finansų rinkos

Per pirmąjį šių metų pusmetį būsimų pensininkų turto vertė išaugo daugiau kaip dešimtadaliu, skaičiuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Sukauptus pinigus gyventojai galės pradėti leisti tik sulaukę senatvės, nes pagal galiojančią tvarką II pakopoje sukauptą turtą galima atgauti tik sulaukus pensinio amžiaus.

Finansų stabilumo valdyba (FSV), tarptautinis finansų rinkos reguliuotojas, pirmadienį pristatė strategiją, skirtą stebėti bitkoinų ir kitų kriptovaliutų keliamas rizikas pasaulinės ekonomikos stabilumui.

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje Nerijus Mačiulis kalbėjo apie euforiją kriptovaliutų ir finansų rinkose. Būtent čia ir pasėtos pirmosios krizės sėklos, sako ekonomistas.

Su finansais dirbančios įmonės šiandien deda daug pastangų, kad visas vartotojams reikalingas paslaugas sutelktų į vieną vietą. Rinkos specialistai neabejoja, jog ši tendencija nesikeis ir greitai visus savo finansus valdysime išmaniuoju telefonu. Ir nors tai gerokai palengvins gyvenimą žmonėms, ekspertai perspėja, kad ne visos naujovės prigis, o nuo kibernetinių atakų visiškai apsaugotos sistemos taip pat veikiau yra utopija.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

JAV prezidento rinkimus laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, įveikęs demokratų atstovę Hillary Clinton. Jis po aštuonerių demokrato Barako Obamos valdymo metų oficialiai pradės eiti pareigas nuo 2017 metų sausio 20 dienos. Po rinkimų paaiškėjo, kad respublikonų partija JAV turės daugumą ir Senate, ir Atstovų rūmuose, todėl D. Trumpui bus daug lengviau įgyvendinti savo siūlomus sprendimus.

Vasara įsivyravo ir finansų rinkose. Regis, šiomis dienomis jas labiau jaudina „Pokemon Go“ užkratas, nuo liepos pradžios 120 proc. pasiekęs „Nintendo“ akcijų kainos šuolis ir kitų žaidimų gamintojų akcijų populiarumo bumas, o ne tarptautinės politikos pokyčiai ar ekonominės prognozės. Išties stebėtina, tačiau praėjusios savaitės tragedija Nicoje ir savaitgalį naujienų puslapius sudrebinęs neįvykęs pučas Turkijoje, finansų rinkoms nepadarė didesnio įspūdžio.

Tokijo vertybinių popierių rinka smuko daugiau nei 8 proc. po to, kai negalutiniai rezultatai parodė, kad britai nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos. Skelbiama, kad rinkoje fiksuojamas stambiųjų kompanijų, kaip „Toyota“, akcijų „laisvasis kritimas“. Tokijo vertybinių popierių biržos indeksas „Nikkei 225“ smuko 8,3 proc. iki 14890,56 punkto, tačiau vėliau atgavo šiek tiek prarastų pozicijų. „Topix“ indeksas krito 8,16 proc. iki 1192,80 punkto.

Rusijos ir Rytų Europos finansų rinkos palankiai sutiko pirminius sėkmingai įvykusių Ukrainos prezidento rinkimų rezultatus. Rinkimuose, kuriuose, manoma, dalyvavo daugiau kaip 60,3 proc. rinkėjų, laimėjo provakarietiškų pažiūrų milijardierius Petras Porošenka. „Danske Bank“ prognozuoja, kad tokie rezultatai turės labai teigiamos įtakos ne tik Centrinės ir Rytų Europos, tačiau ir Rusijos bei Ukrainos finansų rinkoms. Tokį požiūrį lemia keli dalykai.

Europa sulaukė entuziazmo iš finansų rinkų. Panašu, kad spekuliacijos Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tema kuriam laikui pasitraukė į šešėlį. Investuotojai patikėjo Europos lyderių ryžtu imtis visų būtinų priemonių, kurių prireiks siekiant išsaugoti monetarinę sąjungą. Vis dėlto, kartu maža vilties, kad Europa pakiltų tarsi feniksas iš pelenų ir pasiektų ekonominio augimo tempą, kuriuo po krizės džiaugiasi besivystančios ekonomikos.

Naujausi Lietuvos finansų rinkos duomenys rodo, kad rinkos dalyviai teigiamai įvertino Lietuvos banko pasirinktą Ūkio banko problemos sprendimo būdą. Rinkos dalyvių vertinimus apie šalies finansinį stabilumą atspindintis rodiklis – 10 m. Vyriausybės obligacijų palūkanos, — šoktelėjusios po to, kai buvo sustabdyta Ūkio banko veikla, netrukus stabilizavosi, o kovo 19 d. grįžo į lygį, buvusį prieš banko veiklos sustabdymą.

