Nors jau trečiadienį Vyriausybės posėdyje turėtų būti patvirtintas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, tačiau iki šiol jis dar bus tobulinamas, kadangi Ministrų kabineto narių netenkina dar du įstatymo projekto aspektai.
„Reikia sudėti paskutinius taškus, supratome susirūpinimą dėl likusių dviejų spragų. Pirmoji – tai, kad nėra ribojamos administravimo išlaidos iš įkeisto turo vertės. Mes laikomės tokios nuostatos, kad iš įkeisto turto būtų skiriame ne daugiau kaip 15 proc. bankroto administravimui, nes kitu atveju labai brangsta paskolos gyventojams ir praktiškai pradinis įnašas didėja. Čia turėtų būti taikoma tokia pati nuostata kaip ir Estijoje, tai yra 15 proc. nustatytas ribojimas“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo pirmąją spragą įvardijo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.
Pasak LBA vadovo, antroji spraga, dėl kurios buvo išreikštas Premjero Andriaus Kubiliaus susirūpinimas, – aiškios interpretacijos nebuvimas dėl vienarūšių priešpriešinių išskaitų naudojimo.
„Tai gali būti geras instrumentas ir efektyvus, bet pagal mūsų teisinę aplinką gali būti sudaromos galimybės piktnaudžiauti dėl retrospektyvinių tarpusavio įsipareigojimų, naudojant tarpusavio užskaitas. Juridinio asmenų bankroto projekto procese buvo remiami “feniksai„ ir panašiai, kai įvairūs įsipareigojimai buvo suteikti retrospektyviniu aspektu. Šitas nuostatas dar iki trečiadienio Premjeras įsipareigojo aptarti su įstatymų rengėjais, ir jeigu bus galimybė – jas pašalinti“, – aiškino S. Kropas.
Komercinius bankus vienijančios asociacijos prezidentas pažymėjo, jog bankininkų netenkina būtent ta nuostata, jog būdami skolingi gyventojai ir iki įstatymo įsigaliojimo turės visas galimybes pasinaudoti šio įstatymo nuostatomis bei restruktūrizuoti savo finansinę situaciją.
„Iki trečiadienio turėtų būti jau viskas suderinta. Pasiūlytas yra modelis, ir mes nebeturime diskutuoti dėl kitokio modelio. Koks yra, toks yra. Mūsų nuomone, šis įstatymas neturėtų būti taikomas retrospektyviniu aspektu. Jis nėra sąžiningas ir teisingas, bet toks yra politinis sprendimas. Nepatinka būtent tai, kad jis bus taikomas visiems įsipareigojimams ir priimtiems iki įstatymo įsigaliojimo. Tai dabar jūs esate skolingi ir vėliau galėsite naudodamiesi šituo įstatymu bandyti restruktūrizuotis“, – sakė S. Kropas.
Tačiau LBA prezidentas pridūrė, jog šis įstatymas yra itin priimtinas dėl to, kad leis atkurti savo finansinę situaciją tiems gyventojams, kurie įklimpo į skolas veikdami sąžiningai.
„Geras dalykas – kad tai bus daugiau ne bankroto, o restruktūrizavimo įstatymas. Tai pagalba sąžiningiems žmonėms atsikratyti savo įsipareigojimų. Ir teismas turės nuspręsti, ar skolininkas savo veiksmais buvo sąžiningas ir ar jis galės naudotis tokia galimybe“, – pabrėžė S. Kropas
ELTA primena, jog fiziniams asmenims įstatymas leisti bankrutuoti, jei bendra skolų suma yra didesnė nei 20 tūkst. litų (25 minimalūs darbo užmokesčiai). Fizinį asmenį numatoma leisti skelbti nemokiu kartą per 10 metų. Tokį nutarimą skelbtų teismas. Bankroto procesas būtų keliamas tik paties bankrutuojančio asmens iniciatyva, kreditoriai negalėtų skelbti bankroto. Siūloma, kad jis būtų taikomas ir tiems asmenims, kurie prasiskolino prieš jo įsigaliojimą.
Kaip jau anksčiau pažymėjo ūkio ministras Rimantas Žylius, fizinio asmens bankroto procedūra prasidėtų asmeniui kreipiantis į teismą, kad jam būtų iškeltas bankroto byla, ir kai teismas paskelbia nutartį, jis turi paruošti bankroto planą, kurį pagal dabartinį projektą reikia suderinti su kreditoriais ir tik gavus kreditorių pritarimą toliau eiti į teismą, kur jis būtų patvirtintas. Planą rengtų asmuo su bankroto administratoriumi.
„Pats bankroto procesas vyks iki penkerių metų, galės būti ir trumpesnis, jei bus sutarta su kreditoriais ir patvirtinta teismo. Visą žmogaus turtą, pajamas valdys bankroto administratorius, pagal planą bus tik vykdomi tam tikri įsipareigojimai“, – teigė R. Žylius.
