Bankai skeptiškai vertina Fizinių asmenų bankroto koncepcijos nuostatą, nurodančią, kad įstatymas galiotų ir skolinkams prieš įstatymo įsigaliojimą.
Tuo metu Vyriausybės nariai sako, kad siūlymas šį įstatymą taikyti tik naujiems įsipareigojimams nėra teisingas išsimokėti už paskolas šiandien negalinčių gyventojų atžvilgiu.
Bankininkai palaiko iniciatyvą, kad bankrutuoti galėtų ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, tačiau ragina sukurti saugiklius, užtikrinsiančius, kad bankroto galimybe nebūtų piktnaudžiaujama – pavyzdžiui, kad bankrutuoti negalėtų žmogus, daug skolinęsis ar kitus finansinius įsipareigojimas pasirinkęs tyčia.
Be to, pasak komercinių bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, nuostata, kad įstatymas galiotų ir atgaline data, apskritai sukeltų didelį neapibrėžtumą dėl teisinių santykių šalyje.
Pagal dabartinę įstatymo koncepciją, bankrutavusiu asmenį bus galima vadinti pagal du kriterijus: pagal tai, kad jis ilgą laiką negali mokėti savo skolų, arba pagal jo skolos dydį lyginant su valdomu turtu. Žmogų bankrutavusiu teismas galės paskelbti tik kartą per dešimt metų.
Tikimasi, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo realizavimas prisidės prie socialinės atskirties mažinimo, bus sudarytos galimybės laikytis kreditorių lygiateisiškumo principo.
Mindaugas Nastaravičius
Lietuvos radijas