Rugsėjo pirmą savaitę Kinijos vyriausybė paskelbė apie naujus būsimus šalies infrastruktūros projektus. Kinija žada aktyviai šalyje vystyti metro sistemą, nutiesiant daugiau kaip 2000 km metro linijų, investuoti į aplinką, susijusią su metro sistemos vystymu.

Kol analitikai laužo galvas, kas čia bus su Europa, Amerika ir visu pasauliu, kol ieško naujų regionų investuoti, investicinių fondų valdytojai mielai dalijasi patirtimi saugiai išvesti kapitalą pro finansinės bei paskolų krizės rifus ir nepaskandinti laivo. Šiandien strategija „Pirk ir laikyk“ nėra pati geriausia. Ji tinka, kai rinka ramiai kyla ir jai niekas negresia. Kai akcijų kainos blogų naujienų paveiktos bet kurią akimirką gali staigiai nukristi, tokia strategija nepasiteisina.

Finansinių paslaugų priežiūros tarnyba (FSA) ėmė tirti „Barclays“ sandorius atliktus 2008 metais, praneša BBC. FSA aiškinasi ar bankas atlikdamas pinigines operacijas tinkamai atskleidė informaciją priežiūros institucijoms. Įtariama, kad tokiu būdu bankas galėjo siekti išvengti mokesčių. „Barclays“ pranešime teigiama, jog FSA nori sužinoti kai kurių komercinių sandorių detales ir tiria ar šios operacijos buvo susijusios su banko kapitalo stiprinimu.

Rinkos dalyviai, ketinantys platinti naujus finansinius produktus ar keisti jau platinamus, privalės apie juos informuoti priežiūros instituciją – Lietuvos banką. Tokį įpareigojimą siūloma pradėti taikyti jau šį rudenį. Informavimo tvarką nustatantis teisės akto projektas pateiktas svarstyti bankų, kitoms finansų rinkos dalyvių asociacijoms.

Lietuvos bankas, nuo šių metų pradžios nagrinėjantis vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus, antrąjį ketvirtį gavo beveik penktadaliu daugiau vartotojų kreipimųsi dėl būsto kredito sutarčių negu pirmąjį ketvirtį. Tokios pretenzijos sudarė maždaug trečdalį visų ginčų su bankais, kuriuos spręsti vartotojai prašė Lietuvos banko.

Artėja aukso eros pabaiga, įspėja ekonomistai. Investuotojai raginami būti budrūs – pirkti auksą „ne popieriuje“, o grynąja forma, t.y. metalu. Apie 75–80 proc. aukso, kuriuo neva disponuoja pasaulis, iš tiesų neegzistuoja, tokias išvadas daro organizacijos „Gold Anti-Trust Action Committee“, tiriančios pasaulio bankų pateikiamus duomenis apie valstybių aukso atsargas, sekretorius Chrisas Powellas.

Manoma, kad Ispanija Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos sunkiai besiverčiančiam savo bankų sektoriui paprašys šeštadienį, kad užbėgtų už akių suirutei rinkose, teigia „Reuters“ šaltiniai ES ir Vokietijoje. Keturi anonimais panorę likti šaltiniai iš ES informavo, kad euro zonos finansų ministrai šeštadienį surengs telekonferenciją ir aptars Ispanijos prašymą suteikti finansinės paramos paketą, tačiau konkreti suma kol kas nenustatyta.

Šių metų gegužės mėnuo kapitalo rinkoms buvo prasčiausias nuo 2011 m. rugsėjo, kai investuotojai pardavinėjo ne tik akcijas, bet ir kitas rizikingas investicijas (žaliavas, eurą ir kitų mažų ekonomikų valiutas), susilaikė nuo investavimo į nekilnojamąjį turtą. Rizikos vengimo tendencijas lemia įtampa finansų rinkose dėl lėtėjančio pasaulio ūkio augimo, neramumų Ispanijos finansų sektoriuje ir galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Vieno stambiausių pasaulio investicinių fondų PIMCO vadovas garsus finansininkas Mohamedas A. El-Erianas teigia, kad Europa skolų krizės dar neišsprendė ir kad Graikijos likimas greitai ištiks Portugaliją, kurios ekonomikos būklė tebėra silpna, rašoma „telegraph.co.uk“. M. El-Erianas mano, kad Portugalijai neužteks 78 mlrd. eurų paskolų paketo ir ji bus priversta prašyti tolesnės finansinės paramos. „Deja, taip bus.

