„Nors 25 tūkst. litų yra pradinė skolos suma, kurią turėdamas žmogus jau galėtų inicijuoti savo bankrotą, ši riba yra per maža, kad sudėtingas bankroto procesas, galintis trukti iki penkerių metų, žmogui apsimokėtų. Taigi, tikėtina, kad santykinai nedidelių skolų slegiami žmonės bandys jų atsikratyti ne bankroto, o paprastesniu būdu – padengdami uždelstus įsipareigojimus“, – sako Anatolijus Kisielis, kreditų biuro „Creditinfo“, kuris valdo ir gyventojams skirtą sistemą manocreditinfo.lt, teisininkas.
Pasak jo, stambių skolų turintys Lietuvos gyventojai iki šiol galėdavo bankrutuoti kitose užsienio šalyse, kuriose fizinių asmenų bankroto galimybė buvo numatyta ir anksčiau. Mokumo vertinimu tikslu informacija apie gyventojus, bankrutuojančius pagal Lietuvos Fizinių asmenų bankroto įstatymą, teisėtą pagrindą turintiems kreditoriams bus prieinama ir kreditų biure „Creditinfo“.
„Atsiradus galimybei Lietuvoje bankrutuoti ir fiziniams asmenims, dar labiau išauga kredito rizikos vertinimo reikšmė: pardavęs prekę ar paslaugą kreditorius nebegali būti sąlyginai tikras, kad anksčiau ar vėliau jo skolininkas fizinis asmuo vis tiek įvykdys prisiimtus įsipareigojimus. Todėl galime prognozuoti, kad pastaraisiais metais sustiprėjęs susidomėjimas kredito reitingais ir įsiskolinimų valdymo sistemomis turėtų išaugti“, – paaiškina A. Kisielis.
Kreditų biuro duomenimis, vyrams tenka beveik 69 proc.uždelstų skolų, kurios siekia 25 tūkst. litų ir daugiau, o moterims – 31 proc. Iš viso minėto dydžio įsiskolinimus yra uždelsę padengti daugiau nei 8 700 vyrų ir 4 000 moterų.
Iš Lietuvos gyventojų, kurių uždelsti įsipareigojimai siekia arba viršija 25 tūkst. litų, daugiau nei 3 560 turi verslo sąsajų – yra esami arba buvę įmonių akcininkai, valdybos nariai arba direktoriai.
Kreditų biure informacija apie pradelstas skolas keičiasi visas finansų sektorius (bankai, kredito unijos, išperkamosios nuomos bendrovės), taip pat telekomunikacijų, draudimo, komunalinių paslaugų, vartojimo paskolų ir praktiškai visos greitųjų kreditų bendrovės. Įtraukti skolininką į kreditų biuro skolininkų sąrašą turi teisę bet kuri Lietuvoje veikianti bendrovė ar fizinis asmuo, galintis teisiškai įrodyti skolos egzistavimą.
