LIPFA direktorius Tadas Gudaitis teigė, kad Lietuvos II pakopos pensijų fondų dalyvių turtas šių metų pirmąjį pusmetį, preliminariais duomenimis, uždirbo +11,4 proc. bendrą svertinę grąžą, o jo vertė pasiekė 5,24 mlrd. eurų.
Kalbėdamas apie pensijų fondus valdančių įmonių administravimo mokestį, kurį moka gyventojai T. Gudaitis atkreipė dėmesį, kad nurodyta grąžą jau yra po mokesčio, kuris siekia 0,5 proc.
„Atskaitomas šis vienintelis turto valdymo mokestis ir per paskutinis kelis metus jis sumažėjo per pusę, anksčiau jis siekė 1 proc.“, – teigė LIPFA vadovas.
Tad išeina, kad šiemet per pusmetį pensijų fondų administratoriai uždirbo maždaug 3,73 mln. eurų.
T. Gudaitis sutiko, kad tiek pinigų buvo uždirbta tik pastebėjo, kad pusės metų mokestis yra metinis, todėl tą sumą reikėtų padalinti per pusę.
Sėkminga metų pradžia?
„Pirmasis šių metų pusmetis pensijų fondų dalyviams buvo sėkmingas. Šiemet didžiausias grąžas uždirbo investuojantys į akcijas.
Viena iš ypač sparčiai įsibėgėjančių investicijų krypčių yra vadinamosios žaliosios investicijos. Apie vertybes visiems suprantamai birželį priminė futbolo žvaigždė Cristiano Ronaldo, vietoje „Coca-Cola“ pasirinkęs gerti vandenį. Galima ilgai diskutuoti, kiek tai prisidėjo prie bendro 4 mlrd. JAV dolerių įmonės rinkos vertės kritimo, tačiau didžiosios pasaulio ekonomikos JAV, ES ir net Kinija vis labiau „žaliuoja“ ir mes esame pasirengę prie to prisidėti
Tvarumas yra svarbi kryptis. Pensijų fondai siekia išnaudoti turimas galimybes investuoti vietinėje rinkoje. Pavyzdžiui, pensijų fondų lėšos yra investuotos į Vyriausybės leidžiamas žaliąsias obligacijas, įmonėje „Ignitis“, – sakė T. Gudaitis.
Anot jo, Lietuvoje veikiantys pensijų fondai praėjusiais metais uždirbo 4,9 proc. realią grąžą ir pagal šį rodiklį pasaulyje buvo dešimti. LIPFA vadovo teigimu, šis rezultatas gana geras ir Lietuva lenkia Estiją ir Latviją .
Tačiau T. Gudaitis pastebėjo, kad kaupdami būsimai pensijai Lietuvos gyventojai galėtų skirti dar daugiau pinigų.
Anot jo, Sparčiausiai augo į akcijas investuojančių pensijų fondų grąža, kitaip tariant – jaunesnio amžiaus gyventojų santaupos.
„Nuosaikiau, bet didėjo ir arčiau pensinio amžiaus esančių kaupiančiųjų turto vertė. Nuo gyvenimo ciklo fondų (GFC) veiklos principo įdiegimo pradžios 2019 metais, visų amžiaus grupių ir turto išsaugojimo fondų bendra svertinė grąža birželio pabaigoje fiksavo net +41,4 proc. augimą“, – sakė LIPFA vadovas.
Jaunesnių ir vyresnių žmonių sukaupti pinigai
Pasak T. Gudaičio, šiemet sausį–birželį didžiausias grąžas uždirbo daugiau į akcijas investuojantys II pakopos pensijų fondai.
„Didžiausią +14,13 proc. svertinę grąžą uždirbo 33-39 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių turtas. Minimaliai atsiliko 40-46 metų amžiaus kaupiantieji, kurių turto vertė pirmąjį pusmetį padidėjo +14,08 proc. Taip pat +14,01 proc. svertinės grąžos ribą pasiekė ir 26-32 metų amžiaus gyventojams skirti pensijų fondai.