Europos Komisijos (EK) prognozėmis, euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc., praneša BBC. Ankstesnėje lapkričio mėnesio prognozėje buvo planuojamas 0,5 proc. prieaugis. „Manoma, kad netikėti atsigavimo trikdžiai, pastebėti 2011 m. pabaigoje, bus neišvengiami ir pirmuosius du 2012 m. ketvirčius“, - teigė Europos Komisija. Tačiau kartu pridūrė, kad 17 šalių blokas susidurs su „švelnia“ recesija ir kad stabilizavimo požymių jau pastebima.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble pasisakė prieš Europos centrinio banko (ECB) vaidmens plėtimą ir bendrųjų euro obligacijų emisiją, siekiant įveikti skolų krizę euro zonoje. JAV modelis, pagal kurį numatytas begalinis papildomas pinigų spausdinimas, „nefunkcionuos Europoje“, pareiškė W. Schauble žurnalistams sekmadienį. Jeigu ECB imsis tokių pat priemonių kaip JAV federalinis atsargų bankas, tai nepadės įveikti euro zonos krizės.

Europos Sąjunga pasiskolino finansų rinkose 3 mlrd. eurų, kuriuos skirs skolų krizės drebinamoms Airijos ir Portugalijos ekonomikoms palaikyti. Lėšos gautos per sėkmingą 30 metų trukmės obligacijų pardavimą pirmadienį. Per šią privalomąją emisiją buvo surinkta investuotojų lėšų, visų pirma, iš pačios ES: Vokietijos (70 proc.), Didžiosios Britanijos (13 proc.), Beneliukso šalių (8 proc.), taip pat Šveicarijos (apie 4 proc.

Nesitikėkite, jog Europą kamuojančios ekonominės problemos greitu metu bus efektyviai išspręstos. Bent jau ekonomikos ekspertai tuo tikrai netiki. „CNNMoney“ pakalbino dvidešimt iškiliausių pasaulio ekonomistų, kurie pateikė savo vertinimus apie Europos ekonominės padėties perspektyvas. Pusė apklaustų ekspertų teigė, jog Europos ekonominė būklė galėtų pasiekti augimo stadiją ne anksčiau kaip 2013 metais.

Nėra abejonės, kad dauguma finansų rinkų, korporacijų ir šalių vyriausybių 2011-uosius prisimins kaip itin sudėtingus metus. Bet visuomet galima pasiguosti tuo, kad viskas nebuvo taip blogai, kaip iš tiesų galėjo būti. Kai kurie praėjusiais metais priimti neapgalvoti sprendimai, grubios klaidos ar neparankūs atsitiktinumai vertė investuotojus griebtis už galvų bei kėlė rimtą grėsmę ekonominės būklės stabilumui. Internetinis tinklalapis „Businessinsider.

Stebuklas taip ir neįvyko – rimtos finansų ir ekonomikos problemos Europoje, pirmiausia euro zonoje, nenužengė praeitin kartu su 2011-aisiais. Mėnesiai vėl pradedami skaičiuoti iš naujo, o ekonomikos bėdos – senos, bet, laimė, išsprendžiamos. Bet jau toli graži ne visi ekspertai prognozuoja visišką euru paremtos sistemos žlugimą. Kad problemų Europos Sąjungoje kol kas  su kaupu, rodo naujausi įvairių šalių oficialių atstovų pasisakymai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) greičiausiai sumažins 2012 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozę, palyginti su skelbtąja šių metų spalį. Apie tai per spaudos konferenciją pranešė TVF atstovas Vašingtone Džeris Raisas (Gerry Rice). „Greičiausiai savo prognozę sumažinsime“, - pareiškė Dž. Raisas, bet nedetalizavo.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika po truputį atsigauna. Visgi situacijos Europoje blogėjimas, ypač Lenkijos ir Vokietijos ekonomikų lėtėjimas, gali turėti didelę įtaką 2012 metais – Lietuvos ekonomika atsigaus lėčiau. Dabartinė padėtis skiriasi nuo 2007–2008 metų, kai stebėjome ekonomikos perkaitimą. Todėl galvodami apie 2012 metus nenumatome ekonomikos „sprogimo“. Šiuo metu situaciją labiau veikia išoriniai, o ne vidiniai veiksniai.

