Kone pusę metų trypčioję vietoje ES lyderiai ketvirtadienio paryčiais priėmė euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai.
Pritarta trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims. Pirma, nurašyti 50 proc. Graikijos skolų. Antra, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc. Trečia, Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų.
Padėtas tvirtas pamatas ateities eurui
„Swedbank Markets“ Tarnybos vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas atkreipė dėmesį, kad neįvykdžius bent vieno iš šių punktų, euro krizės sprendimas būtų neįmanomas, o pritarimas planui neabejotinai žada šviesesnį rytojų visai Europai, tame tarpe ir Lietuvai.
Tomas Andrejauskas (nuotr. Elta)
„Manau, kad tai yra labai solidus susitarimas, kuris padeda tvirtą pamatą visiškai naujam eurui ateityje. Mūsų šaliai tai yra vienareikšmiškai gera naujiena, nes pagaliau galėsime kreiptis į finansų rinkas, kad galėtume pasiskolinti trūkstamų lėšų biudžeto subalansavimui. Taip pat, kaip žinia, turime nemažus Vyriausybės vertybinių popierių išpirkimus kitais metais, bendroje sumoje jie siekia apie 10 mlrd. litų. Šio ryto sprendimas numušė mūsų ilgalaikių dešimties metų Vyriausybės vertybinių popierių kainą 1 proc. Įvertinus riziką, kurią reikėtų pašalinti iš investuotojų pusės, sakyčiau, kad Lietuva po šio sprendimo galės pasiskolinti 2-4 proc. pigiau negu tai būtų dariusi, pavyzdžiui, praėjusią savaitę“, - žurnalistams trumpoje spaudos konferencijoje sakė finansų analitikas. Anot jo, tai leis valstybei sutaupyti kelis šimtus milijonų litų.
Atsigavo rinkos, kyla euras
Taip pat, pasak jo, akivaizdi ES lyderių sprendimo pasekmė – kylančios akcijų rinkos. Šįryt užfiksuotas 5 proc. augimas. Europiniai bankai šiandien iš ryto kilo 10 proc., pakilo ir euras dolerio atžvilgiu.
„Kylantis euras mums žalos nepadarys, nes pagrindiniai mūsų prekybos partneriai yra Europos šalys. Brangstantis euras mūsų eksportuotojų konkurencingumo neturėtų reikšmingai sumažinti. kita vertus, pingantis doleris reiškia santykinai pigesnius energetinius išteklius ateityje. Žiūrint iš vartotojų perspektyvos, santykinai brangesnis euras galbūt ir turės naudos“, - prognozavo T. Andrejauskas.
Kelias link Jungtinių Europos Valstijų
Europai, anot analitiko, pritarimas euro zonos planui reikš didesnę biudžeto konsolidaciją.
„Turbūt matysime daugiau biudžeto perskirstant per Centrinį Briuselio biudžetą. Turbūt matysime naujus europinius mokesčius, tokius kaip europinis pelno mokestis, ar mokestis už sandorius su finansinėmis priemonėmis. Ko gero atsiras prievolė euro zonos šalims įtraukti į savo įstatymų bazę fiskalinės drausmės elementus [...] Turėtume matyti dar didesnę Europos integraciją, ilgalaikėje perspektyvoje tai veda prie federacijos arba konfederacijos, arba ir Jungtinių Europos Valstijų", - aiškino analitikas.
Graikijai savo ruožtu toks sprendimas lems jų ekonominį likimą, kuris dabar nebebus jų vienų rankose – tai galima sakyti yra ta kaina, kurią jie turi sumokėti. „Graikijai tai iš esmės reiškia problemų sprendimą“, - sakė T. Andrejauskas.
Sustabdytas užkratas, bet ne problema
Banko „Snoras“ Rizikų valdymo tarnybos direktorius Gitanas Kancerevyčius sutiko, kad ES viršūnių susitarimas dėl plano sustabdė krizės užkratą, tačiau neišsprendė struktūrinių problemų.
„Po šio sprendimo tarpbankinių paskolų palūkanų normos, tikėtina, šiek tiek mažės. O akcijų rinkų kilimas po pasirodžiusių naujienų ateityje išsikvėps, nes priimti euro zonos vadovų nutarimai sprendžia bėdas trumpuoju laikotarpiu“, - sakė jis.
Gitanas Kancerevyčius (Snoro nuotr.)
Šis sprendimas, anot analitiko, yra pozityvus žingsnis pirmyn, tačiau tai dar tik pradžia. „Pozityvu tai, kad ES vadovai pagaliau susitarė ir priėmė realius sprendimus. Europos Sąjungos vadovai sutvirtino politinę valią, jog euro zoną ir toliau bus siekiama išlaikyti kaip vieningą sistemą bei atitolino blogiausio scenarijaus išsipildymą. Šiuo sprendimu buvo sustabdytas krizės plitimas į reikšmingesnes euro zonos šalis. Kita vertus, sprendimas pats savaime neišsprendė struktūrinių problemų, o tiesiog nupirko dar laiko, kurį dabar būtina išnaudoti tikslingai“, - pabrėžė G. Kancerevyčius.
Rizikos išlieka
Po šio ES lyderių sprendimo, dar laukia ilgas individualių šalių vyriausybių darbas ir kova su biudžetų deficitais, tikino „Snoras“ ekspertas. Tačiau, anot jo, kaip rodo Graikijos patirtis, Vyriausybių pastangos nebuvo nei labai greitos, nei labai sėkmingos, nei pakankamo masto. Dėl šių aplinkybių tikėtina, kad po kurio laiko stabilizavimo fondą gali tekti padidinti mažiausiai dvigubai (iki 2 trilijonų eurų).
„Graikijos skolų nurašymas reiškia nuostolius bankams, kurie skolino šiai šaliai. Bankų nuostoliai reiškia, kad jiems bus reikalingas papildomas kapitalas, kurį bankai turės pritraukti iki 2012 metų vasaros. Tai problemiška, kadangi nėra tokio investuotojo, kuris šiuo metu degtų noru investuoti į problemų turinčių šalių bankus (daugiausia reikės Graikijos ir Ispanijos bankams, apie pusę nuo 106 mlrd. eurų sumos). Tuo labiau, kad kai kuriam laikui, o greičiausiai ilgam, bus apribotas dividendų išmokėjimas. Vadinasi, greičiausiai pagalbą turės suteikti vyriausybės“, - prognozavo G. Kancerevyčius.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Europai pavyko susitarti dėl krizės
ES lyderių sprendimai sustiprino euro kursą, pabrango auksas