Panašią, +13,87 proc. grąžą šiemet uždirbo II pakopos fondai, valdantys ir investuojantys pačios jauniausios amžiaus grupės – 19-25 metų gyventojų turtą. Vos mažesnė buvo 47-53 metų amžiaus kaupiančiųjų svertinė investicijų grąža, siekusi +12,32 proc.“, – komentavo LIPFA vadovas.
Jo teigimu, pagal amžių pritaikyta investicijų rizika rinkų kilimo laikotarpiu jaunesnio amžiaus gyventojams leidžia palaikyti spartesnį turto vertės didėjimo tempą.
„Rizikingiau investuojantiems fondams pirmąjį šių metų pusmetį sekėsi puikiai, ypač džiugina, kai grąža auga dviženkliais skaičiais. Pagal birželio 30 dieną sukaupto turto dydį, pirmauja 40-46 metų (1,2 mlrd. eurų) ir 47-53 metų (1,197 mlrd. eurų) II pensijų pakopos dalyvių grupės.
Kartu su kaupiančiųjų amžiumi automatiškai riziką mažinantys II pakopos pensijų fondai pirmąjį šių metų pusmetį taip pat fiksavo teigiamus rezultatus. 54-60 metų amžiaus kaupiančiųjų turto svertinė grąža sudarė +6,88 proc., o 61-67 metų amžiaus: +2,17 proc. Ypač konservatyviai investuojančių turto išsaugojimo fondų svertinė grąža sausį–birželį buvo +1,8 proc.“, – sakė T. Gudaitis.
Pasak LIPFA vadovo, vyresnio amžiaus kaupiantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai auga saikingiau, bet jų pagrindinis tikslas ir yra apsaugoti fondų dalyvius nuo ypač didelių turto vertės svyravimų santaupų atsiėmimo etape arba jam priartėjus.
„Atsargumas bei konservatyvumas yra Lietuvos kaupiantiesiems būdingas bruožas, todėl neturėtų stebinti po GFC modelio įdiegimo nuolat matomi du greičių ruožai. Pirmas – tai investicijos į smarkiai svyruojančius vertybinius popierius, antrasis – labai konservatyvių instrumentų pasirinkimas. Atsižvelgiant į skirtingus amžiaus grupių tikslus ir kaupimui likusį laiką, tokia strategija geriausiai apsaugo būsimųjų pensininkų interesus“, – teigė T. Gudaitis.
Infliacijos įtaka
„SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis komentavo, kad finansų rinkoms įtaką daro centriniai bankai ir Vyriausybės.
Anot jo, bankai išlaikė teigiamą įtaką finansų rinkoms mažomis palūkanų normomis, kurios gali būti keliamos tik po 2 metų.
„O šalių Vyriausybės didelė dėmesį skyrė ekonomikų skatinimui. Europos Sąjunga (ES) patvirtino ekonomikos atsigavimo planą. Visa tai irgi darė įtaką finansų rinkoms“, – vardijo P. Kabelis.
Tačiau „Aviva Lietuva“ investicijų valdytojas – Petras Šablinskas teigė, JAV centrinis bankas ankstina palūkanų normų kilimą.
„Tikėtina, kad palūkanos kils ir kitose šalyse greičiau, nei buvo manyta. Tai lems mažesnes obligacijų kainas“, – prognozavo P. Šablinskas.
Anot jo, kaupiančiųjų turtą paveik ir infliacija.
„Infliacija darys įtaką kaupiančiųjų turtui. Neigiama jos pusė ta, kad ji paveiks realią grąžą. Tačiau augant infliacijai didės įmonių pajamos. Ne visos, bet kai įmonės kurios kels kainas, didės jų pajamos ir pelnai. Tai turės teigiamą poveikį“, – pasakojo P. Šablinskas.
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“