Ekonomikos recesijos Europoje galima išvengti, tačiau būtinos lėšos norint nuraminti finansų rinkas, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas. Per interviu Italijos laikraščiui „La Stampa“ EBPO vyriausiasis ekonomistas Pjeras Karlas Padoanas (Pier Carlo Padoan) sakė, kad prognozės, kurias EBPO paskelbs pirmadienį, nurodys labai silpnas augimo perspektyvas, kurios yra pagrįstos neigiamu scenarijumi, atspindinčiu rimtą finansų krizę euro zonoje.

Kanuose dvi dienas vykęs Didžiojo dvidešimtuko  (G20) susitikimas nuveiktais dideliais darbais pasigirti negali. Papildyta 17.40 val. Pasaulio valstybių lyderiai sutarė, kad reikia didinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išteklius, tačiau, kaip tai padaryti, bendro sprendimo taip ir neprieita.

Padidėjus spaudimui iš finansų rinkų ir Europos šalių, Italija sutiko, kad jos pažangą, įgyvendinant ilgai delstas reformas dėl pensijų, darbo rinkos ir privatizacijos prižiūrėtų Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Sąjunga (ES). „Turime būti tikri, kad Italija įvykdys planines užduotis.

Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį šalies BVP buvo 6,6 proc. didesnis nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.  Šis puikus rodiklis pranoko visų šalies ekonomikos raidą prognozuojančių institucijų prognozes. Kita vertus, dėl sparčiai blogėjančios tarptautinės ekonomikos situacijos, kitąmet šį rodiklį veikiausiai prisiminsime nostalgiškai dūsaudami ir laikysime jį vienu iš paskutinių Lietuvos makroekonominės vasaros pasireiškimų.

Kone pusę metų trypčioję vietoje ES lyderiai ketvirtadienio paryčiais priėmė euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai. Pritarta trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims. Pirma, nurašyti 50 proc. Graikijos skolų. Antra, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc. Trečia, Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų.

Nepaisant sumaišties pasaulinėse finansų rinkose, apie plėtrą įsigyjant kitas įmones ar verslo dalį ateinančiais metais svarsto net 1,5 karto daugiau Baltijos šalių įmonių nei tų, kurios norėtų parsiduoti. Trijose Baltijos šalyse gauti panašūs duomenys sudaro prielaidas tikėtis įmonių įsigijimo sandorių skaičiaus augimo ir Lietuvoje.

Ši savaitė JAV pasižymės makroekonominių naujienų gausa. Ketvirtadienį sužinosime, koks buvo JAV III ketvirčio BVP rodiklis. Prognozuojama, jog šalies ūkis per praėjusį ketvirtį galėjo pademonstruoti atsparumą neigiamoms naujienoms pasaulio rinkose ir galėjo siekti 2,5 %. Pozityvių žinių laukiama iš vartojimo ir naujų būstų pardavimo statistikos. Kiek prastesni, tikėtina, buvo rugsėjo mėn.

Švedijos valdžia gali pareikalauti iš šalies kreditavimo organizacijų sugriežtinti bazinio kapitalo santykio su aktyvais normatyvus iki 10 proc. - griežčiau nei planuojama pagal Europos Sąjungos bankų sistemos rekapitalizaciją, sakė interviu agentūrai „Bloomberg“ vyriausiasis šalies finansų priežiūros tarnybos ekonomistas Larsas Friselas (Lars Frisell). Jis pastebėjo, kad keturi pagrindiniai šalies bankai („Nordea“, „Swedbank“, SEB, „Svenska Handelsbanken“) turi iki 2013 m. sugriežtinti bazini...

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ pakeitė Rusijos bankų sistemos perspektyvą iš „stabilios“ į „neigiamą“, pranešė agentūra pirmadienį. Perspektyva atspindi reitingų agentūros „Moody's“ lūkesčius dėl kreditavimo situacijos bankų sektoriuje per artimiausius 12-18 mėnesių.

Praėjusią savaitę raktinė frazė pasaulio finansų rinkose buvo „euro zonos gelbėjimo planas“. Europos lyderiams toliau bandant rasti galimą sprendimo būdą Graikijos skolos problemoms bei bankinės sistemos stabilumo užtikrinimui, rinkos atrodė labai neramios. To galima tikėtis ir šią savaitę, bent jau iki trečiadienio. Iki tos dienos, pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, turi būti pasiekti konkretūs sprendimai, kaip toliau bus sprendžiama euro zonos krizė.

Vokietija ir Prancūzija sutaria dėl pagrindinių klausimų, susijusių su euro zonos skolų krizės sprendimu, teigia Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), informuoja AP. Ketvirtadienį rinkas prislėgė naujiena, kad Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) šalies politikams pareiškė, jog derybos dėl euro zonos skolų krizės sprendimo atsidūrė aklavietėje, nes Paryžius ir Berlynas nesusitaria dėl Europos finansinio stabilumo fondo galių didinimo.

