Pastaruoju metu pranašaujančiųjų naują finansų rinkų griūtį – ne vienas, tačiau dažnai jų prognozės būna paremtos emocijomis ir slogia rinkų nuotaika. Tačiau atsiribojus nuo aplinkos ir pažvelgus į sausus ekonominius rodiklius matoma visai kitokia padėtis.
Banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo atkreipti dėmesį į penkis rodiklius: palūkanų normų ir pinigų kiekio pokyčius, būklę akcijų rinkose, naujų namų statybą ir gamybos įmonių pasitikėjimą.
Pozityvūs ženklai
Trys iš išvardytų rodiklių rodo, kad bent jau kol kas naujos recesijos baimintis neturėtume.
„Ateinančią krizę iš anksto numato ir gan tiksliai nusako palūkanų normų kreivė – kuo didesnis skirtumas tarp ilgalaikių ir trumpalaikių palūkanų normų, tuo mažesnė tikimybė, kad sulauksime recesijos, nes investuotojai tikisi ekonomikos augimo“, – aiškino Ž. Mauricas.
Štai 1997–1998 metais šis skirtumas sparčiai mažėjo ir signalizavo apie 1998 metų Azijos krizę. 2000-aisiais mažėjantis skirtumas įspėjo apie 2001 metų „dot-com” burbulo sprogimą. Kad laukia sunkūs laikai 2008-aisiais, šis rodiklis signalizavo dar 2005–2006 metais, o 2007 metais jo vertė net tapo neigiama. Šiuo metu palūkanų normų skirtumas teigiamas. Tiesa, JAV jį apkarpė šalies skolos reitingo sumažinimas, tačiau tuo pat metu Vokietijoje skirtumas padidėjo.
Pozityvių ženklų rodo ir pinigų kiekio pokyčiai: „Matome, kad šiuo metu pinigų kiekis JAV sparčiai auga. Tai susiję su tuo, kad JAV gan aktyviai spausdina pinigus. Vertinant šį rodiklį, krizės artimiausioje ateityje neturėtų būti. Tuo labiau bankai ir JAV, ir Europoje didina kreditavimą verslui ir gyventojams.”
Gamybos įmonių pasitikėjimo indeksas taip pat nerodo būsimos krizės. Šiemet jis šiek tiek prastesnis nei 2010 metais, tačiau ne toks prastas kaip prieš buvusius ekonominius nuosmukius.
Neigiami ženklai
Likę du rodikliai ekonomistams neatrodo taip džiugiai, kaip prieš tai buvusieji. Prieš 2008 metų krizę akcijų kainos sparčiai mažėjo. Šiemet vasaros pabaigoje vėl buvo panaši situacija.
„Matėme, kad akcijų kainos sparčiai sumažėjo rugpjūčio pradžioje, tačiau ne taip smarkiai, kaip 2008 metais, ir šiandien jau šiek tiek atsikūrė. Vertindami, kad kritimas buvo gana spartus, galime duoti vieną tašką krizės naudai”, – svarstė Ž. Mauricas.
Nerimą kelia ir naujų namų statybos rodikliai. Šiuo metu JAV per metus jų pastatoma tik 0,5 mln., o prieš kelerius metus šis rodiklis siekė du milijonus. Tačiau ekonomistas ragina daug nesibaiminti, mat per praėjusius kelerius metus pristatyta itin daug namų ir butų. Panaši padėtis susiklosčiusi Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Airijoje: „Tai stabdo bendrą ekonomikos aktyvumą, bet vien iš šio rodiklio, kad jis neatsigauna taip, kaip atsigaudavo po kitų krizių, apie naują sunkmetį spręsti negalima.”
Ekonomika sulėtės
„Vertinant šiuos rodiklius galima teigti, kad pasaulio ekonomika sulėtės, tačiau jie nerodo, kad pasaulis puls į naują recesiją – tai svarbus aspektas”, – konstatavo Ž. Mauricas. Jis vertina, kad tikimybė, jog per artimiausius dvejus metus didžiausią pasaulio ekonomiką turinčią JAV užklups recesija, tesiekia 5 proc.
„Danske bank” analitikai skaičiuoja, kad Vakarų šalių recesijos tikimybė lygi 25 procentams. Tačiau jie pabrėžia, kad norint pasaulio ekonomiką įstumti į recesijos gniaužtus reikia didesnio finansinio šoko nei patyrėme šiemet. O jų buvo nemažai: sparčiai didėjo naftos ir maisto kaina, taupymo režimas sulėtino Kinijos ekonomikos augimą, Japoniją užgriuvo žemės drebėjimas. Rinkoms aprimus užgriuvo naujos problemos: euro zonos ir JAV skolų krizės. Tai lems lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą, bet neigiamų BVP rodiklių neturėtų būti.
Tiksinčios bombos
Tiesa, išlieka kelios situacijos, kurios pasaulio ekonomiką galėtų nutempti į prarają. Anot „Danske bank” analitikų, viena iš jų gali būti euro zonos skolos krizė. Įtampą galėtų sukelti atsinaujinęs spaudimas Italijos obligacijų rinkai – tai galėtų lemti neigiamas naujienos dėl biudžeto ar politinis šalies nestabilumas.
Europos skolų krizę taip pat paaštrintų Europos Sąjungos lyderių nesugebėjimas sutarti dėl kovos su naujais iššūkiais priemonių ar neigiamos naujienos iš didelio Senojo žemyno banko. Be to, periferinių valstybių gelbėjimas per Europos finansinio stabilumo fondą gali kai kurioms šalims kainuoti AAA skolos reitingą, pavyzdžiui, Prancūzijai.
Kitas scenarijus: JAV skolos krizė. Banko analitikai įsitikinę, kad pasaulio ekonomiką į recesiją įstumtų dar vienas JAV skolos reitingo sumažinimas 2012 metais ar šios šalies bankrotas. Taip pat neigiamai atsilieptų blogos Kinijos bankų sektoriaus žinios.
FAKTAI
Augimo prognozės
„Danske bank” prognozuoja, kad šiemet JAV BVP didės 1,6 proc., o kitąmet – 2,1 proc. Euro zonos ekonomika augs atitinkamai 1,9 proc. ir 1,2 proc.
Tarptautinis valiutos fondas šių metų JAV BVP augimo prognozę sumažino nuo 2,5 proc. iki 1,6 proc., o 2012 metams prognozuoja 2 proc. augimą (vietoj 2,7 proc.).
TVF taip pat sumažino euro zonos prognozes: šiemet šio regiono BVP didės 1,9 proc. (vietoj 2 proc.), o kitąmet – 1,4 proc. (vietoj 1,7 proc.).
