, kad į skolas įklimpę gyventojai nuo 2012 metų galės skelbti bankrotą, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Pasak dienraščio, pagal projektą, žmogus galės mėginti skelbti bankrotą, kai beviltiškos skolos pasieks 9,600 tūkst. (12 minimalių atlyginimų) arba jis ilgiau kaip pusę metų negalės grąžinti skolų. Paskelbus bankrotą tektų 5 metus grąžinti skolas.

Ekonominė krizė Lietuvoje paskatino įstatymų leidėjus atsigręžti į finansinių sunkumų turinčius skolininkus ir parengti mechanizmą, apsaugantį nemokius fizinius asmenis nuo nuskurdimo.

Bankai skeptiškai vertina Fizinių asmenų bankroto koncepcijos nuostatą, nurodančią, kad įstatymas galiotų ir skolinkams prieš įstatymo įsigaliojimą. Tuo metu Vyriausybės nariai sako, kad siūlymas šį įstatymą taikyti tik naujiems įsipareigojimams nėra teisingas išsimokėti už paskolas šiandien negalinčių gyventojų atžvilgiu.

Vyriausybė patvirtino Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepciją. Teigiama, jog rengiamame įstatyme bus siekiama fizinius asmenis ir ūkininkus, kai iš esmės pablogėja jų finansinė padėtis, apsaugoti nuo skurdo ir atkurti jų mokumą.

Ūkio ministras Dainius Kreivys pasisako už tai, kad rengiamas įstatymas numatytų bankroto galimybę ir jau paskolas pasiėmusiems, ir tai ketinantiems daryti priėmus teisės aktus asmenims. Kartu jis pripažino, kad tokios galimybės sudarymas jau dabar įsiskolinusiems asmenims yra dar politinių diskusijų reikalas. „Yra du pagrindiniai aspektai - pirmasis, ką daryti tiems žmonėms, kurie jau turi sunkumų.

Vyriausybei skelbiant, kad šalis įveikė ekonomikos nuosmukį, ir nelikus baimės, kad fizinio asmens teisė bankrutuoti apsunkins skolinimąsi visiems šalies gyventojams, Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcija iš naujo teikiama Vyriausybei, rašo "Verslo žinios". Lietuvos bankas liko vienintelė projektui prieštaraujanti institucija, kadangi, kaip įvardijama projekto derinimo pažymoje, "teoriškai elegantiška fizinių asmenų bankroto galimybe gali būti piktnaudžiaujama, o likusi visuomenės dalis ...

Kol Lietuvoje neįteisinta galimybė bankrutuoti fiziniam asmeniui, nemažai lietuvių ėmė domėtis vadinamuoju „bankrotų turizmu“ – galimybe bankrutuoti kitoje ES šalyje. Tačiau, pasak „Teisinių paslaugų grupės“ specialistų, tai padaryti nėra paprasta. Lietuvos piliečiui bankrutuoti kitoje ES šalyje leidžia 2000 m. priimtas Europos Tarybos reglamentas dėl bankroto bylų su 2006 ir 2007 m. jo pakeitimais.