RAIT tyrimų bendrovė, tirianti vartotojų nuotaikų indeksą (VNI), užfiksavo, kad rugsėjį šis rodiklis išaugo iki 10 proc., tai rodo, kad gyventojų nuotaikos kalbant apie ekonominę šalies ir savo šeimos ūkio situaciją blogėja. „Nuo 2009 metų žemumų VNI su nedideliais svyravimais po truputį kilo. Šių metų liepos mėnesį buvo pasiekęs -5%, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio vėl pradėjo kristi.

Šiuo metu finansų rinkos patiria nemažai svyravimų, kurie padidina pulsą ne vienam patyrusiam investuotojui. O neseniai pradėjusiems investuoti, tai gali būti tikras sumanumo ir šalto proto išbandymas. Juk šiuo metu tenka išvysti tai, apie ką seniau buvome tik girdėję. Pavyzdžiui, situacijas, panašias į „Juodąjį pirmadienį“, kai 1987 metų spalio 19 dieną pagrindinis JAV „Dow Jones“ indeksas nukrito net 22,61 proc.

Japonija teigia, kad apsvarstytų galimybę prisidėti prie Graikijos ekonomikos gelbėjimo plano, praneša BBC. Japonijos finansų ministras Jun Azumi teigia, kad euro zonos šalys turi pateikti racionalų planą, padėsiantį nuraminti pasaulio finansų rinkas. Pirmadienį Tokijo akcijų biržos pagrindinis indeksas „Nikkei“ sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2009-ųjų balandžio. Prastus rezultatus lėmė neblėstantis nerimas dėl galimo Graikijos bankroto.

Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com. Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

Pastaruoju metu pranašaujančiųjų naują finansų rinkų griūtį – ne vienas, tačiau dažnai jų prognozės būna paremtos emocijomis ir slogia rinkų nuotaika. Tačiau atsiribojus nuo aplinkos ir pažvelgus į sausus ekonominius rodiklius matoma visai kitokia padėtis. Banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo atkreipti dėmesį į penkis rodiklius: palūkanų normų ir pinigų kiekio pokyčius, būklę akcijų rinkose, naujų namų statybą ir gamybos įmonių pasitikėjimą.

Visi investuojantys žino, kad šiame sudėtingame „žaidime“ vienas svarbiausių dalykų –  informacija. Jūsų pelnas arba nuostoliai tiesiogiai priklauso nuo to, kokios tikslios, operatyvios ir naudingos yra Jūsų nuolat gaunamos žinios.

Finansų sektoriaus priežiūrą siekiama sutelkti Lietuvos banke, Draudimo priežiūros ir Vertybinių popierių komisijas likviduoti. Tokius pokyčius numatančioms įstatymų pataisoms trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Verslininkų ir vartotojų optimizmas 17-oje eurą įsivedusių šalių rugpjūtį sumažėjo, o tai sustiprino nerimą, kad artimiausiais mėnesiais regiono ekonomikos augimas sulėtės, informuoja „Associated Press“. Europos Sąjungos (ES) ekonominių nuotaikų indeksas rugpjūtį sumažėjo 4,7 punkto, iki 98,3 punkto. Jis smuko šeštą mėnesį iš eilės. Vokietijos verslininkų ir vartotojų optimizmas sumažėjo labiausiai, taip pat smarkiai krito Nyderlandų indeksas, kiek mažiau Italijos.

Beveik trečdalis vokiečių yra įsitikinę, kad po dešimties metų euro, kaip valiutos, nebeliks, rodo apklausa, atlikta laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu. 65 proc. tuo tarpu mano, kad bendroji Europos valiuta egzistuos ir 2021-aisiais. Ypač skeptiškai euro ateitį vertina rytų vokiečiai: 41 proc. jų spėja, kad 2021 metais euro nebeliks. Vakarų Vokietijoje tokių pesimistų yra tik 28 proc. Kitas tyrimas parodė, kad sukrėtimai finansų rinkose nejaudina daugumos vokiečių. 53 proc.

Antradienį Europos akcijų rinka prekybą pradėjo ženkliu smukimu, nes baiminamasi dėl pakartotinės recesijos stambiausiose ekonomikose ir abejojama, ar priežiūros tarnybos pajėgs sustabdyti paniką. Akcijos pinga aštuntą dieną iš eilės. Vokietijos akcijų indeksas DAX neteko daugiau nei 6 procentų, kol galiausiai kiek atsigavo. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ pirmadienį sumažėjo 1,02 proc., iki 926,54 punkto.